Širdis „streikavo“ ne kartą


Šiaulietis Svajūnas Kačenauskas sako, kad iki 52-ejų gyvenimo metų jokių rimtų sveikatos problemų neturėjo. Tad pasijuto nejaukiai, kai spalio pradžioje, darbo reikalais vykstant keltu iš Norvegijos į Klaipėdą, pasijuto blogai.

„Užspaudė krūtinės viršų, rankos kojos nutirpo. Apėmė didžiulė baimė, nes nežinojau, ko pagalbos prašyti“, – prisimena Svajūnas keistą sveikatos sutrikimą, trukusį keliolika minučių.

Savijautai pagerėjus, vyras net pamiršo apie tai, kas jam nutiko kelte. Tačiau širdis po trijų dienų negalavimą vėl priminė.

„Šeštą ryto kėliausi iš lovos ir taip blogai pasidarė, šaltas prakaitas kūną išpylė, krūtinę suspaudė nepakeliamas skausmas“, – prisiminė Svajūnas klastingos ir sunkios ligos, apie kurią niekad net nebuvo pagalvojęs, požymius.

Žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o Svajūnas, nieko nelaukdamas, sukaupė jėgas ir ėmė rengtis kelionei į ligoninę. Taip nusprendė ir pagalbon atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai, suteikę reikiamą pagalbą.

„Nežinau, kaip patekau į greitosios automobilį – man akyse „išsijungė šviesa“ ir nieko daugiau neprisimenu“, – dalinasi S. Kačenauskas dienos, galėjusios tapti paskutiniąja gyvenimo diena, įspūdžiais.

Pakitimų rasta daug


Panašiai paciento ligos pradžią apibūdina ir jį gydęs intervencinis kardiologas Vilmantas Smalinskas. Pasak jo, pacientas Svajūnas Kačenauskas spalio 11-osios dienos ankstų rytą pajuto stiprų krūtinės skausmą. Panašaus pobūdžio skausmus jautė jau apie savaitę, tačiau jie buvo silpnesni, trukdavo trumpiau, praeidavo savaime, tad pernelyg dėmesio nekreipė. Tačiau tą lemtingą rytą, kai ištiko ūminis miokardo infarktas, skausmas buvo labai stiprus, todėl kvietė Greitąją medicinos pagalbą.

Atvežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pacientas iš karto stacionarizuotas į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Jam nedelsiant atlikta vainikinių arterijų angiografija, kurios ėmėsi intervencinis kardiologas doc. Andrius Berūkštis.

Andrius Berūkštis

Procedūros metu jaunam vyrui širdies vainikinėse arterijose pakitimų rasta daug. Tuokart atlikta okliuduotos – visiškai užakusios labai stambios širdies arterijos angioplastika ir stentavimas, kurio metu implantuotas stentas – specialus metalinis vamzdelis, kuris palaiko atvirą arterijos spindį. Taip kraujotaka pačioje svarbiausioje širdies arterijoje buvo visiškai atstatyta.

„Laimei pacientas į ligoninę nuo skausmų pradžios pateko greitai, pavyko greitai atverti širdies arteriją ir atstatyti širdies raumens kraujotaką, todėl širdis nuo ūminio miokardo infarkto beveik nenukentėjo“, – džiaugiasi sėkmingai suteikta pagalba gydytojas kardiologas doc. A. Berūkštis.

Pakitimai kraujagyslėse kėlė nerimą


Po sudėtingos angioplastikos procedūros širdies skausmas praėjo, pacientas jautėsi visiškai gerai, tačiau pradinės vainikinių arterijų angiografijos metu rasti pakitimai gydytojams neleido jaustis ramiai, nes aptikta dar viena kritiškai susiaurėjusi kraujagyslė. „Dar viena stambi širdies arterija taip pat rasta nors ne okliuduota, tačiau kritiškai susiaurėjusi. Dėl jos paciento laukė gresiantis dar vienas miokardo infarktas“, – sako intervencinis kardiologas V. Smalinskas.

Sukviestas gydytojų konsiliumas nusprendė, kad būtinai reikia atlikti stentavimą ir šią arteriją „išplėsti“ bei atstatyti normalią kraujotaką.

