aA
Imunitetas – tai organizmo sugebėjimas apsiginti ne tik nuo genetiškai svetimos medžiagos (bakterijų, virusų, grybelių), bet ir pašalinti pakitusias ar mirusias ląsteles, palaikyti organizmo pusiausvyrą. Imuninė sistema mums itin svarbi bet kokios ligos, net peršalimo, atveju, tačiau nepakeičiama ir gyvybės bei mirties klausimą nulemianti ji tampa tuomet, kai susiduriame su onkologiniu susirgimu.
© Shutterstock

Apie imuniteto galią įveikti vėžį savo pranešime ką tik įvykusioje 11-oje sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos parodoje „Sveikatos dienos“ kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.

Adas Darinskas
Adas Darinskas
© Organizacijos nuotr.

Jūs skaitote šį straipsnį, o jūsų organizme vystosi onkologinis procesas

Ryšys tarp vėžio formavimosi, vystymosi ir progresavimo bei imuninės sistemos veiklos yra neabejotinas. Mokslų daktaro teigimu, onkologinis procesas mūsų organizme vystosi visą laiką, o vėžinės ląstelės pradžioje yra tokios pat, kaip daugelis kitų mumyse esančių ląstelių, tad tik imuninei sistemai tenka atsakomybė rūpintis, kad šios ilgainiui nepasirodytų ligos pavidalu.

„Vėžinė ląstelė yra jūsų ląstelė. Ji iš niekur neatsirado, iš niekur neatėjo. Ji tiesiog galėjo būti transformuota virusų, galėjo būti pakitusi dėl tam tikros mutacijos išsikreipus dauginimosi funkcijai. Tai yra ląstelė, kuri tapo nemirtinga – vėžinės ląstelės kultūra gali daugintis itin ilgai“, – tikina A. Darinskas ir priduria, jog imuninė sistema gali pasirinkti, ar susidūrus su tam tikru susirgimu eiti toliau kovoti, ar sustoti ir nekovoti.

„Vėžys sugeba imunitetą apgauti ir pasakyti „viskas tvarkoje, aš savas ir su manimi kovoti nereikia“. Tam jis evoliuciškai turi labai daug mechanizmų, apgaunančių imunitetą. Tuomet jis ima toleruoti visą tą židinį, o židinys organizme daro, ką nori. Tad iš esmės mes esame visiškai priklausomi nuo pagrindinių imuninės sistemos dalyvių – ląstelių. Tokios mažos ląstelės apsaugo mus nuo didelių problemų“, – teigia mokslų daktaras.

Vėžio ląstelės tūno visų žmonių kūnuose: mokslininkas įvardijo dažniausią priežastį, kodėl liga prabunda
© Shutterstock

Svarbiausia – imuninė atmintis

Pagrindiniai imuninės sistemos dalyviai yra ląstelės – makrofagai, leukocitai, eritrocitai ir limfocitai, kurie, pasak A. Darinsko, yra pagrindiniai kovotojai su visu iš pasaulio į mūsų organizmą ateinančiu potencialiu blogiu. Taip pat, būtent jie kontroliuoja, kad mūsų organizme neatsirastų patologinių ląstelių, kurios ilgainiui virsta onkologiniu susirgimu.

Mokslų daktaro teigimu, kiekviena imuninė ląstelė turi savo funkciją, kuri yra itin svarbi formuojant imuninius atsakus. „Tarkim, vos į imuninę sistemą patekus patogenui, į jį iškart sureaguoja grandys, kurios gali išsiskirstyti į dvi, antikūnų ir ląstelinę, dalis.

Antikūnų dalys – tai tiesiog baltymai, plaukiojantys kraujyje, atpažįstantys tam tikrą patogeną ir jį naikinantys. Dažniausiai tai būna virusai, tad visos vakcinos, imunizacija iš esmės irgi veikia per antikūnus“, – teigia A. Darinskas ir priduria, jog daugelis imuninių vaistų šiandien yra konstruojami šios molekulės pagrindu.

Adas Darinskas
Adas Darinskas
© DELFI / Rafael Achmedov

„Antikūnas yra plazmos ląstelių labai gudriai pagaminta baltyminė molekulė – viršuje ji turi variabilų galą, kuris ir atpažįsta patogeną. Todėl daugelis imuninių vaistų šiandien ir yra statomi ant jos. Tai reiškia, kad tu gali surasti bet kokį taikinį ir prie šios molekulės galo prikabinti tai, kas tau patinka – nukreipti imuninį atsaką, kad vyktų kova su tuo“, – tikina mokslų daktaras.

