Visame pasaulyje astmos sergamumo rodikliai siekia daugiau nei 300 mln. gyventojų. Prognozuoj ama, kad astmos paplitimas pasaulyje per ateinančius dešimtmečius gerokai išaugs. Lietuvos higienos instituto duomenimis 2004-2016 m. sergamumas astma vaikų tarpe išaugo daugiau nei dvigubai nuo 17-os iki 43,1 atvejų 1000 gyventojų, rašoma pranešime spaudai.
Gyvenamos aplinkos ir klimato kaitos įtaka
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė aiškina, per paskutinius dešimtmečius tiek vaikų, tiek suaugusių astmos susirgimai siejami su alergijų paplitimu. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016 m. į gydymo įstaigas dėl su klimato kaita susijusių alergijų kreipėsi beveik 90 tūkst. asmenų. Klimato kaita daro įtaką alergenų atsiradimo laikui, jų kiekiui, todėl kinta alerginių ligų sunkumas. Dėl klimato kaitos ilgėja augalų žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas sukeliančių žiedadulkių. Didėjanti aplinkos temperatūra skatina pažemio ozono gamybą, kuris blogina asmenų, sergančiųjų astma, būklę.
„Sergantys astma pacientai dažniausiai vaistines užplūsta pavasarį, nes astmos priepuolius iššaukia ir sustiprina žiedadulkės, sužydėję beržai, alksniai, lazdynai. Rizikos faktoriais gali būti ir kiti aplinkos alergenai: dulkių erkės, šunys, katės, pelės, tarakonai, grybelis, pelėsis ar mielės. Kiti rizikos faktoriai apima profesinius dirgiklius, pavyzdžiui, dulkes, lateksą ir įvairius neorganinius ir organinius chemikalus, tabako dūmus – per tiesioginį ir pasyvų rūkymą bei vidinės ir išorinės aplinkos taršą“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Jos teigimu, astmos atsiradimą̨ skatina išoriniai ir patalpų̨ aplinkos veiksniai. Visgi nustatyta, kad patalpų̨ aplinka turi didžiausią̨ įtaką̨ (dulkių erkės, naminių gyvūnų̨ kailis, tarakonai, graužikai ir pelėsiai ir kt.). Ypač dažnai ligą sukelia dulkių erkės ir kačių kailis. Taip pat įrodyta, kad neatsparumas mikroorganizmams (bakterijoms, virusams), tabako dūmai irgi skatina astmos vystymąsi.
Astmos išsivystymo rizikos veiksniai gali būti ir genetiniai, apimantys su alergijų išsivystymu siejamus genus ir genus, siejamus su kvėpavimo takų padidėjusio jautrumo ekspresija. Tarp vaikų astma dažniau serga berniukai, tarp suaugusių – moterys. Vaikai, kurie auga „turtingoje mikrobų“ aplinkoje (pvz., ūkiuose), yra atsparesni alerginėms ligoms. Higienos instituto duomenimis 2016 metais daugiausiai alergine astma sirgo 5–9 m. vaikai. Vyrų ligotumas buvo didesnis už moterų iki 30–34 m. amžiaus grupės, vyresniame amžiuje situacija pasikeičia.
Ne susigyventi, o gydyti
Anot E. Stankevičiūtės, dėl per paskutinįjį dešimtmetį nesikeičiančio sergamumo ir mirčių nuo astmos skaičiaus, ši liga dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, tačiau jos būtų galima išvengti jei pacientai astmos neignoruotų ir pradėtų geriau ją kontroliuoti. Prieinamų efektyvių gydymo priemonių, jos teigimu, šiandien netrūksta.
„Atpažinti astmą galime iš šių simptomų: pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, pacientui sunku kalbėti, todėl sakiniai būna trumpi, kalbama pašnibždomis. Taip pat kosulys, kančia ir nerimas, hipoksijos požymiai: pilkšvas ir melsvas lūpų, akių obuolių ir nagų atspalvis, išsekimas esant sunkiam priepuoliui. Jei priepuolis sunkėja, sergantysis gali nustoti kvėpuoti ir prarasti sąmonę. Vos tik pamačius bet kokius šią ligą primenančius simptomus, būtina kreiptis į gydytojus, kurie įvertins situaciją, skirs imunoterapijos gydymą“, – pasakoja ji.
Kaip palengvinti simptomus?
Neretai viešojoje erdvėje kalbama, kad astma yra išaugama arba, kad sergant negalima dirbti ir judėti, tačiau, pasak E. Stankevičiūtės, tai netiesa, nes astma yra nepagydoma liga, kuriai būtinas fizinis aktyvumas.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria, kad palengvinti astmos simptomus gali tokių patiekalų, kurie sukelia alergijas – šokoladas, pienas, riešutai, atsisakymas.
„Reikėtų valgyti daugiau česnakų, svogūnų ir citrusinių vaisių – jie mažina gleivių išsiskyrimą, valo bronchus. Vengti cukraus, pieno produktų, kurie didina gleivių sekreciją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį naudojant juos kartu su vaistais nuo skydliaukės, Parkinsono, antidepresantus, steroidinius, kai kuriuos diuretikus. Jonažolė irgi gali sumažinti kai kurių vaistų nuo astmos poveikį“, – įspėja E. Stankevičiūtė ir priduria, kad vartojant daugiau nei vienerius vaistus ar vitaminus, pasitikrinti jų sąveiką galima kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“.
