Lietuvoje ja serga maždaug kas ketvirtas, bet maždaug pusė jų to net nežino. Deja, negydoma hipertenzija gali turėti pražūtingų padarinių mūsų sveikatai.
Su kokiais mitais susiduria kardiologai, kalbėdami apie padidėjusį kraujospūdį su savo pacientais? Kodėl net ir nejaučiamas kraujospūdžio padidėjimas gali būti pavojingas? Kokie mokslo pasiekimai turės lemiamos įtakos padidėjusio kraujospūdžio valdymui? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ateitis priklauso tiems“ kalbėjosi laidos vedėjas Ignas Klėjus ir Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santaros klinikų gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė.
Lėtinė liga, kurios išgydyti nepavyks
Gydytoja S. Glaveckaitė pastebėjo, kad hipertenziją lydi labai daug mitų. Vienas iš jų, kad tai – senų žmonių liga.
„Iš esmės taip. Arterinės hipertenzijos dažnis su amžiumi didėja, daugiau serga seni žmonės negu jauni. Tačiau ir jaunas žmogus, ir vaikas gali sirgti šia liga“, – įspėjo gydytoja.
Kitas labai gajus mitas, kad nejaučiant jokių simptomų, net ir turint padidintą kraujospūdį, nereikia gydytis ir apskritai į tai kreipti dėmesį. Anot S. Glaveckaitės, tai – taip pat visiška netiesa.
„Dar vienas įsisenėjęs mitas: „Jeigu mėnesį gėriau paskirtus vaistus, baigiau paskirtą kursą, panašiai kaip su antibiotikais, ir po kelių dienų pakilo kraujospūdis, reiškia blogi vaistai ir ligos neišgydė“.
Bet, jeigu tai – lėtinė liga, mes jos išgydyti negalime. Mes ją tik gydome, skirdami gyvensenos korekcijos priemones ar vaistus“, – aiškino kardiologė.
S. Glaveckaitė atkreipė dėmesį ir į dar vieną paplitusį mitą, kad gydytojai skiria vaistus arterinei hipertenzijai gydyti, nes nori įtikti vienai ar kitai farmacinei kompanijai.
„Save gerbiantis, patyręs gydytojas iš esmės skiria vaistus, kurie geriausiai tam pacientui tinka. Paprastai eilė farmacinių kompanijų gamina tuos pačius vaistus, nes dauguma jų yra generiniai. Tikrai nėra taip, kad mes norime įtikti kažkuriai farmacinei kompanijai. Tiesiog parenkame tam pacientui tinkamiausius vaistus ir bandome pasiekti kraujospūdžio tikslų“, – sakė medikė.
Dažniausias mitas, pasak S. Glaveckaitės, yra, kad vaistai hipertenzijai gydyti labiau pakenks negu padidintas kraujospūdis.
„Čia yra mitas. Jeigu tikrai yra nuolat padidintas kraujospūdis, jeigu paskiriame vaistą, tai žinome, kad to vaisto potenciali žala yra mažesnė negu daro padidintas kraujospūdis“, – įspėjo kardiologė.
Dažniausiai vienos priežasties nėra
Padidėjusio kraujospūdžio liga, anot S. Glaveckaitės, Lietuvoje paplitusi panašiai, kaip ir kitose šalyse.
„Maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi arterinės hipertenzijos diagnozę. Absoliučiais skaičiais tai būtų šiek tiek daugiau nei 700 tūkstančių. Skaičiuojama, kad 29 proc. populiacijos turi arterinę hipertenziją. Bet tik vienas iš dviejų, sergančių arterine hipertenzija, žino, kad turi šią ligą. Tai parodė moksliniai tyrimai“, – pastebėjo „Žinių radijo“ pašnekovė.
Arterinės hipertenzijos pirminė priežastis dažnai nėra nustatoma.
„90–95 proc. visų arterinių hipertenzijų yra pirminė arterinė hipertenzija, kai nėra vieno priežastinio veiksnio, kuriam mes galime daryti įtaką ir taip visam laikui žmogui koreguoti kraujospūdį.
