Apie virškinimo sutrikimų pavojų ir diagnostiką kalbamės su laboratorinės medicinos gydytoja D. Babenskiene.
– Ar maistas yra daugelio ligų priežastis?
– Maisto pramonėje gaminamas vis saldesnis ir riebesnis maistas. Daug kartų perdirbti, saldikliais ir konservantais prisotinti maisto produktai tampa beverte, sunkiau virškinama žaliava – toks maistas toli gražu nepatenkina mūsų organizmui reikalingų medžiagų poreikio. Beveik nebeliko natūralių maisto produktų, maistas yra daug kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių ir kitų priedų, todėl norime daugiau ir dažniau valgyti. Tobulėjant technologijoms, žmonių fizinis aktyvumas mažėja, kadangi darbo rinkoje žmogiškuosius išteklius ima keisti robotai. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui turint daugiau kalorijų ir energijos, žmonės pradeda tukti. Taigi, maistas, užuot atlikęs savo pagrindinę funkciją, iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą.
– Ar virškinamojo trakto ligos yra dažnos?
– Kiekvienas gyventojas yra pajutęs tam tikrų virškinimo trakto sutrikimų ir trumpų apsinuodijimų. Statistika rodo, jog kas dešimtas žmogus serga virškinamojo trakto ligomis, tačiau to net neįtaria. Bendrinius simptomus, tokius kaip dažnas nuovargis, apetito sutrikimai, nemiga, sumažėjęs darbingumas, žmonės sieja su nuovargiu darbe ir yra linkę ignoruoti. Tačiau šie simptomai gali signalizuoti apie virškinamojo trakto ligas. Jeigu organizmas nepasisavina reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, ima trūkti vitaminų. Tai tarsi grandininė reakcija – visi cheminiai procesai išbalansuoja žmogaus organizmą, galiausiai kyla rizika susirgti visai su virškinimu nesusijusiomis ligomis.
– Kokie simptomai labiausiai atspindi virškinimo ligas?
– Pavalgius iš karto jaučiami specifiniai simptomai – skausmas skrandžio duobutėje arba epigastriume. Gali kamuoti pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, rūgšties jutimas gerklėje arba bendriniai simptomai – nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Pajutus skausmą, būdingą šitoms ligoms, kreipiamasi į gydytojus ir ieškoma priežasties. Deja, dažnai žmonės, jaučiantys bendrinius simptomus, į medikus nesikreipia, o bando ,,pralaukti“, pailsėti, tačiau noriu pabrėžti, jei tai tęsiasi ne dieną, ne dvi, būtina kreiptis į gydytojus ir vis tik ieškoti negalavimų priežasties.
– Kokios yra dažniausios ir pačios pavojingiausios virškinimo sistemos ligos?
– Laboratorijose atliekami kraujo tyrimai atskleidžia, kad labai dažni kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai, žarnyno, t. y. opaligės, ir skrandžio ligos. Žmonės neretai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, virškinimą gerinančiais preparatais, tiesiog laukdami: „pavalgiau, man dabar blogai, išgėriau ,abletę, šiuo metu suvirškino ir iki kito karto gerai“.
Taip nereikėtų piktnaudžiauti, kad ir tą pačią opaligę gydant galima išgydyti, tačiau delsiant – opos perforuoja, pratrūksta ir atsiranda sudėtingos komplikacijos. Opa gali suvešėti, t. y. išsivystyti vėžys, o mes vėžinio susirgimo, nei skrandžio, nei kepenų, nejausime iki tam tikrų stadijų. Pažengusią ligą atrasime, kai vėžinės ląstelės peraugs ar atsiras metastazės į kitus organus. Taigi, nereiktų laukti ir geriau kuo anksčiau išsitirti.
– Nuo kokių tyrimų reikėtų pradėti aiškintis virškinimo sutrikimus?
– Pakitimai kraujyje gali atsirasti nors ir jaučiamės visiškai gerai, todėl pasitikrinti sveikatą reikia profilaktiškai, kol dar nekamuoja simptomai. Virškinimo sistema – ne išimtis. Šeimos gydytojas ar kitas medikas turėtų ne tik apžiūrėti, bet ir apklausti pacientą. Nors tokia informacija tėra subjektyvi, kadangi pacientas ne visada apibūdins ar tiksliai nurodys, ką skauda, tačiau vertinga, siekiant nustatyti tikslią diagnozę.
Priešingai nei apklausa, kraujo tyrimai – objektyvi informacija. Tyrimai atliekami pasitelkiant robotus ir analizatorius, todėl rezultatai neiškreipiami ir vertinami taip, kaip yra. Pirmiausia reikėtų atlikti elementariausią – bendrą kraujo tyrimą, galintį įvertinti anemijos ar uždegimų riziką. Taip pat vertėtų ištirti kepenų fermentus, kasos funkciją, nustatyti, ar nesergama B ir C hepatitais, kurie net 20–30 metų gali tūnoti organizme visiškai nebylūs.
Deja, kepenų skausmas ar kiti simptomai nekamuoja ir tik išsivysčius kepenų cirozei ar net vėžiui aptinkama, kad to priežastis – virusiniai hepatitai. Be to, būtina išsitirti dėl H. Pylori bakterijų, kurios dirgina skrandį ir žaloja organizmą. Tik atlikus tyrimus, galima nustatyti ligą, išsiaiškinti jos priežastį ir atitolinti padarinius. Jeigu randama pakitimų, tuomet pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: ir echoskopija, ir gastrofibroskopija, ir sudėtingesni metodai diagnozei patikslinti.
