aA
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesoriaus Daumanto Matulio naujai pasirodžiusioje knygoje sutalpinti net 15 metų jo vykdyti vėžio tyrimai. Pasak mokslininko, šioje monografijoje aprašyti metodai – dar vienas būdas ieškoti naujų ginklų kovoje su vėžiu, nes ši liga klastinga, o naujų vaistų kūrimas yra ilgai trunkantis ir sudėtingas procesas.
Daumantas Matulis
Daumantas Matulis
© DELFI montažas

Vietoje pasaulinės kompanijos pasirinko Vilnių

Šiandien ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje garsus profesorius Daumantas Matulis savo mokslinės karjeros kelią pradėjo Lietuvoje. „Baigiau VU biochemijos bakalauro ir magistro studijas, tačiau norėjosi dar labiau gilintis į šią sferą, prisiliesti prie pasaulinio mokslo, todėl išvykau doktorantūros studijoms į JAV. Jas baigiau Minesotos universitete, apsigindamas daktaro laipsnį”, – prisimena prof. D. Matulis.

Jauną specialistą viliojo galimybė įgyti dar daugiau žinių, gilintis į JAV akademinę sferą, todėl D. Matulis 2001 metais Minesotos universitete baigė podoktorantūros stažuotę. „Netrukus pavyko išbandyti savo jėgas vienoje didžiausių pasaulyje korporacijų „Johnson & Johnson“. Dirbau šios kompanijos vaistų kūrimo padalinyje. Tai buvo išties neeilinė patirtis, suteikusi itin daug galimybių susipažinti su šiuo sektoriumi”, – pasakoja jis.

Vis dėlto, daugybę metų JAV praleidęs mokslininkas neužmiršo Lietuvos, į kurią visada norėjo sugrįžti. „2005 metais grįžau į Lietuvą bei pradėjau savo karjerą gimtinėje ir jau 15 metų vadovauju Biotechnologijos instituto, vėliau tapusio VU GMC dalimi, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriui”, – sako jis. Per tą laikotarpį mokslininko talentai buvo įvertinti tiek tėvynėje, tiek ir kitose šalyse. Jam 2012 m. skirta Lietuvos mokslo premija už pasiekimus biomedicinos mokslų srityje, prof. D. Matulis apdovanotas tarptautiniais apdovanojimais Italijoje, Suomijoje, Švedijoje.

Pagrindinis dėmesys – vėžio tyrimams

Pagrindinės D. Matulio tyrimų kryptys Lietuvoje – vėžio tyrimai. „Ši tema itin svarbi visame pasaulyje. Jau „Johnson & Johnson“ korporacijoje gilinausi į būdų kovoti su vėžiu kūrimą. Grįžus į Lietuvą kartu su mūsų šalies mokslininkais taip pat stengiamės prisidėti prie tokių metodų kūrimo, nes žmonijos kova su šia liga vyksta permainingai“, – sako jis.

„Kalbėdami apie vėžį pirmiausiai turime suprasti, iš kus jis kyla“, – įsitikinęs VU GMC mokslininkas. Pasak prof. D. Matulio, vėžinius susirgimus sieja nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis. „Žmogaus organizmas sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios veikia pagal tam tikrus principus. Tačiau tereikia pakankamam ląstelių skaičiui „elgtis“ neįprastai, ir žmogų gali užklupti klastinga onkologinė liga”, – pasakoja mokslininkas. – Kodėl taip nutinka, vieno atsakymo nėra. Priežasčių, galinčių sukelti vėžį, mokslas įvardija visą spektrą. Tai ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui rūkymas, užteršta aplinka, gautos per didelės radiacijos dozės, stresas ir kitos.

„Kadangi žmonija serga vėžiu ir tokių susirgimų netgi daugėja, pasaulio mokslas jau ne vieną dešimtmetį susitelkė į šios ligos diagnostikos ir gydymo tobulinimą”, – atskleidžia prof. D. Matulis. Pasak mokslininko, diagnostikos srityje situacija sparčiai gerėja, nes atsiranda vis naujų, tobulesnių instrumentų bei metodų aptikti vėžį dar ankstyvose stadijose. „Pasaulyje vis daugiau suprantama apie vėžį. Vis daugiau atrandama biožymenų, kurie parodo, kad tam tikros ląstelės yra vėžinės. Tačiau gydymo būdų ne taip greitai daugėja”, – apgailestavo jis.

Nauji vaistai kuriami lėtai

Pasak prof. D. Matulio, vaistų nuo vėžio pasirodymas rinkoje yra daug sudėtingesnis procesas nei visuomenė gali pagalvoti. „Jei vėžio diagnostikoje visame pasaulyje matomas spartus proveržis, tai naujų vaistų nuo šios klastingos ligos pasirodymas gan komplikuotas dėl keleto veiksnių. Visų pirma net 5 ar 10 metų gali užtrukti konkretaus vaisto tyrimai, po jų dar seka bandymai su žmonėmis. Tiriama, kokie jo poveikiai, naujam vaistui taikomi aukšti kokybiniai standartai. Todėl norint rinkai pasiūlyti naują vaistą, reikia milžiniškų lėšų ir ne vienerių metų laikotarpio“, – sako jis.

