„Manėme, kad ligą buvome įveikę. Žinoma, kartą išgirdus vėžio diagnozę, tau niekada nebebus visiškai ramu. Bet koks negalavimas, pakilusi temperatūra kelia siaubą. Tačiau laikas nerimą sumažina. Be to, ir pats psichologiškai nori pamiršti ligą. Po penkerių metų aprimome, o po 8-erių – dar labiau nustūmėme ją užmarštin“, - pasakojo Saulės mama Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Tačiau vėžys, deja, klastingas. Šių metų pradžioje vaiko sveikata vėl pablogėjo.
„Vaikas pasiskundė pilvo skausmais. Kadangi jau turime patirties, nusprendėme iškart pasitikrinti dėl onkologinių problemų. Sužinojome, kad ne viskas gerai. Teko vėl čia grįžti. Antrą kartą išgirsti vėžio diagnozę savo vaikui – didelis psichologinis smūgis. Žinoma, palūžome, buvo sunku. Tačiau pamažu šokas nurimsta, imi ieškoti informacijos, daug bendrauti su gydytojais“, - DELFI pasakojo mama.
Apie ligą su dukrele ji stengiasi kalbėti paprastai, nekeliant nereikalingų emocijų.
„Jos amžiaus vaikas jau gali tau pasakyti, ką jaučia. Todėl priežiūra yra šiek tiek lengvesnė. Randi būdų bendrauti su vaiku. Pavyzdžiui, šeimoje neminime žodžio „vėžys“, turime savo pavadinimą. Kaip ligą pateiksi vaikui – didelis darbas. Aišku, po pusmečio nuolatinio vaikščiojimo į ligoninę vaikui natūraliai kyla klausimas „kodėl man?“, tačiau mes tvarkomės. Neturėjome labai didelių nuopolių. Žinoma, čia įgyta dukrelės patirtis turės jai įtakos, bet labai stengiamės, kad ji būtų kuo įmanoma mažesnė“, - atviravo Lina.
Saulė, kiek tai įmanoma, ir toliau gyvena visapusišką vaikišką gyvenimą – daugiau laiko leidžia namuose, o ne ligoninėje, nepraranda kontaktų su visais draugais, kai leidžia sveikata – eina į kiną, parduotuvę.
Mergaitei dėl chemoterapijos teko nukirpti plaukus. Mamos teigimu, mažai mergaitei tai, vienaip ar kitaip, nemenkas smūgis.
„8-metei plaukai – jau grožio įrodymas. Deja, kaip ir kiekvienam vaikučiui šiame skyriuje su jais teko atsisveikinti. Stengiesi dukrelei sakyti, kad ji ir be plaukų graži. Man, tiesa, ji tikrai labai gražiai atrodo“, - tikino Lina.
Dabar, ištvėrus antrąją operaciją, tėvai jau gali šiek tiek atsikvėpti, tačiau visiškai nurimti – ne.
„Nė vienas mūsų, išeidamas iš šio skyriaus, neturi šimtaprocentinės garantijos, kad neteks grįžti. Tačiau dabar dukrelė psichologiškai jau jaučiasi geriau, laukia, kol viskas baigsis. To tikimės ir mes“, - vylėsi mama.
Nebuvo standartinio gydymo
Vaikų ligoninės gydytoja vaikų hematologė Sonata Šaulytė-Trakymienė DELFI pasakojo, kad vaikų onkologiniai susirgimai laikomi retomis ligomis, tačiau dar labiau neįprasta tai, kad toks navikas būtų diagnozuotas kūdikiui.
„Tada buvo stengiamasi išgydyti mažiausia kaina, o ne bet kokia kaina. Gydymas buvo sklandus, praėjo sėkmingai. Mergaitė po 17 savaičių trukusio gydymo buvo išleista. Jai buvo taikoma priešoperacinė chemoterapija, atlikta operacija. Tokius pacientus nuo diagnozės pradžios sekame apie 5 metus nuo ligos pradžios. Viskas buvo gerai“, - pasakojo gydytoja hematologė.
Kai mergaitės tėvai šių metų pradžioje vėl kreipėsi į medikus, buvo padarytas įprastas pilvo organų ultragarsinis tyrimas, kurio rezultatai nustebino.
„Ties kepenų sritimi aptikome didelį darinį, 10x12 centimetrų. Situacija buvo netipiška tuo, kad mergaitė tiek ilgai buvo sveika. Jau buvo galima drąsiai sakyti, kad ji buvo pasveikusi. Konsultavomės su užsienio specialistais, nes tai nėra dažna, nėra ir standartinio gydymo. Ilgą laiką dar buvo maža abejonė, ar tikrai šis navikas – pirmojo metastazė. Visgi po citologinio tyrimo metu paaiškėjo, kad taip ir yra.
Kadangi ligos pasikartojimas – labai vėlyvas, pacientės prognozės buvo įvertintos teigiamai. Kuo anksčiau vėžys atsikartoja, tuo jis piktesnis. Be to, pirmojo gydymo metu mergaitė gavo pakankamai mažai chemo-preparatų, tad turėjome dar didelį arsenalą, kurį galėjome panaudoti. Iš pradžių gydėmė dviem vaistais, kuriuos ji jau buvo gavusi, ir tada pridėjome vieną naują. Tačiau po šešių savaičių nebuvo jokio atsako. Tai kėlė didelį liūdesį tiek mums, tiek tėvams. Pasikonsultavę su užsienio specialistais perėjome į didelės rizikos prognozės gydymą. Po keturių savaičių chemoterapijos darinys sumažėjo beveik perpus, tada naviką sėkmingai išoperavome. Kai darinys toks didelis, jį operuoti iškart yra pavojinga“, - pasakojo specialistė.
Gydytoja teigė tikinti, kad operacija pavyko tikrai sėkmingai, tad „tikime, jog grįšime į tą etapą, kai mergaitės prognozės buvo įvertintos kaip geros“.