Manoma, kad virš 1500 genų dalių yra atsakingos už pirminės arterinės hipertenzijos išsivystymą“, – pateikė skaičius S. Glaveckaitė.
Kaip matuoti kraujo spaudimą?
Gydytoja kardiologė pastebėjo, kad padidinto kraujospūdžio, kol nepasireiškia hipertenzinė krizė, dažnai žmonės nejaučia.
„Todėl arterinė hipertenzija dažnai vadinama „nematoma, nebylia žudike“. Žmonės jos nejaučia, nesimatuoja kraujospūdžio ir net nežino, kad serga“, – kalbėjo S. Glaveckaitė.
Vis tik tai yra pavojinga, nes nuolatinis padidintas kraujo spaudimas veikia įvairius mūsų organus: širdį, širdies, smegenų, inkstų, akių kraujagysles. Taip didėja rizika miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų, regos susilpnėjimo ir netekimo, inkstų funkcijos nepakankamumo, insulto, mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, apskritai mirčių nuo visų priežasčių.
„Jeigu kraujospūdis tikrai nuolat padidintas, tai jis savo blogą darbą daro, jeigu mes į jį nekreipiame dėmesio ir negydome.
Bet dažnai ta diagnozė nustatoma, jeigu žmogui didelis stresas, jis keičia darbą ar būna atleistas iš darbo. Ir tuo momentu vieną-kelias dienas tas kraujospūdis padidėja. Jis yra epizodinis, vėliau susitvarko. Reikia atskirti epizodinį kraujospūdžio padidėjimą, kai aiški priežastis, dėl ko jis padidėjo, nuo nuolatinio, ilgalaikio padidėjimo“, – sakė S. Glaveckaitė.
Todėl labai svarbu matuoti kraujo spaudimą namuose. Tiesa, matuoti kraujospūdį reikia teisingai: atsisėdus 5–10 min. ramiai pasėdėti, prieš tai pusvalandį pabūti nesportavus, negėrus kavos, nerūkius. Matavimo metu reikėtų nekalbėti, niekas neturi trukdyti, turi būti komfortiška temperatūra.
Atsisėdus matuoti kraujospūdį nesiremti į atlošą, nuleisti nekryžiuotas kojas, labai patogiai atsipalaiduoti, užsidėti manžetę ir tada pamatuoti du kartus, iš tų dviejų matavimų tokiose sąlygose išvesti vidurkį.
Rekomenduojama kraujospūdį matuoti bent 4 dienas, paprastai ryte ir vakare, prieš vaistų gėrimą, jeigu žmogus juos vartoja. Iš tų matavimų, neimant pirmosios dienos rezultatų, reikėtų išvesti vidurkį.
„Jeigu vidurkis, matuojant namie, geromis sąlygomis, yra virš 135 sistolinis – viršutinis ir/ar virš 85 diastolinis – apatinis, nėra normalu, nes ne namų kraujospūdžio matavimams turime kitas ribas“, – pastebėjo S. Glaveckaitė.
Kada verta susirūpinti?
Gydytoja kardiologė sakė, kad ligos sunkumas priklauso ne tik nuo kraujospūdžio dydžio, bet ir nuo savijautos.
„Mes sakome, kad, jeigu taip matuojant, nuolat išmatuojate virš 140 ir/ar 90 – vienas iš tų skaičių yra padidėjęs arba lygus toms vertėm, jau reikėtų susirūpinti, nueiti pas gydytoją – nebūtinai kardiologą, tinka ir šeimos daktaras“, – komentavo S. Glaveckaitė.
Žmogų gali ištikti ir hipertenzinė krizė. Viskas priklauso nuo to, koks yra žmogaus bazinis kraujospūdis.
„Jeigu žmogui visada 120 ir pakils iki 160, jis jausis labai blogai. Kitam, kuris vaikšto su 150 ir vartoja vaistus ne visai reguliariai, pakils iki 200 ir jis dar gerai visai tai toleruos.