A. Darinskas pabrėžia, jog itin svarbi yra imuninė atmintis, be kurios imuniteto funkcionavimas būtų beprasmis. Tačiau svarbu nepamiršti, jog imuninė atmintis susiformuoja ne iš karto. Tam, kaip ir tam tikroms imuninėms terapijoms, reikalingas laikas. „Vakcinos, kurias mes gauname vaikystėje ir po to nesergame tomis ligomis, nuo kurių esame skiepijami, yra šios atminties išdava – organizmas gali atsiminti, su kuo buvo susidurta, ir kaip su tuo kovoti.

Blogiausia, kai susiduriama su nauju, dar nematytu patogenu. Tuomet patiriame agresyvią imuninę reakciją. Čia geriausias būtų gripo pavyzdys – visi serga ir vis iš naujo, o kodėl? Kadangi gripas po truputį keičia savo paviršių, kad galėtų gyventi ir egzistuoti, o imuninė sistema yra priversta vis iš naujo prie jo prisitaikyti. Dėl to reikia revakcinuotis. Na, arba persirgti“, – teigia mokslų daktaras.

Vėžio ląstelės tūno visų žmonių kūnuose: mokslininkas įvardijo dažniausią priežastį, kodėl liga prabunda
© Shutterstock nuotr.

Stresas veikia kaip automatinio susinaikinimo sistema

Taigi, kas atsitinka, kai sutrinka imuninė sistema? Iš esmės, tampame pažeidžiami ir atveriame duris įvairiems susirgimams, tarp kurių slepiasi ir vėžys. Tačiau A. Darinsko nuomone, ne mažiau svarbu yra žinoti, kodėl onkologiniai susirgimai atsiranda ir dėl kokių priežasčių mūsų ląstelės tampa tokiomis, su kuriomis imuninei sistemai tenka susigrumti idant mus apsaugotų. Mokslų daktaras yra linkęs išskirti tris pagrindines priežastis – paveldimumą, aplinkos poveikį ir stresą.

A. Darinsko teigimu, paveldimumo faktorius yra nekontroliuojamas, kadangi visa pagrindinė informacija slypi onkogenuose, o jei šie užkoduoti kažkada pasileisti – jų niekas negali sustabdyti, tačiau kiek kitaip jis vertina aplinkos poveikį.

„Aplinka yra mūsų ląstelių loterija – arba tu gausi tokią mutaciją, kurios nesukontroliuos imuninė sistema, arba negausi. Nuo to priklauso, ar vėžys bus sunaikintas, ar išeis į imunotolerancinę būseną ir pavirs liga. Su aplinkos poveikiu mes nepakovosime, jis yra toks, koks yra, bet genetiškai mes turime tam tikras apsaugos sistemas, kuriose veikia citochromai, įjungiantys apsauginius mechanizmus, kad visas purvas, atėjęs iš aplinkos, nepadarytų mums kritinės žalos ir mūsų organizmas nenueitų į ligos modulį“, – teigia daktaras ir pateikia keletą pavyzdžių, nuolat visuomenėje siejamų su vėžio atsiradimu.

„Telefonas. Jis kenkia ar nekenkia? Telefonas, kaip ir visos elektromagnetinės bangos, šildo audinį. Tai reiškia, jog nuo padidintos temperatūros išsikreipia visa ląstelės baltymų inžinerija. Kuo šis iškrypimas baigsis, niekas nežino – gali nieko nenutikti, o gali atsirasti auglys.

Taip pat ir su įvairiomis pavojingomis medžiagomis, kurių gauname su maistu, oru. Sakykime, iš stabdžių kaladėlių sklindančios dulkės. Juk jos visos keliauja mums į plaučius, niekas jų kažkur nesurenka. O pavyzdžiai čia tik du“, – pasakoja A. Darinskas.

Adas Darinskas
Adas Darinskas
© DELFI / Rafael Achmedov

Tačiau, jo nuomone, bene svariausia ir dažniausia onkologinio susirgimo priežastimi yra stresas.

