Psichosocialinė pagalba sergant vėžiu: 7 padedančios priemonės

Onkologinės ligos diagnostika ir gydymas vis labiau tobulėja, dėl geresnių gydymo galimybių vėžiu susirgę žmonės turi ženkliai geresnes gydymo prognozes, tačiau gydymas yra ilgas ir visapusiškai varginantis. Gyvenimo kokybė ir psichologinė sveikata tampa svarbiu kriterijumi vertinant gydymo poveikį ir efektyvumą, todėl vis labiau ieškoma būdų kaip padėti. Svarbus aspektas ir tai, kad siekiant maksimalių gydymo rezultatų, gydymo procese labai svarbi ir paciento funkcija - bendradarbiavimas, tik gydytojo ir vaistų nepakanka, todėl psichologinė ir socialinė gera sveikata yra ypatingai svarbi siekiant abipusiškai naudingo bendradarbiavimo tarp paciento, artimojo ir gydytojo, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruosius du dešimtmečius imta vis labiau suprasti psichosocialinės pagalbos poreikį ir prasmę sergantiems onkologinėmis ligomis diagnozės ir gydymo metu. Ne mažesnė pagalba reikalinga ir grįžtant į įprastą gyvenimo rutiną bei artimiesiems. Dailės terapeutė Vaida Virbalaitė, prisijungusi prie Integracinės onkologijos centro komandos, pasakoja, kad netolimoje kaimynėje – Vokietijoje, psichosocialinė pagalba yra įtraukta kaip viena svarbiausių papildomų priemonių tiek aktyvaus gydymo laikotarpyje esantiems pacientams, tiek esant ligos progresui, kai specifinio gydymo galimybės būna išsemtos, pacientas tarsi paliekamas vienas namuose – jam ir artimiesiems pagalba taip pat labai reikalinga.

Psichosocialinės metodikos sergant vėžiu

Apie trečdalį žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, patiria įvairius psichologinius sutrikimus, kuriems įveikti reikalinga specializuota pagalba. Kiekvienas ligos etapas reikalauja individualaus tiek žmogaus, tiek situacijos vertinimo ir į žmogų orientuotos pagalbos. Nustatyta, kad su vėžiu susijęs didžiausias psichosocialinis stresas patiriamas:

• Laukiant ligos patvirtinimo ir tik išgirdus vėžio diagnozę
• Aktyvaus gydymo metu
• Reabilitacijos etape ir grįžtant į įprastą režimą
• Atsinaujinus ligai
• Esant išsemtoms gydymo galimybėms ir progresuojant ligai
• Palaikymo psichoterapija yra ypatingai svarbi iškart išgirdus diagnozę, aktyvaus gydymo laikotarpiu ir baigus jį, tuomet kai liga tarsi turėtų likti antrame plane ir reikia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Mokslinė literatūra pabrėžia – ligos atsinaujinimo baimė yra viena didžiausių ir sunkiausiai suvaldomų baimių, apie kurią dažnai pamiršta gydytojai, tačiau ne pacientai. Todėl individuali psichosocialinė terapija yra ypatingai svarbi bet kurio vėžio ligos etape.

Pastaruoju metu jau netrūksta mokslinių tyrimų pagrindimo, kad kaupimas savyje išgyvenimų ir jausmų, tyli kova su iššūkiais, nuolatinės dvejonės ir abejonės, bejėgiškumo jausmas ir socialinė izoliacija reikšmingai pablogina bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Psichosocialinė individuali ar grupinė pagalba reikšmingai pagerina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir psichologinę savijautą, padeda geriau integruotis į visuomenę, sumažina nerimą ir depresiją, padeda geriau suvokti ligą, save ir naujus iššūkius.

Psichosocialinės sveikatinimo priemonės

Tyrimais įrodyta, kad yra pakankamai veiksmingų priemonių, padedančių gerinti psichologinę ir socialinę sveikatą, sergantiems vėžiu:

1. Atsipalaidavimo, vaizduotės terapijos
2. Mokymas apie bendros sveikatos gerinimą
3. Neuropsichologinis treniravimasis
4. Elgesio valdymo terapijos
5. Dailės terapija
6. Psichologinės sveikatos švietimas
7. Fizinis aktyvumas

Atsipalaidavimo terapijos, kurių metu mokomasi atpalaiduoti raumenis, yra viena veiksmingiausių psichosocialinio sveikatinimo formų. Šią praktiką lengva išmokti, tačiau svarbu žinoti, kad praktikuoti reikia nuolat. Mokymas apie bendros sveikatos gerinimą – tai supratimas apie fizinio aktyvumo naudą, mitybos rekomendacijos, streso valdymo metodikos. Dar kartą primenamos kėdės keturios kojos – kad kėdė tvirtai stovėtų ir gebėtų išlaikytį sėdintijį, reikia keturių tvirtų kojų – fizinio aktyvumo, tinkamos mitybos, streso valdymo ir sveiko miego – tai esminės keturios gyvensenos dalys, kurias sukontroliavus galima tikėtis maksimalios pagalbos sau. Švietimas apie bendrą sveikatą, jos įtaką ir kas jai svarbu dažniausiai ypač aktualu jau baigusiems gydymą ir siekiantiems žinoti kuo padėti sau, kad liga negrįžtu.

