„Jauniausia mano gydyta pacientė buvo 21 metų, o vyriausia 92 metų amžiaus. Yra tam tikras laikotarpis, kai serga daugiau moterų, tai yra moterys nuo 50 iki 69 metų. Šį laikotarpį padengia prevencinė patikros programa. Nereikia pamiršti, kad šiuo metu gyvenimas ilgėja, moterys ir vyrai gyvena ilgiau, ir tai nereiškia, kad jeigu jie yra vyresni nei 69 metai ar 70 metų, jiems nereikia tikrintis. Iš tikrųjų, neturėtume pamiršti, kad vyrai irgi serga krūties vėžiu.
Palyginti su moterimis, tai būna ženkliai rečiau, galima sakyti, net 100 kartų rečiau. Galima sakyti, kad moterys, pakankamai tvarkingai, ateina pas gydytojus laiku. Pirma ir antra stadijos nustatomos 72 proc. Tačiau vyrai gėdijasi šios ligos, nors jiems ši liga pasitaiko rečiau, bet, dažniausiai, su didesniu išplitimu“, – TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo onkologas V. Ostapenko.
Operos solistė Gražina Skinderskytė-Kurnickienė sako, kad žmonės retai susimasto apie sveikatą, kol nesuserga patys ar nesuserga jų artimieji. Nors po netekties jų šeimoje praėjo jau nemažai metų, moteris dar iki šiol jaučia didžiulį praradimą.
„Mano tėvus pasiglemžė liga, kuri nesirenka nei pas ką ateiti, nei kada ateiti – vėžys. Mama iškeliavo vos per tris savaites ir aš turėjau suspėti su tuo susitaikyti. Tėtis buvo nepaprastai sukrėstas po mamos mirties. Mano tėvai, ko gero, buvo atėję vienas dėl kito į šį pasaulį. Jie buvo labai darni šeima ir labai mylėjo vienas kitą. Aš manau, mano tėtį pasiglemžė vėžys, nes jis porą metų buvo nuolatiniame strese ir skausme dėl mamos mirties.“, – apie savo tėvų netektį laidoje pasakojo operos solistė G. Skinderkytė- Kurnickienė.
Šiuo metu yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Tai gali būti gaubtinės žarnos, krūties, kiaušidžių, prostatos, plaučių vėžys ir kiti. Žmogaus polinkis sirgti yra siejamas su sutrikusiu, mutavusių genų paveldėjimu.
„Yra tokia grupė moterų šeimų, kur visi žino, kad mama sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu, močiutė sirgo. Kyla klausimas ką daryti? Medikai turi atsakymą į tai. Jeigu turime patvirtintus faktus, kad toje šeimoje, mama, ar močiutė sirgo krūties vėžiu, tuomet mes atliekame genetinius tyrimus. Jeigu yra patvirtinama mutacija, tuomet tyrimai pacientėms yra nemokami. Gydytojai genetikai atlieka tyrimus ir nustato kokia tikimybė susirgti vėžiu. Atitinkamai, siūlo prevencines priemones“, – apie vėžio paveldimumą pasakojo profesorius V. Ostapenko.
Tokioms moterims, prevencinės priemonės taikomos labai tikslingai. Jos nuolat tikrinamos, o įtarus ligą, iš karto imamasi veiksmingų priemonių. Pasaulyje vis plačiau taikomos radikalios prevencinės priemonės. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterims, susilaukus vaikų, rekomenduojamos krutų ar gimdos šalinimo operacijos. Žinodama apie galimą šeimos paveldimumą, savo sveikata atidžiai rūpinasi ir Gražina. Moteris ne tik dalyvauja visose prevencinėse sveikatos patikros programose, bet ir laikosi sveikos gyvensenos rekomendacijų bei visada suklūsta išgirdusi informaciją apie naujausius sveikatos mokslų pasiekimus.
„Mokslininkai yra įrodę, kad mes turime polinkį paveldėti iš savo tėvų tam tikrus susirgimus, ligas. Tam, kad aš gerai jausčiausi, kad mano žarnynas ir imunitetas veiktų puikiai, aš jau keletą metų be pertraukos, vartoju probiotikus. Jaučiu jų poveikį žarnynui ir medžiagų apykaitai. Dabar mokslininkai yra daug padarę, kad mes išvengtume vėžio diagnozės. Mes turime atsiliepti į šeimų gydytojų kvietimus laiku tikrintis“, – laidoje apie savo nerimą paveldėti vėžį, pasakojo Gražina.
„Jeigu įmanoma gyventi sveikai, be jokios abejonės, tai yra labai svarbu. Kalbant apie rizikos veiksnius, tai yra pakaitinių hormonų terapijos ar ilgalaikis kontraceptikų bei kitų vaistų naudojimas. Svarbu yra sveikas gyvenimo būdas, sportas, daržovių valgymas“, – apie sveiko gyvenimo būdo naudą kalbėjo gydytojas V. Ostapenko.
Medikai nuolat kartoja, kad kiekvieno žmogaus racione privalo būti kuo daugiau daržovių, vaisių ir uogų, nes be ląstelienos, vitaminų, mikroelementų, kuriuose yra daug žmogaus sveikatai naudingų polifenolių.
„Gydytojai turi būti orientuoti į tai, kas patvirtinta mokslo. Tuomet, be jokios abejonės, turėtume pasakyti, jog mes tai rekomenduojame. Nepaisant to, kad sergamumas didėja, gydymo rezultatai gerėja. Tai yra visų mūsų bendras nuopelnas. Dabar mes galime pasakyti, kad visi kartu sugebėjome padaryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – padaryti taip, kad mirtingumas nuo vėžio taptu vienas mažiausių Europos Sąjungoje“, – gerėjančiais vėžio gydymo rezultatais laidoje džiaugėsi gydytojas V. Ostapenko.
Operos solistė Gražina, sekmadienį laidoje papasakojo, kad kiekvienas jos rytas prasideda kylant saulei. Moteris geria žalią arbatą, planuoja repeticijas ir pusryčiauja. Ant jos salo visada yra mėgstamiausi vaisiai, daržovės ir įvairių kruopų košės.
„Mes turime rasti laiko sveikai mitybai. Jeigu negalime suvalgyti tiek naudingų daržovių kiek reikia, mokslininkai mus suteikia pagalbą. Aš esu reikalinga savo artimiesiems, todėl noriu save išsaugoti dėl tų, kuriems aš esu brangi“, – apie savo sveiko gyvenimo įpročius pasakos Gražina.
Operos solistė vadovaujasi filosofija, kad daugelio sunkių ligų, iš jų, ir klastingojo vėžio, galima išvengti, jeigu esi atidus sau, įsiklausai į kūno siunčiamus signalus, reguliariai tikriniesi sveikatą ir išmintingai moki pasinaudoti, mokslo patikrintomis gamtos galiomis.
