aA
Prieš keletą savaičių Europos vaistų agentūra pranešė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip labai retas „Vaxzevria“ vakcinos nuo koronaviruso nepageidaujamas poveikis, ir pabrėžė, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką. Viena iš baimių dėl „Vaxzevria“ reto poveikio yra plaučių arterijos trombinė embolija, kai susidaręs kraujo krešulys patenka į plaučius. Apie šią ligą plačiau papasakojo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Kraujo krešulys
Kraujo krešulys
© Shutterstock

Vieni gali nepajusti nieko, o kiti – staigiai mirti

Norint suprasti, kokia liga yra plaučių trombinė embolija, iš pradžių verta žinoti, kaip žmogaus kūne cirkuliuoja kraujas. Kaip pasakojo profesorius, plaučiuose, kitaip nei visame kūne, didesnė dalis plaučiuose esančio arterinio kraujo teka venomis, o didesnė dalis veninio kraujo – arterijomis. Trombas susidaro plaučių arterijose, nors ten teka veninis kraujas.

Gydytojas paaiškina: iš širdies teka veninis kraujas į plaučius, jo tikslas nukeliauti į plaučius ir gauti deguonies. Kraujas iš širdies dešiniojo skilvelio patenka į plaučio arteriją ir veninis kraujas patenka į plaučius. Juose gauna deguonies, o tada venomis arterinis kraujas grįžta prisotintas deguonimi ir yra išnešiojamas po visą organizmą.

Kraujo krešulys dažniausiai susidaro kojų venose – kadangi visas veninis kraujas keliauja į viršų, nes turi būti prisotintas deguonimi, krešulys kartu su krauju taip pat keliauja į viršų ir patenka į dešinį širdies skilvelį. Iš jo patenka į plaučių arteriją, užkemša dalį kraujagyslių ir kraujagyslėje didėja spaudimas. Negana to, iš šios kraujagyslės deguonis nepernešamas toliau į kūną.

„Galbūt lengviau įsivaizduoti laistymo žarną – žarna kaip kraujagyslė, o motoriukas kaip širdis. Jei žarną kažkas susiaurino, užspaudė ją, spaudimas labai padidėja. Kitaip sakant, tuo metu labai padidėja plaučių arterijoje spaudimas, nes kraujas teka, o kraujagyslė užspausta ar susiaurėjusi. Padidėjęs spaudimas labai apsunkina dešiniojo skilvelio darbą“, – sakė prof. E. Danila.

Plaučių trombinė embolija
Plaučių trombinė embolija
© Shutterstock

Jei organizmas nesugeba ištirpinti krešulio, kuris yra plaučiuose, kraujagyslės gali įplyšti, o į plaučius pritekėti kraujo. Tai vadinama plaučių infarktu (plaučio kraujosruva).

„Ši liga yra labai įvairiapusiška – kai kurie ja sirgdami gali nejusti nieko, o kiti net ir mirti. Plaučių kraujotaka yra labai gera, kiekviena kraujagyslė turi ryšį su kita kraujagyslė ir jos labai elastingos. Dėl to trombas, patekęs į plaučius, dažniausiai reikšmingai nesutrikdo organizmo. Yra paskaičiuota, kad absoliuti dauguma trombų, kurie patenka į plaučius, yra ištirpdomi, žmogus net nepastebi.

Kitas kraštutinumas – per kelias ar keliolika minučių gali įvykti mirtis. Tarp šių kraštutinumų yra didžiausia dalis žmonių, kuriems liga pasireiškia labai nestipriai. Iš 100 žmonių, kuriems įvyksta ir diagnozuojama trombinė embolija, miršta 2-3 žmonės. O absoliuti dauguma žmonių pajus labai lengvus simptomus, būtent dėl to, kad plaučiuose yra išplėtota kraujotaka“, – kalbėjo pašnekovas.

Profesorius išvardijo, kam rizika yra didžiausia

Pašnekovas išvardija, kam reikėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir į galimą trombinės embolijos susidarymą. Pasak jo, didžiausia rizika kyla keliais atvejais.

Viena iš dažniausių priežasčių, dėl ko susidaro kraujo krešuliai – kojų venų varikozė. Ypač, jei žmogus didelę dienos dalį praleidžia sėdimoje padėtyje, nepakėlęs, o gal net ir sulenkęs kojas. Tokiu atveju kraujas į kojas nukeliauja arterijomis, tačiau jam sunkiau grįžti. Jei nedaroma mankšta, kraujas pradeda stovėti ir taip kojų venose pradeda formuotis krešuliai.

