aA
Maždaug 200 žmonių Lietuvoje serga liga, kuri negrįžtamai pakeičia išvaizdą, – dėl per didelio augimo hormono kiekio organizme didėja žandikauliai, plaštakos, pėdos. Pasikeitę veido bruožai atveda ligonius pas gydytojus, o medikus verčia įtarti akromegaliją, retą ligą, kuri pažeidžia ir mažiau matomas, tačiau gyvybiškai svarbias kūno dalis.
Vladimiras Pulkaninas
© DELFI montažas

Todėl specialistai ragina, atidžiau pasižiūrėti į mylimus žmones, – jei ligonis bus pradėtas gydyti anksti, bus įmanoma apsaugoti jį nuo ligos komplikacijų, o kartais – ir išgydyti, rašoma pranešime spaudai.

Liga užklupo netikėtai

Vos devyniolikos sulaukęs Vladimiras Pulkaninas atsidūrė ligoninėje.

„Buvau tokios būklės, kad mane pamatę policininkai pamanė, jog esu girtas“, – prisimena tuometinę būseną kaunietis.

Gatvėje Vladimiro kraujyje netikėtai padidėjus gliukozės kiekiui jį ištiko diabetinė prekoma. Jam svaigo galva, prarado orientaciją, sunkiai judėjo, – dėl to policininkai pamanė, kad jis bus padauginęs. Kad Vladimiras serga cukriniu diabetu paaiškėjo tik ligoninėje, – gydytojai skubėjo jį gelbėti nuo liūdnos baigties, o tada, pasak Vladimiro, pakvietė profesorių, kuris iškarto pasakė, kad diabetas nebus atsiradęs be priežasties ir jis jau numanąs, kas tai galėtų būti. Medikai Vladimirą pervežė į Kauno klinikas ir pradėjo daryti daugybę tyrimų. Jie patvirtino profesoriaus įtarimus – Vladimiras serga reta liga akromegalija, ji ir sukėlė cukrinį diabetą.

Specialistai Vladimirui pasiūlė pašalinti hipofizės auglį, kuris sukėlė ligą. Tačiau operacijos jaunuoliui teko laukti kone dvejus metus – ilgai truko tyrimai, buvo ilgos eilės pas chirurgus. Kai galiausiai buvo atlikta operacija, po metų paaiškėjo, kad tikėtos naudos ji nedavė – liga atsinaujino. Šįkart gydytojai baiminosi dar kartą operuoti – pernelyg arti auglio buvo kraujagyslės. Tačiau Vladimiras juos padrąsino: padarykite ką įmanoma, jei negalėsite, nutrauksite operaciją. Tąkart operacija praėjo sėkmingai, tačiau praėjus dar dvejiems metams aiškėjo, kad ir ji nepadėjo. Vladimiras kentė galvos skausmus, buvo silpna, „mėtė“ į šonus.

„Kartais netgi jausdavau kaip augu – skaudėjo pečius ir sapnuodavau keistus sapnus, – kad bėgu kol pakylu ir imu skristi arba, kad krentu į prarają. Gydytojai paskui patvirtino, kad tokie sapnai užklumpa daugelį tada, kai jie auga“, – prisimena 220 centimetrų ūgio vyras.

Šįkart specialistai skyrė gydymą vaistais, tačiau ir jų vartojant maksimalią dozę, Vladimirui nepagerėjo. 2007 m. gydytojai skyrė švitinimą – 35 procedūras, tačiau ir iš jos nebuvo naudos.
„Jau buvo atsiradę modernių vaistų, be tais laikais, tam, kad juos gaučiau, turėjau išbandyti visus kitus gydymo metodus“, – prisimena kaunietis.

Pradėjęs vartoti šių vaistų, jau po metų–pusantrų Vladimiras pasijuto kitaip – liovėsi skaudėjusi galva, atsirado stiprumas ir dingo sapnai.

„Kai mane vėl paguldė į klinikas, prisipažinau gydytojui, kad jau 4 mėnesius nebevartoju insulino. Jie padarė tyrimus ir nustatė, kad diabeto nebeturiu. Tapo normalus ir augimo hormono kiekis kraujyje“, – teigia Valdimiras.

Dabar Vladimirui 39-eri. Jis būtų sveikas, jei ne ankstesnio gydymo sukeltos komplikacijos – skydliaukės ir antinksčių nepakankamumas.

