2017 m. savo tyrimus ir patirtį mokslininkas apibendrino knygoje „Įveikti Alzheimerį. Pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ (iš anglų k. vertė Jolita Parvickienė, išleido „Tyto alba“).
„Alzheimerio ligą galima sustabdyti ir net atgauti prarastas pažintines (kognityvines) funkcijas“ – drąsūs teiginiai net ir iš pasaulinio garso neuromokslininko lūpų. Bet dr. Dale’as Bredesenas pratęs pasiginčyti dėl visuotinai priimtų dogmų teisingumo. Daugiau kaip 30 metų intensyviai tirdamas Alzheimerio ligos molekulinius mechanizmus, įgijęs didelę darbo su tūkstančiais pacientų patirtį, dr. Bredesenas įsitikinęs, kad daugelis medicinos dogmų dėl demencijos geriausiu atveju yra ne visai teisingos, blogiausiu – visiškai klaidingos.
„Nors valstybinės institucijos, farmacijos įmonės ir biotechnologijų burtininkai išleido milijardus ieškodami vaistų nuo Alzheimerio ligos, 99,6 proc. jų buvo visiškai niekam tikę, neperėję bandymų fazės“, – rašo neuromokslininkas savo knygoje.
Apie pagrindinius Alzheimerio ligos sukėlėjus skaitykite – čia.
Kognoskopija
Dr. Bredesenas pataria visiems, sulaukusiems 45-erių metų amžiaus, atlikti kognoskopiją.
Tai įvairūs tyrimai, padedantys aptikti sisteminį uždegimą, infekcijas (ypač Herpes simplex, Borrelia, P. gingivalis, ir grybelines infekcijas): kraujo, insulino (nevalgius), skydliaukės ir lytinių hormonų, toksinių medžiagų (ypač sunkiųjų metalų ir mikotoksinų), vitamino D ir jautrumo glitimui; taip pat išsami mitybos analizė, mikrofloros, genetinis, ypač ApoE, tyrimai, galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija su apimties matavimu ir pažintinių funkcijų vertinimo testai.
Išnagrinėjęs gautą informaciją patyręs gydytojas nustato vieną iš vyraujančių veiksnių ir skiria gydymą, kuris pašalina ligą skatinančius veiksnius, panaikina amiloidinių plokštelių kaupimąsi ir galiausiai atkuria prarastas sinapses.
Įvairūs veiksniai žaloja smegenis 15–20 metų, kol žmogus pajunta simptomus ir kreipiasi pagalbos į medikus.
Šių metų balandžio 30-ąją HPC pakalbino dr. Dale‘ą Bredeseną. Pokalbis sukosi apie vartojamų vaistų įtaką demencijos raidai, kanapių vartojimo riziką ir naudą, depresijos ir demencijos sąsają, ketofleksitarinės ir beglitiminės dietos naudą bei ReCODE pritaikymo pacientui strategiją.
– Kokie svarbiausi svertai pirminės sveikatos priežiūros gydytojams Alzheimerio ligos prevencijos ir gydymo srityje?
– Pirma, niekada niekada nebuvo teigiama, kad ši liga išgydoma, nes tam patvirtinti reikia apžiūrėti gyvo paciento smegenis. Bet pažintinių funkcijų silpnėjimo procesą galima apgręžti. Šio sutrikimo varginamiems žmonėms tai – neįkainojama. Visa tai pademonstruota, įrodyta, duomenys publikuoti medicinos žurnaluose. Žmonėms iš tikrųjų pagerėja.
Kovojant su Alzheimerio ligos epidemija – svarbiausi yra pirminės sveikatos priežiūros institucijų gydytojai. Remiantis naujausiomis epidemiologinėmis studijomis, pasaulyje Alzheimeris – trečia visų mirčių priežastis. Žmonėms paprastai sakoma, kad „nieko neįmanoma padaryti“, bet mes įrodėme priešingai – tereikia išsiaiškinti pagrindines pažintines funkcijas silpninančias priežastis.
Gavęs receptą žmogus daro, kas liepta, nesuvokdamas, kas sukelia jo bėdas. Mes daugelį metų uoliai tai tyrėme. Taip, yra amiloidinės plokštelės, neurofibriliniai raizginiai ir smegenys ardomos – bet kodėl? Paaiškėjo, kad ligą sukeliančių priežasčių sąrašas nelabai ilgas: patogenai, toksinės medžiagos, medžiagų apykaitos pokyčiai, traumos ir genetika. Viskas.
Vėliau, išsamiai ištyrus Alzheimeriu sergančius pacientus, paaiškėjo, kad esama keleto demencijos potipių: uždegiminis, glikotoksinis, atrofinis, toksinis, kraujagyslinis, trauminis.
