Profesorius Aidietis – apie tai, kas padeda laiku pastebėti gyvybei pavojingus širdies sutrikimus

„Implantuojant EKS dažniausiai yra gydomas sinusinio mazgo silpnumas ir širdies laidumo sutrikimai – atrioventrikulinio (AV) mazgo bei kai kurios intraskilvelinio laidumo blokados. Atlikus šią operaciją paciento gyvenimo kokybė taip pagerėja, kad jis jaučiasi visiškai sveikas žmogus“, – pasakoja prof. habil. dr. A. Aidietis, kartu su kolegomis atliekantis EKS implantavimo operacijas. Vyriausias pacientas, kuriam atlikta tokia operacija, yra 86 metų.

Yra sprendimų, taikomų iki operacijos

Prof. habil. dr. A. Aidietis sako, kad sergantiems sinusinio mazgo silpnumu iki operacijos gali būti atliekamas Holterio EKG monitoravimas – širdies ritmo tyrimas, registruojant elektrokardiogramą visą parą ar ilgiau. Šiuo tyrimu nustatomi ne tik širdies permušimai (ekstrasistolės), bet analizuojama ir tai, koks per parą buvo rečiausias (bradikardija) ir dažniausias (tachikardija) širdies susitraukimų dažnis.

„Pasireiškus neaiškios kilmės sąmonės netekimo epizodams pacientui į paodį galima implantuoti įvykių registratorių, fiksuojantį širdies veiklą visą laiką, o atsiradus pavojingiems širdies ritmo sutrikimams, jie užregistruojami ir išsaugomi – tai daryti registratorius gali porą metų. Šiuos duomenis planinio vizito metu gydytojas gali peržiūrėti ir siūlyti imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, atlikti operaciją ar kokią kitą intervenciją“, – teigia gydytojas kardiologas.

Kaip atliekama operacija?

Prof. habil. dr. A. Aidietis teigia, kad atliekant EKS implantavimo operaciją keliais centimetrais žemiau raktikaulio yra padaromas nedidelis odos pjūvis, kur suformuojamas guolis ir į šį, po oda ar raumeniu suformuotą guolį vėliau implantuojamas stimuliatorius, o per venas į širdį yra įvedami kateteriniai elektrodai.

Širdis

© Shutterstock

„Prieš operaciją mes atliekame vietinę nejautrą, tačiau priklausomai nuo paciento būklės ir turimų širdies problemų galima atlikti ir bendrą nejautrą. Jeigu nėra galimybės kateterinių elektrodų vesti per veną, turime juos įvesti sudėtingesniu keliu, per perikardą – širdies maišelį, gaubiantį visą širdį – ir tokiu būdu prieiti prie širdies paviršiaus. Perpjovę odą ir perikardą bei pasiekę širdies paviršių, toje vietoje implantuojame specialius perikardinius elektrodus. Dažniausiai praėjus kelioms dienoms po operacijos pacientas gali būti paleidžiamas į namus“, – sako gydytojas kardiologas.

Prof. habil. dr. A. Aidietis teigia, kad vienas veiksnių, galinčių labiausiai apsunkinti EKS implantavimą, yra paciento vartojami krešumą mažinantys vaistai.

„Jeigu pacientui yra diagnozuotas prieširdžių virpėjimas, jis privalo gerti antikoaguliantus – krešumą mažinančius vaistus – tam, kad išvengtų insulto. Atlikdami EKS implantavimą tokiam pacientui įstatome papildomą dreną ir atidžiai stebime jį po operacijos, esant poreikiui paskiriame ir antibiotikus. Tai labai svarbu, nes operacijos vietoje, aplink implantuoto stimuliatoriaus bateriją, gali atsirasti kraujo, o tada dėl svetimkūnio supūliavimo rizika padidėja 22 kartus“, – sako gydytojas.

Kaip pasikeičia paciento gyvenimo kokybė?