„Tai ypač aktualu šiuolaikiniam jaunimui. Pastebėta, kad tose šalyse, kur antsvorį turi daug jaunų žmonių ir ilgai sėdi, žaidžia kompiuterinius žaidimus, jie turi daug didesnę riziką trombinei embolijai“, – pridūrė profesorius.

Trombozė
Trombozė
© Shutterstock

Antra dažna priežastis yra onkologinė liga. Sergant vėžiu itin išauga kraujo krešulių rizika.

Trečias rizikos veiksnys, pasak prof. E. Danilos, yra geriamieji hormoniniai kontraceptikai.

Kita priežastis – operacijos. „Kai vyksta operacija, atliekami pjūviai, įvyksta kraujavimas, dėl to organizmas siunčia signalą krešėti kraujui. Ypač pavojingos ilgos, sunkios operacijos su komplikacijomis. Be to, po operacijų žmogus būna nejudrus“, – sakė pašnekovas.

Dar viena priežastis yra nejudrumas ir antsvoris. Tokio žmogaus kraujotaka yra prastesnė, dėl to krešuliai susidaryti gali greičiau.

Taip pat gali būti ir įgimtos priežastys, kai žmogus jau nuo pat gimimo turi didesnį kraujo krešumo faktorių.

„Plaučių arterijos trombinė embolija tikrai nėra tik senyvo amžiaus žmonių liga. Ypač pavojinga jaunoms merginoms, vartojančioms hormoninę kontracepciją“, – sakė pašnekovas.

Liga apie save įspėja dusuliu ir sunkumu krūtinėje

Visgi, profesorius nuramina – tokių atvejų, jog žmogus ilgą laiką nieko nejaučia, o tada staigiai miršta, beveik nebūna, mat plaučiuose yra daug adaptacinių mechanizmų. Tad iki tol, kol krešulys sukels mirtį, žmogus pajus kokį nors sunkumą.

„Gali būti sunku kvėpuoti, gali būti jaučiamas spaudimas krūtinėje. Ir toks spaudimas atsiranda tarsi be jokios priežasties – nebuvo intensyvaus fizinio krūvio, nebuvo streso, nervinės įtampos. Tarsi iš niekur, vykdant įprastą veiklą – einant į parduotuvę, darbą, skutantis žmogus pajunta tokį jausmą. Tačiau jis dažniausiai būna ignoruojamas.

Edvardas Danila
Edvardas Danila
© Organizacijos nuotr.

Atidžiau dėmesį reikėtų atkreipti tiems, kurie turi rizikos veiksnių: kojų venų varikozė, neseniai buvusi operacija ir kontraceptikų vartojimas bei tada, jei dėl neaiškios priežasties atsiranda oro trūkumas, dažnesnis širdies plakimas, gali išpilti prakaitas, gali suskaudėti šoną. Kai įvyksta plaučių infarktas, žmogus gali pajausti skausmą ir čia gali būti vienintelė tokios ligos išraiška. Taip pat gali būti kosulys su kraujo iškosėjimu“, – kalbėjo prof. E. Danila.

Sunkumas krūtinėje gali būti jaučiamas kelias savaites ar net kelis mėnesius. Trombai kaupiasi vienas po kito ir gali visiškai užkimšti kraujagyslę. Retais atvejais, kai pasiekiama tam tikra žmogaus fiziologinė riba, įvyksta širdies pertempimas, kraujospūdis nukrenta ir žmogus gali mirti.

Ligos baigtis priklauso nuo kelių veiksnių

Deja, nėra visiems prieinamos profilaktinės priemonės, kuri padėtų sužinoti, ar kraujagyslėse yra krešulių.

„Jei žmogus turi aiškų rizikos veiksnį, pavyzdžiui, prasiplėtusias kojų venas, tikriausiai verta periodiškai atlikti ultragarsinį kojų venų ištyrimą ir pažiūrėti, ar ten nėra trombų. Jei vartojami kontraceptikai, reikia atsižvelgti į tai, kad gali susidaryti krešuliai – pasitikrinti iš anksto nelabai yra kaip, bet svarbu žinoti, kokie yra pirmieji požymiai“, – patarė gydytojas.