„Yra dvi streso rūšys – ūmus ir chroniškas. Onkologiniai pacientai dažniausiai yra linkę patirtį chronišką stresą – bet kokią problemą nuleisti į pasąmoninį lygmenį, užsiimti savigrauža ir supresuoti imuninę sistemą. Chroniškas stresas sukelia molekulių, gliukokortikoidų, kurios yra imunosupresantai, sintezę organizme, o šie automatiškai blokuoja imuninės sistemos darbą. Tad jei toks žmogus patiria kokią nors psichologinę traumą arba sukrėtimą, dažniausiai per 5-7 metus pas jį pasirodo onkologinis procesas. Tai veikia kaip kažkokia automatinio susinaikinimo sistema.

Tie žmonės, kurie stresuoja trumpai, greitai ir daužo lėkštes, imuninę sistemą tik užkuria – ji pradeda veikti stipriau“, – teigia mokslų daktaras.

Daugiau apie imuniteto stiprinimą skaitykite straipsnyje „Visa tiesa apie imuniteto stiprinimą: daktaras įvardijo 4 būdus, kiti tik pavers jūsų šlapimą brangiu".

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(259 žmonės įvertino)
4.5637

Utėlės – problema, apie kurią garsiai kalbėti gėda: kaip užsikrečiama ir kaip jas naikinti (37)

Pedikuliozė, kitaip – utėlėtumas – problema, apie kurią garsiai kalbėti vengiama....

Širdies ligos ir cukrinis diabetas – smarkiai susiję: apie tai galite nė neįtarti kol nesusidursite su komplikacijomis (16)

Neretai gydytojai ir mokslininkai sako, kad cukrinis diabetas yra širdies liga. Vis dėlto šis...

Specialistai pataria, kaip įveikti nemigą be vaistų (16)

Dar kelios savaitės ir visus jau po truputį užklups šventinio maratono banga. Pasiruošimas...

Mažajai Barborai gyventi liko savaitė, tačiau medikai nenuleido rankų: močiutės pasiaukojimo niekada nepamirš (37)

Su persodintomis kepenimis gyvenančiai mažajai Barborai šiandien jau metai ir 8 mėnesiai. Vis...

10 produktų, kuriuos patartina vartoti turintiems aukštą kraujospūdį (59)

Norint sureguliuoti kraujospūdį, neretai pakanka pakeisti mitybą. Tyrimai rodo, kad kai kurie...

Top naujienos

Atsisveikinti su netikėtai mirusiu Cololo atvykę artimieji ir bičiuliai vos tramdė ašaras: liko daug neįgyvendintų planų (176)

Šeštadienį po pietų Druskininkų laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ būriuojasi netikėtai...

Atviras laiškas Kauno merui: „Kaip Grigelis autobusus pirko" (2)

Šiomis dienomis nuolat pučiamas burbulas apie viešojo transporto atnaujinimą ir kalbama taip:...

Vos kelios klaidos ir galite net apakti: prastai matančių daugėja žaibiškai

Bėgant metams, matysime vis prasčiau ir prasčiau. Šiandien kas trečias pasaulio gyventojas yra...

Kamblevičius laukia aiškių Nausėdos argumentų dėl Narkevičiaus: dabar visi nežinioje (77)

Prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą griežtai pasakė, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Kardiologai įspėja 40-mečius ir vyresnius: jei nenorite staiga mirti, metas imtis priemonių (62)

Laidoje „Sveikatos receptas“ pokalbis apie ligą, kuri kardiologijoje laikoma ligų karaliene....

Landsbergis: kaip gali pasitikėti valstybe, jei už surinktus mokesčius asfaltuoja premjero kelią papildyta (1028)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partija šeštadienį Vilniuje...

Antra diena Egipte įstrigę lietuviai: nuvežė į viešbutį, kur nėra net vandens papildyta (186)

DELFI pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame teigiama, kad jau antrą dieną iš Egipto į Lietuvą...

Augustas Marčiulionis įvardijo, kuo jis aikštėje pranašesnis už tėvą ir kuo jam nusileidžia (18)

Legendinio krepšininko Šarūno Marčiulionio sūnus ir Vilniaus „Perlo“ įžaidėjas 17-metis...

Konfliktas Radviliškio ligoninėje: žurnalistas teigia gynęsis nuo direktoriaus (63)

Gruodžio 5 d. Radviliškio ligoninėje įvyko konfliktas tarp „ Radviliškio krašto “...

„Aro“ pareigūnai išbandė naują pirkinį – įspūdingą kovinį katerį (100)

Specialus greitaeigis kateris, skirtas antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“...