Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ apie tai kalbėjo Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas.
„Statistika yra ne iki galo aiški, nes vėžio registras ne iki galo funkcionuojantis. Tačiau per metus turime apie 3 tūkstančius prostatos vėžio atvejų. Tai dažniausia vyrų onkologinė liga“, – pasakoti pradėjo gydytojas.
Nors prostatos vėžys gali atsirasti jau sulaukus 45 metų, dažniausiai šią diagnozę išgirsta 65 metų vyrai. Visgi, jei prostatos vėžiu sirgo tėvas, senelis ar broliai, apie tyrimus reikėtų pradėti galvoti jau nuo 40 metų.
Lietuvoje yra nemokama ankstyvosios prostatos vėžio patikros programa, ji prasideda nuo 45 metų.
„Jei šeimoje yra vėžio atvejų, nuo 45 metų atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas. Tai yra toks pirminis ištyrimas, pagal kurį žmogus yra nukreipiamas urologo konsultacijai, jei reikia. Tai iš esmės kiekvienas vyras nuo 45-erių, arba, jei nėra sergančių giminaičių, nuo 50-ies, jau turėtų žinoti apie tyrimus. Kiekvienas vyras turėtų žinoti savo PSA skaičių“, – sakė dr. A. Čekauskas.
Didžiausią įtaką ligos atsiradimui, pasak gydytojo, turi genetika. Tiesa, yra ir nemažai rizikos veiksnių, kurie tikimybę susirgti didina dar labiau.
„Yra daug tyrimų, kurie nagrinėja mitybos įpročius ar gretutines ligas. Manoma, kad turintys metabolinį sindromą, jei yra antsvoris, cholesterolio padidėjimas, kraujospūdis per didelis, tokie žmonės serga dažniau“, – sakė pašnekovas.
Riziką gali padidinti ir raudonos mėsos vartojimas. Visgi labai aiškių veiksnių, kurie konkrečiai lemtų ligos išsivystymą, nėra. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad sveika gyvensena tikrai gali padėti.
Ligai vystantis, dažniausiai vyrai gali jausti prostatos liaukos padidėjimo simptomus. Naktį gali tekti dažniau keltis ir eiti į tualetą, šlapinimasis apsunkėja, dažnėja. Kai atsiranda skausmas dubenyje ar nugaros srityje, didelė tikimybė, kad liga jau pažengė ar net išsiplėtė į kaulus.
Deja, bet pirmosiose stadijose simptomų dažniausiai nebūna. Tad labai svarbu profilaktiškai tikrintis, kad liga būtų laiku aptikta.
Po atliktų tyrimų, gydytojas nusprendžia, kaip dažnai reikėtų kartoti tyrimus ir ar reikia papildomos konsultacijos.
„Nustačius vėžio diagnozę, gydytojas sprendžia, koks gydymas gali būti reikalingas. Nemaža dalis pacientų gali būti tiesiog stebimi. Operacijos skiriamos tiems žmonėms, kurių tikėtina gyvenimo trukmė yra pakankamai ilga. Atlikdami operaciją tikimės, kad vyrui lemta gyventi dar 10 metų. Reikia atskirti tuos atvejus, kai liga labai agresyvi, lokaliai pažengusi, reikalauja daug gydymo etapų“, – sakė dr. A. Čekauskas.