Kaip liga baigsis, priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, jei žmogus serga vėžiu ir jam įvyko trombinė embolija, tikimybė mirti yra daug didesnė nei tam, kuris yra jaunas ir sveikas.

Plaučiai
Plaučiai
© Shutterstock

„Jei mergina jauna, nerūko, neturi viršsvorio, fiziškai aktyvi, bet vartoja kontraceptikus, tai plaučių sistema yra sveika, tokiu atveju net nukeliavęs trombas bus daugeliu atveju ištirpintas. Tačiau, jei žmogus daug metų rūko, serga plaučių ir širdies ligomis, yra aterosklerozė, mirties tikimybė yra didelė. Ši liga gali neturėti beveik jokių simptomų, o kita vertus, gali baigtis ir mirtimi. Jei pradėjo kristi kraujospūdis ir labai spaudžia krūtinę, trūksta oro, požymiai grėsmingi. Bet, jei žmogus pajaučia tik nedidelį dusulį, tikimybė mirti yra mažesnė nei 0,5 proc.. Tačiau visais atvejai būtina kreiptis į gydytoją“, – sakė prof. E. Danila.

Gydymas, pasak profesoriaus, yra įvairiapusiškas ir labai priklauso nuo to, ar žmogaus gyvybei kilęs pavojus, ar ne. Jei būklė nėra grėsminga gyvybei, užtenka gydymo geriamaisiais kraują skystinančiais vaistais. Tokių vaistų vartojimo trukmė priklauso nuo to, dėl kokios priežasties atsirado trombas. Jei priežastis neišnykstanti, vaistus gali tekti gerti visą gyvenimą.

Jei žmogaus būklė labai sunki, pasak gydytojo, reikia vaistų, kurie leidžiami į veną, o tam tikrais atvejais prireikia ir trombus tirpdančių medikamentų, leidžiamų į veną.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(72 žmonės įvertino)
4.7500

Agresyviausias odos vėžys neskauda, o progresuoti gali ir per mėnesį: gydytoja nurodė pirmuosius požymius (1)

Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų....

Sąnarių skausmas gali signalizuoti apie rimtas ligas: kada nedelsiant kreiptis į gydytojus? (14)

Sąnarių skausmas – tiek jauniems ir aktyviems, tiek pagyvenusiems ir sėslų gyvenimo būdą...

Unikalias operacijas atliekantis Panevėžio gydytojas: išvengti insulto yra lengviau, nei jums atrodo (28)

Pas šį Panevėžio gydytoją driekiasi eilės: atlieka unikalias operacijas, atsimena visus...

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai vyrui išoperavo net 13 kg auglį (7)

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai pacientui grąžino visavertį gyvenimą. Vyrui...

55-erių Antaną apie vėžį įspėjo maisto strigimas: po unikalios operacijos vietoje didelio pjūvio liko tik keli randeliai (4)

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai...

Top naujienos

Duomenų mokslininkas – apie galimą situacijos suvaldymą: anksčiau rugpjūčio to nebus siūlo vėlinti antro skiepo datą (144)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį prognozavo,...

Darbo partijos narys – apie „Šeimos maršą“: organizatoriai gąsdino mano vaikus (429)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus...

Kruvinas šaudynes Rusijoje surengęs jaunuolis: kas jis? (93)

Po šaudynių Rusijos Kazanės mokykloje buvo iškelta byla dėl kelių moksleivių nužudymo,...

Nausėda: mūsų derybines pozicijas Kremlius priima kaip silpnumo ženklą (83)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (182)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (76)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

NVSC: didėja protrūkių skaičius gamybos ir transporto, o mažėja paslaugų sektoriuje (7)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo,...

Palikusi tris vyrus 61-erių verslininkė Sniegė Naku: vietoj uogienių virimo – kelionės ir pasimatymai su italais (30)

Sniegė Naku mus pasitinka savo studijoje Vilniaus Naujamiesčio rajone. Sniegė kuria papuošalus bei...

Kauno botanikos sode pražydo apie 500 rūšių tulpių: tarp jų - ir dvi lietuviškais vardais

Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo...

Dviračiai ir elektriniai paspirtukai kelia grėsmę Laisvės alėjos pėstiesiems, o baudos – simbolinės

Atšilus orams, į Laisvės alėją vėl plūsta tūkstančiai miesto šurmulio išsiilgusių...