Atlikę laboratorinius tyrimus, suprantame: štai asmuo, kuriam didžiausią problemą sukelia pelėsių išskiriami mikotoksinai. Kito paciento bėda – sinapses palaikančių junginių estradiolio, progesterono, vitamino D stygius. O žinant priežastį, liga pažabojama. Žmogui labai pagerėja.
Pirminės sveikatos priežiūros specialistai žmogų pamato gerokai anksčiau nei neurologai. Jie gali šias bėdas nustatyti ir skirti gydymą. Tuomet apskritai į neurologus kreiptųsi mažai žmonių. Kita vertus, neurologų nėra tiek daug, kad konsultuotų visus kognityvinių sutrikimų varginamus žmones. O vienintelė priežastis, kodėl žmonės nesikreipia pagalbos, ta, kad jie įtikinti ar įsitikinę, jog nieko negalima padaryti.
75 milijonai amerikiečių turi ApoE4. Neįsivaizduojama, kas būtų, jeigu jie visi užgriūtų gydymo įstaigas. Tad pacientu privalo pasirūpinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Geriausia, jeigu tai padarytų individualizuotos medicinos specialistas arba gydytojas holistas.
– Knygoje „Įveikti Alzheimerį“ užsimenate, kad žmonės neatsakingai vartoja vaistus. Esama nemažai signalų, kad nemažai vaistinių preparatų sukelia demenciją. Ar grėsmingoje Alzheimerio dėlionėje ši dalis yra didelė?
– Neseniai pasirodė straipsnis, kad vos kam nors nustatoma Alzheimerio diagnozė, tuoj skiriama netinkamų vaistų. Kita vertus, kai kurie žmonių vartojami vaistai demenciją iš tiesų gali paskatinti. Apie 15 proc. mūsų konsultuojamų žmonių toks poveikis buvo nustatytas.
Daug žmonių patiria toksinių medžiagų, nepalankų glikotoksinį poveikius, kiti turi ApoE geną arba juos vargina sisteminis uždegimas, pralaidaus žarnyno simptomai, gal netinkama mityba arba miego apnėja, metabolinis sindromas. Tai nemaža pacientų grupė. Tačiau 15–20 proc. žmonių pažintines funkcijas silpnina ilgalaikis antihistamininių vaistų, antidepresantų, benzodiazepinų, anticholinerginių vaistų vartojimas. Iš tikrųjų nemenkas rizikos veiksnys – dažna bendroji nejautra, tuomet į organizmą patenka toksinių medžiagų, be to, jis patiria deguonies badą.
– Opioidai – ar jie irgi kenkia?
– Tai nenustatyta, bet jie pavojingi dėl kitų priežasčių – sukelia anticholinerginį poveikį, o šis labai nepalankiai veikia pažintines funkcijas.
– Ar pavojų kelia stimuliantai, tokie kaip aderalis?
– Jie dažnai skiriami, ypač vaikams ar jaunuoliams.
Šiais laikais koledžuose aderalį vartoja visi. Dar nežinome, ar jis nepadidins problemų ateityje. Bet tikrai žinome, kad jis alina smegenis, tad gali sukelti žalos ateityje. Prasidėjus Alzheimeriui, žmonės vartoja aderalį, kad labiau susikauptų ar sustiprintų atmintį. Aš stengiuosi juos nuo to atkalbėti. Pasistengus įmanoma pašalinti tikrąsias problemos priežastis, be aderalio.
– Dabar daug dėmesio skiriama kanapėms ir kanabidioliui. Pokario karta vartoja kanapių preparatus ištisus dešimtmečius. Ar tai padidina grėsmę, ar kaip tik – padeda?
– Kanabidiolio aliejų įtraukėme į ReCODE programą, dažniausiai jį rekomenduojame miego sutrikimų turintiems žmonėms. Jis padeda. O štai tetrahidrokanabinolių vartojimą patariame mažinti, nes jie ilgainiui gali sukelti atminties problemų. Esama duomenų, kad kanapės ir tetrahidrokanabinoliai šiek tiek lengvina ligą, tačiau mes stengiamės apsiriboti kanabidiolio aliejumi.
– Pasak Jūsų, aplinkos toksinės medžiagos turi įtaką demencijos etiologijai.
– Atsirado daug publikacijų apie tai, kaip mus kasdien veikia daugybė toksinių medžiagų, kurių nebuvo mūsų tėvų ir senelių laikais. Tai sukrečia. Tokias medžiagas vadinu dementogenais. Turėtume apie jas žinoti ir saugotis, kad jų poveikis būtų kuo mažesnis. 2016 metais rašiau, kad apie pusė milijono jau serga Alzheimeriu, kurį paskatino mikotoksinai ir kiti organiniai toksinai. Tai 3 tipo Alzheimerio liga.