160 ir/ar 100 jau yra ta riba, kai reikėtų susirūpinti, gerti vaistus. Gali būti ir žemesnė ta riba, jeigu žmogus jaučia simptomus“, – teigė medikė.
Svarbu koreguoti gyvenseną
Arterinės hipertenzijos gydymas – neįsivaizduojamas be gyvensenos korekcijos, kuri visada rekomenduojama, ypač tiems, kurių kraujospūdis yra ribinis ir dar nesiekia pavojingos aukšto kraujospūdžio ribos.
„Jiems apskritai gydymas pradedamas nuo gyvensenos korekcijos, ypač, jeigu tas pacientas yra nutukęs, nejudrus, vartoja daug druskos, vartoja alkoholį, po ko kitą dieną jam būna hipertenzijos krizės.
Net jeigu turime pirmojo laipsnio kraujospūdžio padidėjimą, irgi galime pradėti, mums taip rekomenduoja Europos kardiologų draugija, 3–6 mėnesius bandyti gyvensenos korekcijos priemones ir tik tada skirti vaistą“, – sakė S. Glaveckaitė, pastebėjusi, kad, deja, labai retas pacientas susiima ir koreguoja gyvenseną.
Kartu kardiologė teigė, kad vis tik dažniausiai hipertenzija yra amžinė liga, susijusi su inkstų veikla, kuri senstant kinta, kraujagyslių standėjimu. Bet gyvensenos korekcijos priemonės padeda atitolinti ligą.
Kaip hipertenziją paveikė karantinas?
COVID-19 pandemijos metu daugumos judrumas sumažėjo, o kartu padidėjo kūno masė – tai potencialiai skatina vystytis arterinę hipertenziją. Vis tik yra ir kita teigiama pandemijos pusė.
„Mes gal turėjome daugiau laiko susidomėti savimi. Italai atliko tyrimą, žiūrėdami, kaip kito kraujospūdžio rodikliai, būnant namie karantino metu, palygindami su tuo, kas buvo prieš karantiną. Ir ką jie pamatė? Kad kraujospūdžio rodikliai buvo geresni!
Tiesiog žmonės turėjo daugiau laiko. Hipertenzija – rizikos faktorius susirgti sunkesne COVID-19 ligos forma, tad pagalvojo: „Galbūt aš turiu tuos vaistus pavartoti“, gal geriau prisiminė, kad reikia vartoti ir rodikliai buvo geresni“, – svarstė S. Glaveckaitė.
Kokios gydymo galimybės?
Gydytoja kardiologė pasidžiaugė, kad dabar yra tikrai veiksmingų vaistų, leidžiančių 90 proc. pacientų pasiekti kraujospūdžio tikslų.
„Dar labai svarbu, kad, norint pasiekti tikslą, reikia supaprastinti gydymo schemą: pageidautina, kad tie vaistai būtų vienoje tabletėje ir vartojami vieną kartą per dieną. Taip pacientui būtų lengviau atsiminti.
Dabar turime vaistus vienoje tabletėje, kas labai pagerina vaistų vartojamumą“, – sakė S. Glaveckaitė.
Gerai, anot medikės ir tai, kad vis labiau tobulėja išmaniosios technologijos, kai kraujospūdį gali pamatuoti išmanieji laikrodžiai, tiesa, kol kas dar jais negalima remtis, priimant gydymo sprendimus, bet jau galima matyti orientacinius rezultatus.
„Ateityje pats pacientas galės visą parą stebėti savo kraujospūdį ir perduoti tai daktarui. Ateitis yra telemedicina“, – neabejojo S. Glaveckaitė.
Medikė pastebėjo, kad yra ir intervencinis arterinės hipertenzijos gydymo metodas, bet jis skirtas tik tiems išskirtiniems žmonėms, kuriems kraujo spaudimo nesiseka sureguliuoti vaistais.