„Jei būčiau gavęs efektyvių vaistų iš karto, dabar būčiau sveikas. Todėl visiems sakau: nebijokite, gydykitės“, – teigia vyras.

Ne tik kosmetinės problemos

„Akromegalija sukelia ne tik kosmetines problemas, šių žmonių mirtingumas 2–4 kartus didesnis nei nesergančiųjų šia liga“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytoja dr. Agnė Abraitienė.

Augimo hormono perteklius pakenkia įvairius organus ir jų sistemas, – visų pirma hormonų sistemą, mat hipofizėje esantis navikas užspaudžia ten esančius svarbius centrus, kurie gamina kitus hormonus, todėl gali sutrikti skydliaukės, antinksčių veikla, moterims – mėnesinių ciklas.
Gydytoja sako, kad didelis auglys gali spausti ir aplink esančias struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenų nervus, todėl gali atsirasti regėjimo sutrikimai, galvos nervų paralyžius.

Akromegalija sergantys žmonės dažniausiai miršta nuo širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligų. Dėl augimo hormono didėja širdies raumuo, todėl juos gali ištikti miokardo infarktas ir staigi mirtis. Kadangi veša ir gleivinės, vystosi kvėpavimo takų obstrukcinės ligos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, miego apnėja.

Augimo hormonas skatina daugintis įvairiausias ląsteles, tai pat ir vėžines, todėl šie žmonės dažniau serga onkologine liga – storosios žarnos, krūtų, skrandžio, prostatos vėžiu.

Delsti negalima

Akromegalija išsivysto todėl, kad galvoje esančioje liaukoje, vadinamoje hipofize, atsiranda gerybinis auglys, kuris ima gaminti augimo hormoną. Šio hormono reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Naujausi tyrimai rodo, kad augimo hormonas padeda palaikyti normalią raumenų ir kaulų masę, jis reikalingas ir medžiagų apykaitai. Beje, nuo jo kiekio priklauso net žmogaus emocijos, žvalumas ir darbingumas. Vis dėlto, jei augimo hormono per daug, ima didėti galūnės, stambėti ir grubti veido bruožai, bet blogiausia, kaip minėta, didėja ir vidaus organai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų endokrinologas Robertas Knispelis sako, jog papratai liga nustatoma 35–50 metų žmonėms, tačiau ji prasideda gerokai anksčiau ir, deja, dažniausiai pastebima tik tuomet, kai pasikeičia veido bruožai.

„Visame pasaulyje akromegalija nustatoma maždaug po 6–10 metų nuo jos pradžios, nes lėtai progresuoja, o žmogus pasikeitusią išvaizdą neretai laiko natūralia. Gydytojams irgi sunku pastebėti, – kai kurios komplikacijos gali būti tokios pačios, kaip kitų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, sąnarių ar širdies ligų“, – teigia R. Knispelis.

O dr. A. Abraitienė priduria, jog labai svarbu kuo anksčiau nustatyti akromegaliją, nes tuomet gydymo rezultatai būna nepalyginamai geresni nei esant užleistai ligai, o kartais žmogų galima išgydyti. Tad pirmiausia žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusius veido bruožus – padidėjusius žandikaulius, ypač – apatinį. Taip pat gali imti spausti žiedai, tampa per mažos pirštinės ir batai. Dažnai šiuos žmones kankina prakaitavimas, skauda sąnarius, ypač smulkiuosius, be aiškios priežasties skauda galvą ties smilkiniais.

Galimybės panašios

Akromegalija sergantys žmonės gydomi Vilniaus ir Kauno universitetų ligoninėse, endokrinologijos centruose.

„Jei ligoniai negydomi, jų mirtingumas yra tris kartus didesnis nei nesergančiųjų akromegalija, jie gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau, tačiau tinkamai gydomi ligoniai gyvena tiek pat, kiek ir nesergantys“, – teigia dr. A. Abraitienė.

Visų pirma, jei įmanoma, gydytojai stengiasi ligonį operuoti ir pašalinti auglį, – operacija atliekama pro nosį. Maždaug 80 proc. ligonių po tokio gydymo pasveiksta. Jei liga vis dėlto atsinaujina, pacientams skiriama vaistų, kartais – ir spindulinė terapija. R. Knispelis teigia, kad Kauno medikai vis dažniau naudoja stereotaktinę dauginių mažų vienkartinių dozių spindulinę terapiją, – vadinamąjį gama peilį, kuris, beveik nepažeisdamas aplinkinių audinių, labai tiksliai skleidžia spindulius į auglį ir jį naikina.