Po kelių dienų, ilgai nelaukiant, intervencinis kardiologas Vilmantas Smalinskas atliko antrąją sudėtingą angioplastiką ir ši arterija invaziniu būdu pagydyta. Taip atstatyta visų širdies zonų kraujotaka, todėl tiek pacientas, tiek gydytojai pasijuto žymiai ramiau. Atgavęs jėgas ir sustiprėjęs pacientas iš ligoninės išvyko į reabilitacijos centrą.

Pagalba – visą parą


Sudėtingas procedūras pacientui atlikę ir gyvybę išgelbėję gydytojai intervenciniai kardiologai A. Berūkštis ir V. Smalinskas atliko didžiausią darbą, gelbėjant šio paciento gyvybę. Tačiau visų nuopelnų sau neprisiima, nes pagalbą teikė labai didelis būrys medikų.

Vilmantas Smalinskas

Ypač svarbu, kad pacientas į ligoninę atvyko laiku ir tai artimųjų bei Greitosios medicinos pagalbos stoties medikų nuopelnas. Atvykęs ekipažas ne tik suteikė skubią kvalifikuotą pagalbą, bet ir informavo ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, kad atvežamas miokardo infarkto ištiktas žmogus. Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje šiems pacientams „uždegama žalia šviesa“ t.y. tokiems pacientams suteikiama pirmumo teisė: pacientą apžiūri medikas, kuris įvertina būklę, skubiai atliekami būtiniausi tyrimai. Apie paciento atvykimą skubiai informuojamas kardiologas.

Tuo šio paciento, bei kitų miokardo infarkto ištiktų žmonių sėkmės istorija nesibaigia. Pasak gydytojo V. Smalinsko, labai svarbus ir Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikų darbas bei jų sklandus bendradarbiavimas su Intervencinės kardiologijos skyriumi.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje miokardo infarkto ištiktiems pacientams skubi intervencinė pagalba – pats efektyviausias šių ūminių ligų gydymo metodas teikiamas ištisą parą. Todėl labai svarbu, kad visą parą dirbtų gydytojų komanda: terapeutas, kardiologas, radiologas ir reanimatologas, kurie nedelsdami imsis veiksmų.

Suserga vis jaunesni


Medikams nerimą kelia faktas, kad šiomis, itin sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni pacientai (ypač vyrai). 52-eji metai, pasak gydytojo V. Smalinsko, per jaunas amžius sirgti miokardo infarktu. Daugėja ir įsisenėjusios ligos atvejų, dėl ko paciento gydymas tampa sudėtingesnis ir komplikuotas.

Vilmantas Smalinskas ir Andrius Berūkštis

Gydytojai kviečia rūpintis savo arteriniu kraujo spaudimu, cholesterolio kiekiu kraujyje ir visais kitais šių ligų rizikos veiksniais, kuriuos galima kontroliuoti ir atitolinti pavojingas ligas: hipertenziją, cukrinį diabetą. „Taip pat reikėtų neignoruoti skausmo krūtinėje, kuris atsiranda nuo didesnio fizinio krūvio, o kartais miokardo infarktas gali sukelti pykinimą ir vėmimą, kas dažnai palaikoma visai su širdimi nesusijusia liga“, – pataria gydytojas V. Smalinskas, pasirengęs padėti pacientams, tačiau kviečia nelaukti sunkiausio momento ir rūpintis savo sveikata kasdien.

Pacientas Svajūnas Kačenauskas mano, kad šių metų spalio 11 dieną į jo gyvenimą klastinga liga, susiaurinusi ribą tarp mirties ir gyvenimo, atėjo labai netikėtai. Pacientas, dėkodamas medikams, teigė, jog jam viltį, kad gyvenimas tęsis, suteikė žmonės, turintys ne tik ypatingų žinių, bet ir vidinį pašaukimą. Kardiologė Julija Jurgaitytė, intervenciniai kardiologai Vilmantas Smalinskas ir doc. Andrius Berūkštis bei didelis būrys medikų ir slaugytojų, dovanojo Svajūnui antrą gyvenimą ir kasdien gelbsti iš mirties nagų į ligoninę pagalbos atskubančius pacientus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją