aA
Profesorių Rimvydą Jasinavičių dauguma tikriausiai prisimena kaip pirmosios Lietuvos Vyriausybės narį ir pramonės ministrą. Tačiau ne daug kam žinoma, jog prieš 20 metų jis išgirdo širdį pervėrusią diagnozę – vėžys. Tuo metu profesoriui buvo pasakyta, kad jei nebus imtasi rimto gydymo, vyras gyvens tik 2-3 mėnesius.
Rimvydui medikai žadėjo, kad gyvens vos kelis mėnesius, bet po diagnozės gyvena jau 20 metų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Džiaugiasi antru gimtadieniu

Kaip pasakojo prof. R. Jasinavičius, onkologinė liga jam buvo nustatyta visiškai atsitiktinai. 2001 metais vyrą ištiko hipertenzinė krizė – didžiulis arterinis kraujo spaudimas. Gydytojams beieškant, kodėl taip galėjo nutikti, buvo pastebėta, kad viename iš inkstų yra pakitimų.

Po to pakitimai nustatyti kepenyse, dar vėliau ir kitose kūno vietose. Vasario 2 dieną vyras išgirdo diagnozę – onkologinė liga.

„Buvo pasakyta gan niūri prognozė: jei nesiimsime rimto gydymo, gydytojai negarantuoja gyvenimo trukmės ilgesnės nei 2-3 mėnesiai“, – kalbėjo R. Jasinavičius.

Gydytojai tuo metu nusprendė, kad būtina atlikti operaciją.

Vėžys
Vėžys
© Shutterstock

„Paskirta operacija šalinti pakitimus vasario 9 d. Bet operacija neįvyko, susirgau plaučių uždegimu, patekau į Santaros klinikas. Ten netikėtai rytinės vizitacijos metu užėjo ligoninės vyr. gydytojas“, – prisiminė R. Jasinavičius.

Tuo metu, kaip pasakoja vyras, jis buvo paniręs į gilią psichologinę krizę. Atėjęs gydytojas tai pastebėjo ir pradėjo pacientą raminti sakydamas, jog net ir tokiu sunku ligos atveju galima viską išgydyti, jei tik gydymo procesas bus rimtas.

Buvo sukviestas gydytojų onkologų konsiliumas, kuris detaliau aiškinosi, kokie pakitimai yra kūne ir kokį gydymą taikyti. Neilgai trukus R. Jasinavičiui buvo atlikta operacija, kuri truko daugiau nei 10 valandų. Vėliau dar teko ištverti 2 chemoterapijos ciklus bei praleisti 2 savaites reabilitacijoje.

„Po to buvau perduotas į šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus rankas. Dar 20 metų, kaip matote, tęsiu gyvenimą su šia liga. Dabar sakau, kad turiu antrą gimimo datą. Labai svarbu visus pakitimus nustatyti kuo anksčiau“, – sakė R. Jasinavičius.

Profesorius pabrėžia, kad kiekviena liga turi savo pirminę priežastį, o gydymas yra tik pasekmė.

Vėžys.
Vėžys.
© Shutterstock

„Pirmiausia turime skirti dėmesį profilaktikai – tai ne tik ligos nustatymas, bet ir priežasčių naikinimas. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad daugelio onkologinių ligų priežastis yra stresas gyvenimo kelyje. Jei jį sumažintume visose srityse, tikrai būtų didelė pagalba ir tiek susirgimų nebūtų“, – kalbėjo profesorius.

Vis daugiau atvejų, kai vėžys nustatomas pavėluotai

Remiantis preliminariais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro 2020 metų duomenimis, lyginant su 2019 metais, ankstyvose stadijose navikų buvo nustatyta net 3 proc. mažiau. Dar blogiau yra tai, kad daugėjo vėlyvųjų stadijų navikų.

„Kai lyginame Nacionaliniame vėžio institute besigydančius pacientus, ankstyvose stadijose nustatomų navikų skaičius mažėjo 6 proc, o ir bendras besigydančių pacientų skaičius sumažėjo. Primename, kad vėlyvose stadijose diagnozuotas vėžys sunkiai gydoma liga, o išgyvenamumo rodikliai gan prasti. Ispanijos onkologinių rodiklių statistika rodo, kad kas 5 vėžio atvejis dėl pandemijos išvis nebuvo diagnozuotas, šalis baiminasi mirčių nuo vėžio didėjimo artimiausioje ateityje. Ne išimtis yra ir mūsų šalis“, – sakė laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė Sonata Jarmalaitė.

Sonata Jarmalaitė
Sonata Jarmalaitė
© Organizacijos nuotr.

Lietuvoje apie 110 tūkstančių žmonių gyvena su vėžio diagnoze, net trečdalis su šia diagnoze išgyvena 10 metų ir ilgiau. O štai 2007 metais susirgus vėžiu 10 metų išgyvendavo tik penktadalis lietuvių.

„2015 m. Lietuvoje vėžio diagnozę išgirdo 17,7 tūkst. žmonių, mirė – virš 8 tūkst žmonių. Sergamumo vėžiu rodikliai Lietuvoje turi didėjimo tendencija, po 0,8 proc. kasmet mažėjantis mirtingumas nuo vėžio ir ilgėjantis išgyvenamumas susirgus parodo, kad vėžio diagnozė nebėra nuosprendis. Tačiau, jei lyginame Lietuvos rodiklius su kitomis Pasaulio ir Europos šalimis, pasitempti tikrai turime kur“, – kalbėjo profesorė.

Pasak jos, Lietuva garsėja bene trumpiausia tikėtino gyvenimo trukme Europoje, prasčiausiais išvengto mirtingumo rodikliais, prastais penkerių metų išgyvenamumo rodkliais sergant krūties, gimdos kaklelio, plaučių ir kitų lokalizacijų navikais.

Išbandys atvejo vadybininko pareigybę

Nacionalinio vėžio instituto spaudos konferencijoje buvo pristatytas ir naujas planas, kaip onkologiniams pacientams bus stengiamasi palengvinti patekimą pas gydytojus ir gydymo procesą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas pasakojo, kad didžiosios Lietuvos ligoninės iniciavo „Žaliųjų koridorių“ projektą, kuris turėtų pacientams greičiau judėti ligoninėse bei gauti greitesnį ištyrimą. Šiam tikslui turėtų būti pasitelkiami taip vadinamieji atvejo vadybininkai.

Alvydas Česas
Alvydas Česas
© Shutterstock

Pasak A. Česo, po paciento vizito pas šeimos gydytoją, jei yra įtariama liga, žmogus turi patekti pas gydytoją specialistą.

„Šiuo atveju, kai bus vadybininkai, jie organizuos ne tik greitesnį, detalesnį ištyrimą, bet ir multidisciplininės komandos aptarimą. Atvejų vadybininkai su onkologų pagalba nuspręs, kaip greitai pacientas turi gauti gydymą. Po to pradedamas gydymas. Vadybininkas šiuo atveju padeda su registracija, siunčiamos žinutės su priminimais, kada reikia atvykti. Tikimės, kad šių „Žaliųjų koridorių“ metodika ateityje padės pagreitinti pacientų ne tik ištyrimą, bet ir gydymo pradžią bei gydymo pabaigą“, – kalbėjo A. Česas.

Gydytojas pasakoja, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atvejo vadybininkas su onkologiniais pacientais dirba jau 2 metus.

„Turime žmogų, kuris ne tik surenka pacientų kontaktus, bet aktyviai surenka visą informaciją, tyrimus, išrašus ir tada mūsų tarybose sprendžiama, ką daryti su šiuo pacientu. Tai reiškia, kad atvejų vadybininkas paruošia visus dokumentus ir pateikia onkologams. Diskutuojama, ar tai labai skubus atvejis, ar ne. Jei labai skubus, pacientas prioritetiniu būdu gauna visus reikalingus tyrimus. Tai tarsi paėmimas už rankos ir vedimas per tyrimus kelias savaites, kol pacientas ateina iki gydytojų komandos aptarimo, kuri nusprendžia, koks bus gydymas“, – sakė A. Česas.

Gydytojo teigimu, jei projektas parodys, kad tokio žmogaus darbas ligoninėje yra vertingas ir naudingas, vadybininko pareigos bus įteisintos. Tokiu atveju, vadybininkų kiekvienoje ligoninėje būtų po kelis.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.2453

Pleiskanos ir niežulys gali byloti apie grybelio sukeltą ligą: gydytoja patarė, kas gali padėti (17)

Ant odos atsirandančios ir it sniegas visur byrančios pleiskanos – nemalonus ir iki šiol...

Kad sūnui blogai, tėvai suprato, kai po tyrimų gydytojai liepė užsiregistruoti į Santaros klinikas (13)

Beveik 4 metų Benas (vardas – pakeistas) jau daugiau kaip pusę metų gyvena su persodinta donoro...

Erekcija sutrinka daugiau nei pusei perkopusių penktąją dešimtį vyrų: urologas patarė, kas gali padėti (53)

Remiantis statistika, erekcijos sutrikimai yra problema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria...

Keli organizmo signalai perspėja, kad jūsų širdis – nesveika: patarė, kaip jai padėti (34)

Pasak gydytojų kardiologų, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gali kas penktas vyresnis...

Miglės gimdymas – tarsi stebuklas: sergant koronavirusu po skubios operacijos susilaukė dvynukių (12)

Kauno klinikų pacientė Miglė ruošiasi vykti namo kartu su visai neseniai gimusiomis ir sparčiai...

Top naujienos

Migrantai savo istorijas pasakoja ir rusų, ir anglų kalba: Baltarusiją vadina valstybe-kalėjimu (33)

Varėnos rajone Vydenių kaime apgyvendinti 150 neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių...

Karbauskis: klausimas, kurį man nori užduoti Skvernelis, tikriausiai susijęs su Nausėda (572)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis interviu...

Aistė Žebrauskienė | D+

Siūlo 6 savaičių visuotinas atostogas: verslas kritikuoja, darbuotojai tikina esą neišleidžiami jau dabar

Be trumpesnės darbo savaitės, Lietuvoje siūloma įteisinti ilgesnes kasmetines atostogas. Ekspertai...

Koronaviruso infekcijos statistika: 231 naujas susirgimas, mirčių neregistruota (89)

Lietuvoje praėjusią parą, liepos 23-iąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 231 žmogui, nemirė...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar tikrai pabėgėliai suvalgys Dieveniškių lenkų vaikus? (211)

Dieveniškių gyventojai stojo į kovą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Kas nutiko,...

Anglijoje pasislėpusiems lietuvių nusikaltėliams – netikėtas smūgis: nauja taktika jau duoda rezultatų (161)

Šių metų pradžioje buvo sudarytas 10-ies ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių sąrašas, kurie,...

Žurnalas „Moteris“ | D+

Hugh Laurie apie daktarą Hausą: manau, kad dabar tokio vaidmens nebeįveikčiau

Britų aktorius Hugh Laurie , įkūnijęs vieną įsimintiniausių herojų šiuolaikinės...

Staigmenų kupiną Viktorijos Siegel suknelę rankomis kūrusi dizainerė neslėpė nerimo: vestuvių diena buvo kaip ant adatų (12)

Ir santūri, ir seksuali – taip Viktorijos Siegel vestuvinę suknelę apibūdina dizainerė...

Pasienyje su Baltarusija penktadienį sulaikyta dar 40 migrantų (150)

Per praėjusią parą, t. y. visą penktadienį, iki vidurnakčio, pasieniečiai, pirminiais...