Vis dėlto dažniausiai ligoniams prireikia kompleksinio gydymo – chirurginio ir medikamentinio.

Dažniausiai pacientui skiriama vaistų, kurie slopina augimo hormono išsiskyrimą. Šis gydymo būdas efektyvus ir ligoniai jį gerai toleruoja. Tačiau yra pora dešimčių žmonių, kuriems turimais gydymo metodais nepavyksta pasiekti norimų rezultatų, tada jiems reikia naujesnių – antros eilės vaistų, nes jie veikia kitaip. Šie vaistai šiemet buvo pradėti kompensuoti ir Lietuvos ligoniams.

„Dabar akromegalija sergančius ligonius galime gydyti taip pat, kaip aplinkinėse šalyse“, – džiaugiasi R. Knispelis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.3846

Stuburo išvaržos operacijos tikrai galima išvengti: kineziterapeutas papasakojo, nuo ko reikėtų pradėti (2)

Žmogaus stuburas dalyvauja daugumoje kūno judesių bei atlieka įvairias svarbias funkcijas....

Vėžiu sergantys ligoniai turi kovoti, kad gautų tai, ką garantuoja valstybė (8)

Vėžiu susirgusi panevėžietė turėjo įveikti ne tik ligą, bet ir per daugelį metų...

Nuolatinį skausmą kenčianti Sonata: nežinau, kodėl negaliu gauti reikalingų vaistų

Kūną luošinančia sąnarių liga serganti Sonata jau keletą metų jaučiasi kaip aklavietėje....

Kardiologė perduoda svarbią žinią apie cholesterolio tyrimą: kam ir kada privalu nedelsiant atlikti? (32)

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, lietuviai skiria daug dėmesio cholesterolio kiekio kraujyje...

Kasdien – nedaug ar kartais, bet gausiai: tyrimas nustatė, kuris alkoholio vartojimo variantas ypač žudo širdį (92)

Naujo tyrimo duomenys rodo, kad dažnas nedidelio alkoholio kiekio vartojimas kelia didesnę...

Top naujienos

Užkalnis. Seimas kaip prieglauda asocialams (11)

Mūsų parlamentas daug iškentė. Jis – kaip surūdijęs troleibusas, kuris nesirenka, kas lipa pro...

FNTT paviešino masinių kratų vaizdo įrašą ir nuotraukas: rasta per milijoną grynųjų (72)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei prokuratūros atstovai ketvirtadienį pranešė apie...

Seime pritarta siūlymui didinti vaiko pinigus atnaujinta (180)

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui „vaiko pinigus“ kelti iki 70 eurų.

Benediktui Vanagui startas Dakare pakibo ant plauko: mūsų biudžete yra 200 tūkst. eurų skylė (132)

Iki Dakaro likus kiek daugiau nei mėnesiui apie neeilinę situaciją prabilo septynis kartus...

Sukritikavo siūlymus didinti vaiko pinigus: tai narkozė rinkėjams (18)

Kol socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas džiaugiasi pasiekimu „vaiko pinigų“ sumą...

Seime kelią skinasi prieštaringai vertinama pataisa: rinkimai gali atrodyti kitaip (45)

Seimas ketvirtadienį grįžo prie žemesnės kartelės parlamento rinkimams. Po aistringų...

Proveržis vėžio gydyme: mokslininkai nustatė vitaminą, kuris padeda kovoti su melanoma

Tikimybė išgyventi melanomą stipriai priklauso nuo to, kada liga diagnozuojama. Jei pavyksta...

Skvernelis apsisprendė dėl į skandalus įsivėlusio Narkevičiaus: tai būtų neatsakinga ir netikslinga (305)

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino susisiekimo ministro Jaroslovo Narkevičiaus elgesį.

Gydanti sriuba nuo gripo, peršalimo, gleivių pertekliaus ir sinusų infekcijų

Artėja žiema – metas, kai išauga sergamumas gripu ir peršalimo ligomis. Temperatūra keičiasi...

„Novaja Gazeta“: Kremliaus samdiniai įvykdė itin žiaurią egzekuciją papildyta (156)

Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistai tvirtina, kad Rusijos samdiniai įvykdė...