Devintajame dešimtmetyje studijuodamas negirdėjau, kad Alzheimerio liga susirgtų 49, 51 arba 53 metų žmonės, nebent liga paveldima, o tai sudaro vos 5 proc. Dabar matome tai kone kasdien – moterys, paprastai menopauzės amžiaus, kreipiasi į mus dėl toksinių medžiagų sukeltos Alzheimerio ligos. Tai išties kelia didelį susirūpinimą. Nerimauju, kad liga virsta epidemija.
– Kodėl taip yra? Ar pelėsiai pasikeitė? Ar mūsų imunitetas nusilpo? Ar mes nebegalime susidoroti su mikotoksinais? Kodėl moterims jie kenkia labiau?
– Mes nežinome. Panašu, kad gyvenant aplinkoje, kur yra pelėsių, mikotoksinai kaupiasi organizme panašiai kaip gyvsidabris. Prasidėjus menopauzei pasireiškia Alzheimerio simptomų. Dažnai su tuo susiduriame. Be abejo, pasikeitė ir pelėsiai. Kaip bakterijos prisitaikė prie mūsų vartojamų antibiotikų, taip grybeliai prisitaikė prie vaistų nuo grybelių. Žmonės suserga ne tik Alzheimeriu, juos vargina ir astma, bėrimai, fibromialgija ar lėtinis nuovargis. Manome, kad tai skirtingos ligos, bet susijusios su toksinėmis medžiagomis.
– Svarbi ReCODE dalis yra ketozė. Knygoje aprašote vadinamąją Ketofleksitarinę 12/3 mitybą: 12 – tai valandų skaičius nuo paskutinio užkandžio vakare iki pirmo kąsnio ryte, o 3 – tai valandos nuo paskutinio valgio vakare iki miego. Ar rekomenduojate žmonėms nuolatinį tokį režimą, ar tik kartkartėmis?
– Galima jo laikytis nuolat arba ciklais. Dauguma Alzheimerio liga sergančių žmonių yra atsparūs ir insulino poveikiui. Žmonės nebuvo sukurti vartoti tiek daug paprastųjų angliavandenių. Jie nevalgė, kaip mes šiai laikais, tiek daug saldumynų.
Iš šimtų straipsnių žinome, kad paprastieji angliavandeniai gerokai prisideda prie pažintinių funkcijų silpimo. Su savo ReCODE programa mes norime grąžinti žmones prie mažaangliavandenės mitybos ir paskatinti jų organizmą gaminti ketonus. Beje, mūsų rekomenduojama ketofleksitarinė mityba nėra grynai mėsiška, tai visavertė mityba augaliniu pagrindu.
Yra 3 būdai sužadinti ketozę. Nevalgymo tarpsnis ir mankšta – geriausias būdas. Tačiau žmonės, kurių kūno masės indeksas žemas, tiesiog negali to daryti, todėl kitas būdas – vartoti papildus su vidutinės grandinės trigliceridų aliejumi. Trečias būdas – vartoti papildus su egzogeniniais ketonais. Bet kuris iš šių būdų geras, svarbu, kad skatina ketonus patenkinti smegenų poreikius, be to, nesivysto atsparumas insulinui.
– Vengti glitimo turinčių maisto produktų, regis, svarbi ReCODE strategija. Ar tai bendras patarimas visiems, ar tik tiems, kurie jautrūs glitimui?
– Jei nežinai, ar esi jautrus glitimui, tai, šiaip ar taip, geriau jo vengti. Tačiau galima pasidaryti ir jautrumo glitimui tyrimą. Daugelis žmonių jam jautrūs. Nekalbu apie celiakiją, bet daug kas turi bėdų dėl žarnyno pralaidumo, kurį sukelia glitimas. Jeigu žmogus nežino, ar jis jam jautrus, geriau atsisakyti, mat jeigu glitimas jau sukėlė žarnyno pralaidumą ir į kraują pradėjo skverbtis nepageidaujamos medžiagos, netrukus prasidės sisteminis uždegimas, o jis skatina Alzheimerio ligą.
– Ar mikroflorai tenka koks nors vaidmuo?
– Žinoma. Iš dalies ji saugo, kad neatsirastų žarnyno pralaidumas. Maža to, ji gali būti susijusi su tokiais sutrikimais kaip atsparumas insulinui, nutukimas, depresija ir lėtinis uždegimas. Todėl į protokolą įtraukėme prebiotikus ir probiotikus. Tačiau jie vartotini tik tada, kai žarnynas visiškai pagyja. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jis nebebūtų pralaidus, o jau tada stengiamasi atkurti mikroflorą.
