Manė, kad koją paraudo, nes pasikasė
Turbūt vienos pavojingiausių pavasarinių ligų yra tos, kurias platina erkės. Kasmet Lietuvoje yra registruojama apie 3000 Laimo ligos ir 500 erkinio encefalito atvejų. Šias abi ligas sukelia erkės.
„Žmonės klaidingai galvoja, kad erkių pavojus tyko tik pievose, miškuose. Žinau atvejus, kai žmogus užsikrėtė Laimo liga, nes erkė įsisiurbė pasivaikščiojus parkelyje tarp daugiabučių namų ar prie miesto tvenkinio, kurio aplinka nuolat tvarkoma.
Gerai, jeigu pavyksta įsisiurbusią erkę pamatyti – tada galima stebėti pažeidimo vietą, atpažinti pirmus ligos simptomus. Tačiau tikrai būna atvejų, kai žmogus nepastebi erkės, o atsiradusių simptomų net ir nesusieja su erkių pernešamomis ligomis“, – pasakojo K. Šnirpūnienė.
Anot vaistininkės, pirmieji erkinio encefalito simptomai yra labai panašūs į peršalimą: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, nuovargis. Po to seka tariamo pasveikimo periodas, o dar vėliau prasideda antra ligos stadija, kurios pasekmės – sudėtingi daugybiniai nervų sistemos pažeidimai. Inkubacinis laikotarpis gali būti net iki 30 dienų.
Kiek kitokie yra erkių sukeliamos Laimo ligos simptomai ir inkubacinis periodas.
„Laimo ligos inkubacinis laikotarpis yra trumpesnis 7–14 dienų, o pirmasis simptomas specifiškesnis: įsisiurbimo vietoje atsiranda odos paraudimas, niežėjimas, vietinis skausmas.
Tačiau net ir šiuo atveju galima lengvai apsigauti ir pagalvoti, kad tai – odos alerginė reakcija arba, kaip viena pacientė galvojo, paraudo dėl to, kad pasikasė koją nešvaria ranka“, – prisiminė vaistininkė.
Antibiotikais gydoma tik Laimo liga
Tad kaip gi gydyti erkių platinamas ligas?
„Laimo ligos sukėlėjai yra bakterijos, todėl ji gydoma antibiotikais.
Po keleto mėnesių, užsikrėtus Laimo liga, prasideda antra jos stadija, kai atsiranda nervų sistemos, sąnarių, širdies pažeidimai.
„Jie gali būti pradžioje ir nestipriai išreikšti. Štai vienam vyriškiui erkė įsisiurbė vasaros pradžioje per šeimos šventę gamtoje. Apie šį įvykį jis pamiršo, paraudimo nepastebėjo. Rudens pradžioje pradėjo jausti nuolatinį silpnumą ir mieguistumą. Manė, kad tai dėl didelio darbo krūvio, bet kai atėjo toks momentas, kai galėdavo išmiegoti visą dieną ir vis tiek jausdavosi blogai, kreipėsi į gydytoją. Atlikus kraujo tyrimą paaiškėjo, kad tai antra Laimo ligos stadija“, – sakė K. Šnirpūnienė.
Antibiotikais gydoma tik Laimo liga
Tad kaip gi gydyti erkių platinamas ligas?
„Laimo ligos sukėlėjai yra bakterijos, todėl ji gydoma antibiotikais.
Erkinis encefalitas – virusinė liga, specialių vaistų jai nėra, bet yra skiepai. Geriausia skiepytis žiemos pabaigoje, nes imunitetui susiformuoti reikia 2 skiepijimų tarp kurių daromas 1–3 mėnesių tarpas. Bet, jei pavėlavote, galima rinktis ir pagreitintą skiepijimą.
Kūdikiai skiepijami nuo vienerių metų. Skiepai mokami, pasiskiepyti galima bet kurioje gydymo įstaigoje, taip pat vaistinėse, kurios turi leidimą skiepyti“, – pasakojo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Įspėjo, dirbančius žemės ūkio darbus
K. Šnirpūnienė atkreipė ir į dar vieną pavojingą, bet skiepais valdomą ligą – stabligę, kuri taip pat neretai užklumpa pavasarį, prasidėjus sodo ir daržo darbams.
„Stabligės sukėlėjas dažniausiai patenka į organizmą iš dirvožemio per žaizdą, Todėl, jeigu susižeidėte nešvariais lauko įrankiais, į žaizdą pateko žemių, reikia nedelsiant sužeistą vietąą nuplauti tekančiu vandeniu ir dezinfekuoti. Jeigu žaizda gili, patarčiau kreiptis į gydymo įstaigą – ten ji bus tinkamai išvalyta, o taip pat bus paskirti vaistai stabligės profilaktikai“, – siūlė pašnekovė.
Tiesa, farmacininkė pastebėjo, kad stabligė nėra labai dažna liga.
„Dėl to, kad skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų skiepų kalendorių, o prieš truputį daugiau nei 10 metų buvo suaugusiųjų skiepijimo kampanija, šios ligos atvejai yra reti ir man neteko su jais susidurti.
