Labiausiai ištirta priemonė
Hormoninei kontracepcijai skirti medikamentai yra geriausiai ištirti, lyginant su kitais vaistais, nes jau daugiau nei 60 m. juos vartoja, vartojo ir vartos šimtai milijonų moterų. Vaisingumo sutrikimas yra vienas iš mitų, susijusių su hormonine kontracepcija.
Trumpai galima pasakyti, kad kontraceptinių tablečių vartojimo trukmė neturi įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą. Kontracepcija vartojama tiek metų, kiek moteris neplanuoja pastoti arba jai reikalingas gydymas.
Peržiūrėjus daugumos hormoninių kontraceptikų anotacijas, rasime rekomendacijas, kad laiku neišgėrus vienos, ypač praleidus kelias tabletes, būtina papildomai vartoti kitą kontracepcijos rūšį, nes moteris gali pastoti. Tai rodo, kad net ir vartojant patikimą hormoninę kontracepciją, bet padarius klaidas, vaisingumas gali tuojau pat atsistatyti.
Tyrimuose neaptikta neigiamos įtakos vaisingumui
Peržiūrėjus pagrindines duomenų bazes, man nepavyko rasti tyrimų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT), pleistro ar žiedo naudojimas turi kokią nors neigiamą įtaką moterų vaisingumui.
Dvidešimt dviejų tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 14 884 moterys, parodė, kad nutraukus hormoninę kontracepciją, bendras nėštumo dažnis per pirmuosius 12 mėnesių buvo 83,1 proc. Tyrimai rodo, kad nuo 79 iki 96 proc. moterų pastoja per pirmuosius 12 mėnesių nuo SKT vartojimo nutraukimo.
Tai esminiai nesiskiria nuo kitų kontracepcijos rūšių vartotojų ir bendros populiacijos, nevartojančių kontracepcijos. SKT vartojimo trukmė neturi reikšmingos įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą. Danijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 727 moterys, parodė, kad ilgalaikis SKT vartojimas neturėjo jokio žalingo poveikio pacienčių vaisingumui.
Apsauginis, gydomasis ir kontraceptinis poveikis
Negana to, yra labai daug duomenų, parodančių, kad sudėtinė hormoninė kontracepcija netiesiogiai teigiamai veikia vaisingumą. SKT turi kontraceptinį, gydomąjį ir apsauginį poveikius. Neplanuotas nėštumas ir jo nutraukimo komplikacijos, negimdinis nėštumas gali ateityje neigiamai paveikti vaisingumą.
SKT yra efektyviausia priemonė gydant policistinių kiaušidžių sindromą, skausmingas menstruacijas, aciklinius kraujavimus. Moterys, kurioms diagnozuota lėtinė anovuliacija – viena iš dažniausiai pasitaikančių nevaisingumo priežasčių – gydytos SKT ir nutraukus jų vartojimą, savaime pastoja dvigubai dažniau nei negydytos pacientės.
Apsauginis SKT poveikis sumažina geležies stokos mažakraujystės išsivystymą, mažina kiaušidžių cistų, endometriozės, gimdos miomų ir gimdos bei kiaušidžių vėžio santykinę riziką. Kuo ilgiau vartojama – tuo labiau mažėja minėtų sunkių ligų santykinė rizika. Tai, savo ruožtu, pagerina ne tik reprodukcinę, bet ir bendrą moters sveikatą. Kuo sveikesnė moteris – tuo šansų santykis pastoti yra didesnis. Liaudies išmintis byloja, kad tik ant sveikos obels auga sveiki obuoliai.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas, nepaisant jų sudėties, formos ir vartojimo trukmės, neturi neigiamos įtakos moterų galimybei pastoti po jų vartojimo nutraukimo. Labai svarbus yra kvalifikuotas moters konsultavimas, įrodymais grįstos informacijos pateikimas, paneigiant mitus, suteikiant tikras žinias ir padedant pacientei pasirinkti jai tinkamiausią kontracepciją.