– Minėjote depresiją. Ar sergantieji depresija, į savižudybę linkę žmonės turi polinkį ir demencijai? Ar yra ryšys tarp užprogramuotos ląstelių mirties ir savižudybės?
– Depresija ir Alzheimerio liga akivaizdžiai susijusios. Dirbdami su pažintinių sutrikimų turinčiais žmonėmis pastebėjome, kad 3 tipo Alzheimerio liga glaudžiai siejasi su depresija. O 1 ir 2 tipo Alzheimerio liga sergančius žmones depresija, kad ir rečiau, taip pat kamuoja.
3 tipo liga labai dažnai prasideda nuo depresijos, nes sutrinka pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašies hormonų veikla. Paprastai šiems žmonėms klaidingai nustatoma depresija, o vėliau susizgrimbama, kad didžiausia bėda – ne ji. Jiems išties prasideda demencija. Tokius žmones paprastai vargina ir sisteminis uždegimas, siejamas su depresija, o šią lemia neuromediatorių pokyčiai. Tad viskas labai susiję.
„Užprogramuota savižudybė“ – įdomus terminas. Esama žmonių, kurie neklauso mūsų patarimų. Viena moteris, kuriai pagerėjo po pirmų kelių mėnesių, nusprendė nenorinti daryti šio, neketinanti daryti ano. Galiausiai išsiaiškinome, kad jos anūkė – jos pasididžiavimas ir džiaugsmas – išvyko mokytis į koledžą, tad moteris tiesiog norėjo mirti.
ReCODE programoje didelis vaidmuo tenka žoliniams preparatams. Knygoje „Įveikti Alzheimerį“ rekomenduojate migdomąją vitaniją , mėlynžiedę taškuonę acetilcholino veiklai gerinti, azijinę centelę, padedančią susikaupti, ir keletą kitų, priklausomai nuo Alzheimerio ligos tipo. Labiausiai intriguoja kavos pupelių, dar vadinamų „kavos uogomis“, ekstraktas (WFCE).
Žalių kavos pupelių ekstraktas teikia labai daug vilčių. Sužinojau apie jį iš dr. Davido Perlmutterio. Dar nežinome kaip, bet jis didina neurotrofinio smegenų faktoriaus kiekį, tai, ko gero, svarbiausias smegenų sinapsių palaikymo veiksnys, ypač kai silpsta pažintinės funkcijos. Labai juo kliaujamės, tad įtraukėme į savo programą. Apskritai nuolat ieškome, kas galėtų žmonėms padėti, o ši priemonė labai veiksminga.
– ReCODE suteikia viltį, kai žmonėms atrodo, kad jos nebėra. Tačiau programa gana sudėtinga. Ką numatote daryti, kad ji būtų prieinamesnė?
– Tai išties problema. Jei tik gydytojas išmano, kaip ieškoti pagrindinių priežasčių ir skiria pakankamai laiko, žmonėms puikiai einasi. Tad pirmiausia mes kuriame tinklą. Esam parengę daugiau kaip tūkstantį gydytojų iš 10 skirtingų šalių ir visų Jungtinių Valstijų. O bendradarbiaudami su jais mūsų protokolo laikosi jau daugiau kaip 2 tūkstančiai pacientų. Gydytojai mokosi, paskui moko kitus.
Kita vertus, kad priežiūra būtų kuo geresnė, būtinos prieigos prie kompiuterinių ligos gydymo algoritmų. Reikia ne vien gydytojo ar koordinatoriaus, licencijuotos slaugytojos, reikia ir kompiuterinio algoritmo, kad ligos gydymas ir vertinimas būtų tinkamiausi. Tai nėra paprasta, tam pasitarnauja šie algoritmai.
– Ar esate sudarę Alzheimerio ligos gydymo algoritmą?
– Taip, pavadinome jį RECODE Report. Jame pateikiama 150 duomenų – laboratoriniai tyrimai, įvairūs rodmenys. Juo paprasta naudotis ir jis padeda nustatyti ligos tipą. Jeigu liga atrofinė, reikia žmogui atkurti sinapsių palaikymą. Jeigu liga pirmiausia toksinio tipo, aiškinamasi, ar kalti mikotoksinai. Taip sudaromas pirminis gydymo planas.
– Ar numatote įkurti ReCODE klinikų tinklą?
– Taip, žinoma. Į mus kreipėsi žmonės, kurie nori tą padaryti. Šiuo metu keli šimtai gydytojų remiasi mūsų protokolu. Ketiname jį optimizuoti ir supaprastinti, kad būtų kiekviena prieinamas. Mūsų tikslas – palengvinti pasaulinę demencijos naštą, pritaikyti savo metodą gydyti kitas neurodegeneracines, galiausiai ir visas lėtines ligas.