Kardiologas sako, kad po atliktos operacijos pacientų gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja: „Implantuotas EKS turi judesio jautimo daviklį, kuris žmogui judant automatiškai padidina dažnį iki iš anksto suprogramuoto lygio, todėl labai pagerėja iki tol buvusi prasta fizinio krūvio tolerancija. EKS leidžia mums stimuliuoti prieširdžius ir (arba) skilvelius, o dėl to išnyksta galvos svaigimas, anksčiau pasireiškę alpimai. Atsiradus tam tikriems paciento nusiskundimams, mes galime į juos reaguoti adaptuodami EKS nustatymus.“

Audrius Aidietis

© Organizacijos nuotr.

Prof. habil. dr. A. Aidietis sako, kad EKS tarnavimo laikas priklauso nuo baterijos talpos. Dažniausiai pacientams implantuojamų EKS stimuliuojama minimali energija svyruoja nuo 0,5 iki 2 mV, o jos užtenka 5–7 gyvenimo metams. Priklausomai nuo to, kiek energijos kiekvieną dieną išeikvoja stimuliatorius, jo tarnavimo laikas gali būti pratęstas iki 14 metų.

Gydytojas kardiologas sako, kad implantuotas EKS ne tik išsprendžia širdies problemas daugeliui metų, bet yra visiškai atsparus išorės veiksniams.

„Tokie EKS, kurie buvo pradėti implantuoti 1958 metais, buvo jautrūs išorės veiksniams, pavyzdžiui galingiems magnetams. Žmogui priartėjus prie jų EKS automatiškai padidindavo širdies susitraukimų dažnį iki 100 kartų per minutę. Šiuolaikiniai EKS yra visiškai atsparūs nešiojamiems kišenėse mobiliems telefonams, aplinkoje esantiems kitiems elektriniams prietaisams, pavyzdžiui barzdaskutėms ir netgi magnetiniam rezonansui“, – pasakoja profesorius A. Aidietis.

Po EKS implantavimo – labai svarbi priežiūra

Gydytojas teigia, kad EKS priežiūra po implantavimo operacijos yra itin svarbi. Visų pirma dėl to, kad būtų užtikrintas tinkamas prigijimas ir apsisaugota nuo hematomos – riboto išsiliejusio kraujo sankaupos audinyje ar tarp audinių, atsirandančios dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo.

„Įprastai po operacijos pacientams pas gydytoją būtina apsilankyti bent kartą į metus, tačiau, jeigu turime probleminę situaciją, pacientams rekomenduojama atvykti kas 2–3 mėnesius. Toks apsilankymo dažnumas rekomenduotinas žmogui, kuriam buvo implantuotas EKS dėl pasireiškusio sinusinio mazgo silpnumo sindromo su prieširdžių virpėjimu. Labai dažnai nutinka taip, kad pacientai dėl EKS poveikio nustoja jausti prieširdžių virpėjimo epizodus, nors EKS juos registruoja“, – aiškina Prof. habil. dr. A. Aidietis.

Anot kardiologo, dėl minėtos priežasties dažni paciento apsilankymai leidžia reguliariai sekti EKS registruotus duomenis ir įvertinti tai, kaip dažnai ir kaip ilgai truko pavojingi virpėjimai, kurie buvo nejuntami. Atsižvelgdamas į šią svarbią informaciją, gautą iš EKS, gydytojas gali adaptuoti gydymo planą ar stimuliatoriaus nustatymus.

„Pacientai, kuriems yra implantuotas EKS, apie tai turi nepamiršti informuoti ir kitus gydytojus, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, net atliekant nedidelę chirurginę operaciją ir naudojant kaustiką – audinių prideginimą specialiais elektros srove įkaitintais elektrodais – turi būti naudojamas bipolinis elektrodas, o ne unipolinis. Kitu atveju galima sukelti skilvelių virpėjimą ar užblokuoti EKS veikimą, o tai labai pavojinga gyvybei. Be to, gyvenantiems su implantuotu EKS papildomą riziką kelia ir kai kurios kitos procedūros – spindulinis vėžinių darinių gydymas ar inkstuose susiformavusių akmenų skaldymas, todėl apie implantuotą EKS būtina įspėti gydytojus“ , – priduria prof. habil. dr. Audrius Aidietis.