Daugiau vaistų nereiškia daugiau sveikatos
Labiausiai Lietuvoje paplitę apsinuodijimai alkoholiu, buitinėmis medžiagomis, maistu, o ypač – vaistais. Žmonės ne tik negali be jų gyventi, bet ir netinkamai vartodami gali jais apsinuodyti. Dažnai problemas, kurias sprendžiame vaistais, galima išspręsti sveikiau valgant ir daugiau judant, tačiau daugelis pasirenka lengviausią kelią ir tiesiog saujomis vartoja vaistus ir papildus – juk nuryti tabletę lengviau, nei pakeisti gyvenimo būdą. Klaidingai manoma, jog kuo daugiau vaistų ir papildų prisikrausime į pirkinių krepšelį, tuo sveikesni pasijusime. Priešingai – kuo daugiau skirtingų vaistų vartojame, tuo daugiau jų tarpusavio sąveikų ir šalutinių poveikių galime prisišaukti.
Apsinuodijimų biuro vedėja, gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė perspėja, jog daugelis apsinuodijimų dėl vaistų nutinka dėl supainiojamų jų pakuočių. Taip nutinka ne tik dėl to, jog vaistų pakuotės neretai yra panašios ir pavadinimai ant jų žmonėms labiau asocijuojasi su nesuprantamais burtažodžiais nei vaisto poveikiu. Apsinuodijama ir dėl to, jog įprastai vaistai išvis pasimeta iš originalių dėžučių ir tuomet juos atskirti tampa dar sudėtingiau. Todėl specialistė rekomenduoja laikyti vaistus originaliose pakuotėse, jų poveikį užsirašyti ant pačios dėžutės ir saugoti receptinius lapelius.
Vietoj vaistų susileido pesticidų
Šalia kitų buitinių priemonių laikomi vaistai taip pat kelia didelį pavojų. „Teko susidurti su nemažai tokių atvejų, kai vietoje B grupės vitamino tirpalo žmonės į raumenis susileidžia pesticidų. Juk šios ampulės atrodo identiškai. Tokius dalykus laikyti šalia man atrodo labai keista, tačiau tai vyksta“, – stebisi L. Gruzdytė. Dažnai supainiojamos panašiai atrodančios širdies lašų ir amoniako tirpalo pakuotės ir vyresnio amžiaus žmonės vietoje širdies lašų atsigeria amoniako tirpalo. Rezultatas – akimirksniu įvykstantis cheminis nudegimas.
Ilgos eilės pas gydytojus atgraso žmones ir verčia sveikatos problemas spręsti savigydos būdu. Tiesa, toks noras padėti sau nežinant diagnozės ir neišmanant savo būklės dažniausiai veikia priešingai. „Vaistinėje teko girdėti moters prašymą duoti leidžiamų vaistų nuo širšių įkandimų. Vaistininkė pasiūlė adrenaliną ir paklausė, kam šie vaistai reikalingi. Sulaukė atsakymo – šešerių metų berniukui, kuriam dar nėra įkandę. Mama norėjo apsaugoti berniuką, tačiau vos nepadarė priešingai. Dėl to prieš perkant vaistus svarbu pasitarti su gydytoju.“
Nematomi nuodai – smalkės ir buitinė chemija
Švarą namuose palaikyti padedantys valikliai gali apnuodyti, jei vieną paviršių valome keliais skirtingais valikliais: „Dažnai nešvarumus valantys žmonės mano, kad užpylus kelių priemonių rezultatas bus geresnis. Sumaišius rūgšties turinčias priemones su chloro turinčiais valikliais gaunasi chloro dujos, kurios yra nuodingos“, - pasakoja L. Gruzdytė. Specialistė pataria nemaišyti valiklių, o jeigu viena priemonė nepadeda įveikti nešvarumų, nepilti kitos priemonės ant viršaus, o prieš tai tą vietą gerai nuplauti ir tik tada bandyti kitą valiklį.