Vis tik, jei žmogaus darbas susijęs su žemės ūkiu, o po paskutinio skiepijimo nuo stabligės praėjo 10 metų (tiek laiko veikia vakcina suaugusiems), vertėtų pasiskiepyti. Skiepai nemokami“, – teigė K. Šnirpūnienė.
Dažna nugaros skausmo priežastis
Darbingas pavasarinis savaitgalis su kastuvu ar kauptuku žmogui, kuris visą žiemą praleido pasyviai sėdėdamas, tampa nugaros skausmo priežastimi.
„Jei skaudės tik dėl staigaus fizinio krūvio silpniems nugaros raumenims, tai pasijausti geriau padės bereceptiniai tepalai nuo skausmo. Tačiau dėl intensyvaus fizinio darbo, kai yra ne tik silpni raumenys, bet ir stuburo problemos, gali įvykti mechaninis stuburo diskų suspaudimas, nervo užspaudimas ir tada neuralginiai nugaros skausmai būna labai stiprūs, tenka gerti ar injekuoti kompleksą receptinių vaistų.
Kad tai neatsitiktų, reikia nepersidirbti: naudokite kauptuką ilgu kotu, jei nešate ką nors sunkaus, krūvis turi būti paskirstytas abiem rankom vienodai, nekelkite į viršų rankų su sunkiais daiktais, naudokitės kopėčiomis, keldami nuo žemės sunkius daiktus ne lenkitės, o tūpkitės ir tada kelkite. O geriausia būtų, jei sportas, visų raumenų mankšta lydėtų kasdien, tada ir pavasariniai darbai nebus baisūs“, – patarė K. Šnirpūnienė.
Pašnekovė taip pat sakė, kad neuralginius juosmens, sprando skausmus gali sukelti ir perkaitimas, šaltas vėjas, kai žmogus dirba per šiltai apsirengęs, o po to suprakaitavęs nusirengia ir nuo staigaus šalto gūsio gali prasidėti nervų šaknelių uždegimas. Taigi, tinkama aplinkos temperatūrai, orui pralaidi apranga dirbant irgi yra svarbi.
Į vaistines gena ir šienligė
Į vaistines pavasarį skuba ir šienligės kampuojami žmonės.
„Anksti pavasarį dar nenutirpus sniegui, pradeda žydėti pirmieji augalai. Žiedadulkes vėjas perneša toli, todėl net jei nesimato žydinčių augalų, jau galite pajausti pirmuosius šienligės – alergijos žiedadulkėms simptomus.
Jei ši problema iškyla pirmą kartą, žmogus gali šią alergiją lengvai sumaišyti su paprasta sloga“, – kalbėjo K. Šnirpūnienė.
Pagrindiniai šienligės simptomai yra akių, nosies ar gerklės niežėjimas, čiaudulys, vandens pavidalo išskyros iš nosies, nosies užgulimas. Negalavimų trukmė priklauso nuo to, kiek laiko bus kontaktuojama su alergenu.
Alergijoms nebūdingas karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies.
„Paprastai žmonės kreipiasi į gydytojus ir vaistininkus, kai alergija jau būna įsibėgėjusi. Tada tenka gerti priešalerginius vaistus, lašinti stiprius priešalerginius priešuždegiminius lašus į akis.
Tam, kad to neprireiktų, imkitės profilaktinių priemonių: grįžus iš lauko nusiprauskite veidą, prasiplaukite nosį izotoniniu jūros vandeniu, prieš einant į lauką nosies vidų pasitepkite vazelinu ar parafinu, kuris sudarys barjerą žiedadulkėms, tam pačiam tikslui vaistinėse būna ir specialių purškiamų medicinos priemonių.
Labai efektyvūs alergijos profilaktikai lašai į akis ir purškalai į nosį su natrio kromoglikatu. Geriausia juos pradėti naudoti porą savaičių prieš atsirandant alergijos simptomams, bet žinau ne vieną žmogų, kuriam padėjo ir pačioje alergijos pradžioje“, – sakė vaistininkė.
Užmiršta apsaugą nuo saulės
K. Šnirpūnienė atkreipė dėmesį ir į ypač aktyvią pavasarinę saulę.
„Pavasario pabaigoje neretai pasitaiko vienas kitas neįprastai karštas savaitgalis, kurį skubame praleisti prie jūros, ežero, pamiršdami svarbią priemonę odai – apsauginį kremą nuo saulės.
Pavasarinė saulė „kanda“ ypač smarkiai – užtenka 10 minučių saulės atokaitoje ir jau oda bus raudona. Be to, saulės spinduliai prasiskverbia ir į gilesnius odos sluoksnius skatindami odos pigmentaciją, priešlaikinį senėjimą ir vėžinius pakitimus.
Būna, kad žmonės stipriai nudega saulėje sprandą, nugarą, nes nepagalvoja, kad dirbant pasilenkus, net jei diena debesuota, vis tiek reikia kremo nuo saulės. Dažniausiai naudojamas SPF30 stiprumo kremas, pasitepti reikėtų kas 1,5–2 val.“, – pasidalijo patarimais vaistininkė.