„Žinoma, negalima sakyti, kad naujų vaistų neatsiranda. Tačiau jų nėra tiek daug, kiek galbūt norėtųsi. Tuo pačiu būtina priminti ir dar vieną problemą – nepageidaujamus šalutinius poveikius dabar skiriamus priešvėžinius vaistus vartojantiems žmonėms“, – atskleidžia tyrėjas. – Nors modernūs priešvėžiniai vaistai yra gan efektyvūs, tačiau jie turi įvairių šalutinių poveikių, kurie juos vartojantiems žmonėms sukelia nemažai nepatogumų bei nemalonių pojūčių. Pavyzdžiui, slenka plaukai, nebeauga nagai, jaučiami įvairūs kiti simptomai“, – atskleidė prof. D. Matulis.

„Be abejo, šiuolaikiniai vaistai yra daug geresni nei naudoti prieš keletą dešimtmečių. Jie stabdo vėžio plitimą. Tačiau, deja, vėžio rūšių yra daug, jas galima suskirstyti ir pagal tai, kokiuose organuose jis randamas, ir pagal tai, kokioje aplinkoje vėžinės ląstelės dauginasi, tad kai kurios rūšys, pavyzdžiui kasos vėžys, vis dar sunkiai pasiduoda net ir moderniems vaistams. Tuo pačiu ši liga kai kada atsinaujina, todėl tai irgi yra didelė problemą pasaulio mokslininkams ir vaistų kūrėjams”, – sako prof. D. Matulis.

Ieško pažangių ginklų

„Būtent vienas galimų naujų būdų kovoje su vėžiu – karboninės anhidrazės kaip vaistų taikinio metodas aprašytas ir mano naujojoje knygoje: „Karboanhidrazė kaip vaistų taikinys. Slopiklių jungimosi termodinamika ir struktūra“.

„Žmogaus kūne yra dvylika karboanhidrazių izoformų, jos atlieka būtinas gyvybei funkcijas įvairiuose žmogaus organuose ir yra aptinkamos kiekviename gyvame organizme pradedant bakterijomis. Tačiau viena šio fermento izoforma, devintoji, yra aptinkama daugelyje žmonių vėžių labai padidintais kiekiais. Vėžys išnaudoja šį fermentą užrūgštinant tarpląstelinę erdvę, o tai padeda ląstelių invazijai ir metastazavimui“, – pasakoja prof. D. Matulis.

„Mūsų naujoje knygoje pradedame nuo šių fermentų apžvalgos, jų rekombinantinio pagaminimo bei charakterizavimo, cheminių vaistinių kandidatinių medžiagų sintezės, iki jų sąveikos su šiais fermentais termodinamikos ir struktūros koreliacijų analizės. Knygą baigiame biologiniais tyrimais vykdomais gyvose sistemose norint nustatyti mūsų sukurtų medžiagų toksiškumą bei efektyvumą“, – apie kovos su vėžiu idėjas, aprašytas naujoje knygoje, sako jos autorius.

Mokslininkas įsitikinęs, kad prieš vėžį žmonija turi kovoti visais frontais – tiek diagnostikos, tiek ir vaistų kūrimo.

„Labai tikiuosi, kad vieną dieną mokslas sugebės sukurti tokius vaistus ir gydymo metodus, kurie bus itin veiksmingi kovoje su vėžiu ir pasižymės žymiai mažesniais šalutiniais poveikiais. Mes, Lietuvos mokslininkai, manau irgi įnešim indėlį į pasaulinė kovą su šia klastinga liga“, – viliasi prof. D. Matulis.

Prof. D. Matulio knygą galite nemokamai parsisiųsti per Vilniaus universiteto biblioteką čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.5714

Lietuva – grandioziniame projekte: ką slepia mūsų genetiniai ypatumai (2)

Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (224)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

Apie endometriozę turi žinoti kiekviena: gerai besijaučiančios gali neįtarti problemos, tačiau pasekmės – skaudžios (14)

Dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu ji beveik...

Onkologinę ligą įveikusi britė dalijasi patarimais: rekomenduoja 4 būdus priversti vėžį badauti (83)

Kas sukasi žmogaus galvoje, išgirdus vėžio diagnozę? Kokios mintys aplanko išgirdus ją net 2...

7 iš 10 turi vieną dažniausių pėdos patologijų: negydant liga progresuoja, problemos tik rimtėja (12)

Plokščiapėdystė pasaulyje paplito išsivysčius civilizacijoms, kai vaikščiojimą basomis...

Top naujienos

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 07:14 val. (860)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (33)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (41)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Grįžę iš Italijos dėl koronaviruso nori pasitikrinti savarankiškai: kodėl negalima to padaryti

Šimtams iš Italijos grįžusių tautiečių, nejaučiantiems jokių ligos simptomų, sveikatos...

Koronaviruso protrūkis Kinijoje: tempas lėteja, tačiau mirė dar 44 užsikrėtę žmonės Pietų Korėjoje - 256 nauji atvejai

Kinija penktadienį pranešė apie dar 44 žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu , mirtį...

Britų pramonė perspėja apie rizikas prekybai po „Brexit“ (3)

Dvigubas čiužinių deginimas, atliekant atsparumo ugniai testą. Šimtai svarų sterlingų...

Sirijos pajėgos atakavo turkus Sirijoje: žuvo 33 kariai (27)

Mažiausiai 33 Turkijos kariai žuvo suintensyvėjus smurtui Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo...

Gimtojo miesto komandą dvigubu dubliu pavaišinęs Sabonis – rezultatyviausias „Pacers“ gretose (3)

NBA pirmenybėse svarbią pergalę kovoje dėl aukštesnės atkrintamųjų varžybų pozicijos...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai? (4)

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

Rado technologinį sprendimą dėl skolų: ateityje reikės mažiau antstolių (3)

2020 metus lietuviai pasitiko su bendra nepadengta pusės milijardo eurų skola. Bendra nepadengta...

|Maža didelių žinių kaina