Klaidingai manoma, jog naujos statybos moderniuose namuose apsinuodyti smalkėmis yra neįmanoma. Jei namuose yra kietą ar skystą kurą deginantis prietaisas, rekomenduojama įmontuoti anglies monoksido detektorių. Kadangi smalkės yra bespalvės, beskonės, jos negraužia ir nedirgina, be detektoriaus pagalbos jas atpažinti sudėtinga. Kai smalkių koncentracija ima didėti, atsiranda galvos skausmas, silpnumas – apsinuodijimų biuro vedėja pasakoja, jog kartais nuėjusios miegoti šeimos nebepabunda, nes apsinuodija smalkėmis.
Apsinuodijimo požymiai nepasireiškia iškart – pavyzdžiui, apsinuodijimas vaistais bus matomas tik po valandos ar dviejų. Nuodo veikimas priklauso nuo to, kaip jis pateko į kūną – nuodas gali būti prarytas, juo gali būti apsipilta ar patekę įkandimo metu. Kokiu būdu apsinuodyta, tokiu būdu reikia suteikti pirmąją pagalbą.
Jei nuodas prarytas: Dažniausiai apsinuodijama prarijus kenksmingą medžiagą, o pirmąją pagalbą šiuo atveju galima suteikti trimis skirtingais būdais.
1. Išgerti vandens. Svarbu neduoti per daug ar per mažai – suaugusiam žmogui užtenka vienos stiklinės nuodams skrandyje praskiesti, t.y. po 5 ml vandens kiekvienam kilogramui masės. Didesnis kiekis gali būti pavojingas, nes ištemptos nuo skysčių skrandžio sienelės bus dar labiau dirginamos. Stiklinė vandens yra tas gydymo būdas, kuris niekuo negali pakenkti, kad ir kuo būtų apsinuodyta.
2. Sukelti pykinimą. Svarbu žinoti, kad ne visomis medžiagomis apsinuodijus pykinimas yra tinkamas sprendimas. Prarijus muilo ar kitų putojančių medžiagų pykinimas yra pavojingas, nes tokiu būdu sukeliamas cheminis plaučių uždegimas. Pykinimas apsinuodijus benzinu ar tirpikliais gali sukelti rimtus kvėpavimo sutrikimus. Pavojinga tai daryti ir apsinuodijus rūgštimis, šarmais: „Įsivaizduokite, jog pirmą kartą praryta rūgštis nudegino visą stemplę, o kildama atgal ji padarys tai dar kartą ir vietoje pagalbos sau tik dar labiau pakenksime“, - perspėja L. Gruzdytė.
3. Išgerti daug aktyvintos anglies. Ne tris tabletes ir ne dešimt – toksikologės teigimu, apsinuodijimo atveju žmogui reikia duoti nuo pusės iki vieno gramo anglies kilogramui kūno masės.
Tai reiškia, jog suaugusiam žmogui reikia suvartoti 50 gramų anglies, o tai sudaro 200 tablečių. Rekomenduojama aktyvintos anglies tabletes išlukštenti į stiklinę ir užpilti vandeniu – šnypšdamos jos ims tirpti, o gautą beskonę košelę reikia suvalgyti. Specialistė stebisi, kodėl Lietuvoje vis dar negalima rasti aktyvintos anglies buteliukuose, nes išlukštenti 200 tablečių vienam kartui yra nelengvas ir ilgai užtrunkantis darbas.
Jei nuodu apsipilta. Jeigu cheminė medžiaga pateko ant kūno, pirmiausia reikia kuo skubiau nusivilkti suterštus rūbus, papuošalus, laikrodžius. Apsinuodijimo atvejais dažnai ima tinti rankos, todėl palikus žiedus ir apyrankes ant kūno jie pradeda skaudžiai veržti ir dėl to gali atsirasti daug pavojingų komplikacijų. Iškart viską nusiėmus nuo kūno reikia laikyti apnuodytą vietą po tekančiu vandeniu.
Jei pateko į akis. Šiuo atveju būtina išsiimti kontaktinius lęšius ir mažiausiai 15-20 minučių plauti akis vandeniu vis atkeliant akių vokus.
Jei nuodai įkvėpti. Svarbiausia – nutraukti kontaktą su nuodinga medžiaga. Jei galima, išvesti nukentėjusį iš užterštos aplinkos, o jei tai neįmanoma – atidaryti langus ir įleisti kuo daugiau gryno oro.
Bet kuriuo apsinuodijimo atveju pagrindinės priemonės apsisaugoti visada yra po ranka – tai vanduo ir grynas oras.
