Vis dar išlieka visuomenės stereotipas, kad ūminis miokardo infarktas aplenkia jauną žmogų ir yra vyresnių, ligotų, sergančių kitais gretutiniais susirgimais liga.
Deja, tenka pripažinti, kad ūminis miokardo infarktas vis dažniau pasirenka pacientą, įžengusį į penktą dešimtmetį iki tol sąmoningai ignoravusi širdies ir kraujagyslių veiksnius: padidintą arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją, rūkymą, mažą fizinį aktyvumą, ar neretai turintį širdies ligų paveldimumo geną. Tai yra, kai ŠKL sirgo broliai ar seserys, tėvai ar seneliai, ar pirmos eilės giminaičiai.
Pirmojo karantino pamokos – miokardo infarkto diagnostikos ir gydymo taktikoje
Prancūzijos, kaip ir kitų Europos senbuvių šalių, sukaupti duomenys rodo, kad pirmojo karantino laikotarpiu ir dar bent 4 savaites jam pasibaigus, pacientų besikreipiančių dėl ištikusio ūminio miokardo infarkto sumažėjo bemaž 35 proc. Vien todėl, kad pacientai dėl COVID-19 tiesiog nuspręsdavo likti namuose, nes ligonines laikė nesaugiomis arba manė, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos sutelktos pacientams, susirgusiems COVID-19 infekcija. Pasibaigęs karantino laikotarpis atskleidė, kad šis infarktų sumažėjimas slėpė dėl negydyto infarkto išaugusį mirtingumą namuose arba ženkliai blogesnę sveikatos būklę, kaip pacientas pavėluotai kreipėsi pagalbos į gydytoją.
Mažesnis miokardo infarktu sirgusiųjų skaičius taip pat aiškintas lokalaus karantino sąlygomis sumažėjusia oro tarša ir mažiau intensyviu rutininio gyvenimo tempu.
Pirmojo karantino metu išmoktos pamokos ir pradėta semtis patirtis – pertvarkyta ligoninių infrakstruktūra, personalo mokymai, isigytos apsaugos pacientams ir medicinos personalui priemonės lėmė tai, kad antrajai bangai stacionarinės gydymo įstaigos, ypač teikiančios skubią specializuotą medicinos pagalbą, atliekant intervencines širdies vainikinių arterijų procedūras, buvo gerokai labiau pasirengę.
LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikos prof. Olivijos Gustienės vadovaujamo LMT projekto „Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu pacientų diagnostikos ir gydymo algoritmai COVID infekcijos metu“ [ Nr. S-COV-20-25] surinkti duomenys kaip tik ir patvirtino visame pasaulyje stebėtą tendenciją, kad LSMUL Kauno klinikose ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje karantino laikotarpiu pacientų, sergančių ūminiu miokardo infarktu gydyta mažiau, jie buvo sunkesnės būklės, padidėjo mirštamumo stacionare rodikliai. Įgyta patirtis leido sukurti mokymo algoritmus, dalinantis patirtimi su kitų ligoninių gydytojais.
Antrosios karantino bangos pavasario metu pritaikytos apsaugos ir reorganizacijos priemonės išties labai padėjo.
Pacientai, besikreipiantys į skubiosios pagalbos skyrius, nukreipiami į skirtingas patalpas. Stacionaro skyriuose visi pacientai yra ištiriami dėl COVID-19 infekcijos, be to tyrimai reguliariai kartojami, o naudojamos asmeninės apsaugos priemonės sumažina tikimybę užsikrėsti. Pacientai su infekcijos požymiais gydomi atskirai.
Dirbantis medicinos personalas taip pat reguliariai tiriamas dėl infekuotumo COVID-19 infekcija. Todėl pacientų baimė kreiptis savalaikės medicinos pagalbos, jeigu yra požymių dėl miokardo infarkto vystymosi, yra tikrai nepagrįsta. Net ir susirgus miokardo infarktu pacientams sergantiems COVID-19 liga, jie yra gydomi laikantis šiuolaikinių patvirtintų rekomendacijų, jam taikomas neatidėliotinas širdies kraujagyslių intervencinis gydymas.
Visais atvejais būtina įsidėmėti, kad atsirandus gyvybei pavojingiems NAUJIEMS ligos simptomams (dusulys, stiprus skausmas širdies plote, užtrukęs ilgiau 20 min., dažnas pulsas, galvos svaigimas, sąmonės pritemimo epizodai ir kt.) ligoninėse veikianti sistema užtikrina, kad kuo greičiau šiems pacientams būtų suteikta būtinoji pagalba.
Ypač turintys rizikos veiksnių – vidutinio amžiaus vyrai, kai esti antsvoris (ypač pavojingas širdies ligų atžvilgiu vadinamasis pilvinio tipo nutukimas – „alaus pilvukas“), rūkymas, kai sergama padidinto kraujospūdžio liga, cukriniu diabetu, kai tarp giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių – privalo greitai sureaguoti: jei negerumas, spaudimas, diskomfortas krūtinėje užsitęsia apie pusvalandį būtina kviesti GMP numeriu 112.
Ar galiu išvengti ūminio širdies priepuolio?
Kievienas vyras sulaukęs 40-ies, o moteris, įžengusi į 6-ają dešimtį, turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris atlikęs tyrimus, įvertintų susirgimo ŠKL riziką. Kita vertus, manoma, kad pacientas sulaukęs 25 m. jau turėtų būti išsityręs cholesterolio formulę kraujyje, žinoti savo arterinį kraujo spaudimą, suvokti, kokią žalingą poveikį sveikatai sukelia rūkymas įvairių rūšių tabako, įskaitant ir elektronines cigaretes, privalo domėtis sveikos mitybos principais ir būti kasdien fiziškai aktyviu. Betgi, kad visa tai būtų paveiku, neapsakomai svarbus paties žmogaus indėlis. Laikantis šių rekomendacijų apsaugosime ne tik širdį, tačiau kartu išvengsime ir kitų lėtinių ligų, ar jų paūmėjimo.