Neretai standartiniai pagrindiniai vėžio gydymo metodai – chemoterapija ar spindulinė terapija gali turėti įtakos neuropsichologinei sveikatai – sunku sukoncentruoti dėmesį, pablogėja atmintis, mintys tarsi beždžionės – laksto nuo medžio ant medžio. Tai – neuropsichologiniai sutrikimai, kuriems reikalingos individualizuotos ar grupinės treniruotės, siekiant gerinti smegenų veiklą.

Dailės terapija – nauja psichosocialinė pagalba sergantiems vėžiu

Viena iš labiausiai populiarėjančių, tačiau pakankamai specifinė psichoterapijos forma – tai dailės terapija. Integracinės onkologijos centro mokykloje „Padėk sau“ dailės praktikė Vaida Virbalaitė pristatys kuo ši išraiškos terapija skiriasi nuo dailės pamokos. Vaida sako, kad neretas jos sutiktas žmogus atsisako net pabandyti sudalyvauti dailės terapijos užsiėmime, motyvuojant, kad nemoka piešti. Tai – vienas didžiausių dailės terapijos mitų, kadangi piešti čia visai nereikia mokėti. Kaip ir nėra vertinimo gražus ar ne piešinys. Dailės terapija – tai išraiškos terapija, kurios metu išreiškiami jausmai ir išgyvenimai, pasitelkiami kognityviniai simboliniai ir užsiėmimo metu vykstanti darbo analizė. Tai viena iš meno terapijos formų – taip pat gali būti užsiimama skulptūra, muzikos ar šokio išraiškomis. Medicininė dailės terapija – tai ne žodinis pokalbis tarp žmogaus ir specialisto, padedant įveikti vėžio sukeltą traumą ir kiekvienam individualiai surasti vidinius resursus įveikti su vėžiu susijusias problemas, dažnai naudojama reabilitacijos etape – atsistatymui, siekiant rasti būdą ir formą išreikšti susikaupusias įtampas ir nerimą aktyvaus gydymo laikotarpiu ir taip pat pasirengti naujai pradžiai – gyvenimo po vėžio diagnozės. Tyrimais nustatyta, kad dailės terapija gali netgi sumažinti skausmo pojūtį ir jo slenkstį, padeda įveikti pažeistą savivertę ir iš naujo pažiūrėti į savo fizinį kūną.

Psichosocialinė sveikata ir jos gydymas – viena iš vėžio gydymo dalių

Taigi, psichosocialinė sveikata reikalauja dėmesio ir pagalbos ir turi būti viena iš vėžio gydymo dalių. Dėka daugėjančių žinių apie tai, kaip žmonės, susirgę vėžiu tai geba priimti ir suvokti, įvertinti pasikeitusį gyvenimo režimą ir priimti ilgą gydymo procesą, vis daugiau atsiranda mokslinių tyrimų, leidžiančių plėtoti psichosocialines sveikatinimo programas ir metodikas būtent šiai pacientų grupei.

Psichosocialinės sveikatos gerinimo tikslų yra daug, tačiau pagrindiniai, kuriuos reikia pasiekti yra išskiriami šie:

• Pagerinti suvokimą ir gebėjimą priimti informaciją apie onkologinę ligą ir jos gydymą
• Pagerinti emocinę savijautą, gyvenimo kokybę
• Didinti pasitenkinimą taikomu gydymu, priežiūra, mažinti psichologinį pasipriešinimą
• Pagerinti fizinę sveikatą
• Sumažinti ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, išmokti geriau juos kontroliuoti
• Didinti paciento pasitikėjimą savimi.
• Kiekvienas atskirai ir visi kartu aspektai ilgoje kelionėje per vėžį svarbūs ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems. Būdų sau padėti įveikti vieną didžiausių galimų žmogaus gyvenimo iššūkiu, žinoti kaip padėti artimajam ligos akivaizdoje ir geriau suprasti jo ir savo poreikius – yra. Tereikia kreiptis specialisto pagalbos ir pagalbos tikrai bus. Dailės terapeutė Vaida Virbalaitė kviečia visus, norinčius išgirsti ir susipažinti su pagalba sau, kuri veiksminga bus kasdieniniuose iššūkiuose, atvykti į Integracinės onkologijos centro mokyklos „Padėk sau“ pirmąjį užsiėmimą ir paklausyti bei išbandyti praktiškai apie tai, apie ką vis dar per mažai kalbame susirgę onkologinėmis ligomis.