Kiekvieno mūsų asmeninis planas galėtų būti toks:
1. Siekti, kad arterinis kraujospūdis atsitiktinio matavimo metu būtų mažesnis nei < 140/80 mmHg. Didesnės kraujospūdžio vertės leidžiamos vyresnio amžiaus pacientams. Beje, ar žinote, kad sergantiesiems hipertenzija, AKS sumažinus bent 10 mmHg, insulto rizika sumažėja net 27 proc.
2. Kad išvengtume širdies ir kraujagyslių ligų, labai svarbu sekti mažo tankio (blogojo) cholesterolio koncentraciją kraujyje. Ją bet kokios priemonėmis (fizinis aktyvumas, mityba, nutraceutikais ar vaistais) sumažinud bent 1 mmol/l (nesergantiems ŠKL blogojo cholesteroloio koncentracija yra < 3,0 mmol/l, o sergantiems < 1,4 mmol/l!) reikšmingai atitolinsime insulto bei infarkto išsivystymą!
3. Būtinas reikiamos apimties fizinis aktyvumas: per savaitę vidutiniu – intensyvesniu tempu išsportuoti bent 300 min., o sportuojant intensyviai bent 150 min./sav. Jeigu esate vyresnis nei 65 m. mažiaus kasdieninę fizinę veiklą bent 2 kartus per savaitę būtina paįvairinti atliekant pusiausvyrą, koordinaciją gerinančius pratimus.
4. Anksčiau manyta, kad elektroninės cigaretės galėtų būti saugi alternatyva metančiam rūkyti. Šiandien įrodyta, kad tai yra žalinga, nes pvz., 30 min. intensyvus el. cigarečių rūkymas prilygsta įprastos surūkytos cigaretės poveikiui.
5. Ekspertai sutaria, kad 6-8 val. miegas išilsina organizmą, tačiau ir apsaugo nuo aterosklerotinių plokštelių atsiradimo bei jų augimo.
6. Kiekvienam pacientui turi būti išmatuojama ir nustatoma širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika. Priklausomai nuo jos dydžio, jai esant didelei, arba kai pacientui jau yra nustatyta širdies liga, būtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Neretai iki gyvenimo pabaigos. Tačiau, laikantis pateiktų sveikatinimosi rekomendacijų ir keičiantis paciento funkcinei būklei kai kurių vartojamų vaistų gydytojas gali ir nebeskirti ar sumažinti jų dozes.
7. Širdies ir kraujagyslių organų sistemą būtina stiprinti kasdien vartojamais vaisiais ir daržovės, taip pat rinktis mažo riebumo pieno gaminius, atsisakyti greito maisto ar maisto pusfabrikačių, praturtintų transriebalais.
8. Būtina prasimanyti gerų emocijų, teigiamos aplinkos pasirenkant jums mielą laisvalaikio leidimo būdą. Širdis tai vertina.
9. Geriausių rezultatų pasieksime, kai rūpinsime ir tinkamai kontroliuosime kitas gretutines ligas, ypač sergant cukriniu diabetu, lėtinėmis judamojo aparato, nervų ir kitomis ligomis.
1o. Kad aukščiau pateikta informacija būtų paveiki, būtina užsiregistruoti šeimos gydytojo konsultacijai.
Didžiausia dovanų būtų, jeigu kiekvienas savo šeimose aptartume savo sveikos širdies ir geros savijautos planą, padrąsintume nenusisukti nuo esančių ŠKL rizikos veiksnių, tačiau juos surasti ir pradėti koreguoti. Tokiu būdu, į naujuosius įžengtume sveikesne širdimi!
Išvengiant ŠKL ir karantino laikotarpiu užsiimkite fizine veikla bet kur, kur tik galite
Aš esu saviizoliacijoje ir COVID-19 nesergu. Ar turėčiau riboti savo fizinį aktyvumą?
Jei neturite infekcijos simptomų, jokių fizinio aktyvumo ribojimo nėra. Tačiau, jei pradėsite karščiuoti, kosėti ar jausti dusulį, būtinai susisiekite su savo gydytoju.
Ar fizinis aktyvumas padės man neužsikrėsti COVID-19?
Vidutinio intensyvumo ir intensyvi fizinė veikla gali pagerinti jūsų imuninės sistemos atsaką. Tačiau, labai intensyvi ilga treniruotė gali veikti priešingai, ypač jei jūs prie tokio fizinio aktyvumo nesate pratęs. Visada rekomenduojama mankštinkitės pagal savo galimybes.
Ko būnant namuose turėčiau vengti?
Nesėdėkite visą dieną! Pvz., jei žiūrite televizorių, atsistokite kiekvienos reklaminės pertraukėlės metu (arba tiesiog periodiškai) ir apeikite ratą aplink kambarį ar atlikite kažkokį namų ruošos darbą, pvz., suruoškite skalbinius skalbimui, suplaukite indus ar išneškite šiukšles. Jausitės daug geriau jau po pirmos dienos!
Ar užsiimant fizine veikla turėčiau laikytis atsargumo rekomendacijų?
Svarbiausia profilaktikos priemonė, norint užkirsti kelią viruso plitimui – vengti kontakto su sergančiaisiais ir visada laikytis socialinio atstumo.
