Į gydytojo kabinetą atveda užsitęsęs nuovargis
Kai nesiseka užmigti vieną kartą, ypač po sunkios dienos, galime kaltinti stresą, bet jei tai pasikartoja dažniau nei tris kartus per savaitę, vargina galvos skausmas ir nuovargis – įtampa nebėra vienintelė priežastis.
Pasak „Nordclinic“ gydytojos neurologės, miego specialistės Evelinos Pajėdienės, dažniausiai žmonės ieško pagalbos, kai jau yra „perdegę“ nuo miego sutrikimų simptomų: nuovargio, produktyvumo stokos, ilgai vartoję vaistus, kurie padėtų užmigti. Žinoma, kartais juos paskatina atvykti susirūpinę artimieji, nes knarkimas trikdo ir jų poilsį. Deja, lėtinio miego trūkumo organizmo sistemos kompensuoti negali. Dėl nemigos gali atsirasti širdies permušimai, dirglumas, depresinė nuotaika, galvos skausmai, ir kitos ligos.
Dvi ligos, kurias būtina suvaldyti, kad išlaikytume gerą fizinę ir emocinę savijautą
Gydytoja neurologė E. Pajėdienė išskiria pagrindines dvi ligas, kurios užkerta kelią ramiam poilsiui. Tai lėtinė nemiga ir miego apnėja. Skirtingose šalyse nemigos paplitimo dažnis svyruoja nuo 30 iki 60 procentų, dažnesnis tarp vyresnio amžiaus asmenų, moterų, bei gretutinėmis lėtinėmis ligomis ar psichikos sutrikimais sergančių žmonių („Jo of Family Medicine and Primary Care“, 2016 m. duomenys).
Nemiga gali būti konstatuojama ir tada, kai sunku užmigti nakties pradžioje, ir tuomet, kai užmigti lengva, bet pabundame labai anksti arba vidury nakties ir nebepavyksta sugrįžti į gilų miegą. Tai gali reikšti lėtinę, užsitęsusią nemigą. Miego ir būdravimo ritmo sutrikimams, kuomet naktį vargina nemiga, o dieną – didelis mieguistumas, įtakos gali turėti pamaininis darbas, nereguliarus užmigimo ir atsibudimo ritmas.
Apie kvėpavimo sutrikimus miego metu, iš kurių dažniausias yra obstrukcinė miego apnėja, įprastai pasako artimieji arba pats žmogus pastebi, kad rytais jaučiasi nepailsėjęs, vargina galvos skausmas, sunkumas, burnos sausumas, kuriuos sukelia naktinė deguonies stoka. Kvėpuojant miego metu daromos pauzės, trumpam sustoja kvėpavimas, krinta deguonies koncentracija kraujyje, dėl to trumpam prabundama, giliai įkvepiama, užsikosėjama arba užknarkiama.
Negydant didėja insulto ir infarkto rizika
Obstrukcinė miego apnėja yra metabolinio sindromo dalis, tad sergantiesiems gali būti diagnozuotas ir cukrinis diabetas arba padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, hipertenzija, antsvoris. Šią ligą būtina koreguoti tam, kad būtų sumažinta insulto, infarkto pasireiškimo rizika, nes nuolatinis deguonies trūkumas yra žalingas visam organizmui, ypač širdžiai ir medžiagų apykaitai.
Įdomus faktas, kad moterys šios ligos simptomus dažniau pajunta menopauzės laikotarpiu, tačiau jie būna subtilesni nei vyrams. Pacientės kartais kreipiasi dėl prabudimų vidury nakties ar nemigos. Jei diagnozuojama obstrukcinė miego apnėja, pirmiausiai naudinga koreguoti svorį, miegojimo padėtį, gali būti paskirta ventiliacinė terapija, kai žmogus miega su kauke, pučiamas oras atidaro kvėpavimo takus ir neleidžia sustoti kvėpavimui. Taip pat viršutinių kvėpavimo takų būklę turėtų įvertinti ausų – nosies – gerklės gydytojas, o žandikaulio būklę – burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, kurie nustatytų, ar nėra apnėją sukeliančių priežasčių, kurias gali prireikti koreguoti operaciniu būdu.
Rečiau pasitaikantys miego sutrikimai:
Neramių kojų sindromas, kai pacientai dažniau vakariniu paros metu ramioje padėtyje jaučia nemalonius pojūčius kojose (dilgčiojimą, skruzdėlyčių bėgiojimą, niežulį), kyla noras kojas nuolat judinti, masažuoti. Tokie simptomai apsunkina užmigimo procesą, o miego metu kojos gali toliau nenurimti, periodiškai trūkčioti ir prabudinti.
Parasomnijos: neįprastas elgesys miego metu, kai pacientas atlieka nevalingus judesius (mosikuoja, kumščiuoja, spardo), kalba ar šaukia, gali išeiti iš lovos ar miegamojo ribų. Dažnai šie epizodai būna susiję su sapno turiniu, tačiau atsibudęs žmogus jų neprisimena. Vis dėlto parasomnijos trikdo miego kokybę, jas patiriantys žmonės dažnai atsibunda nepailsėję.
Narkolepsija – neurologinė miego liga, kuri gali būti paveldėtai genetiškai, pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje. Būdingi staigūs mieguistumo priepuoliai, ryškūs, tikroviški sapnai, miego paralyžius, kartais raumenų silpnumo epizodai.
Svarbu įvertinti ne tik streso įtaką, bet ir sveikatos problemas
Pasak gydytojos E. Pajėdienės, tikrai ne visuomet dėl miego sutrikimų galime kaltinti stresą. Kai kuriais atvejais net neišgyvenant stresinių situacijų sunku užmigti, nes tai paveldėta, o kartais kaltas antsvoris ar net nosies, gerklų sveikatos problemos.
Diagnozei nustatyti ir gydymui paskirti svarbu įvertinti dienos ir nakties metu jaučiamus simptomus, miego higienos įpročius, miegą veikiančius aplinkos veiksnius, vartojamus vaistus bei kitas sveikatos problemas, tad gali būti atliekama neurologinė bei išorinių kvėpavimo takų, žandikaulio apžiūra. Esant poreikiui, atliekami papildomi kraujo ir instrumentiniai tyrimai – kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, elektroencefalograma, galvos smegenų kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.
Vienas pagrindinių miego sutrikimo priežasčių nustatymui atliekamų tyrimų yra polisomnografija (visos nakties miego tyrimas), kai stebimi visi svarbiausi paciento fiziologiniai rodikliai jam miegant. Fiksuojamas smegenų aktyvumas, miego stadijos (atliekama elektroencefalograma), stebima širdies veikla, pulso dažnis (daroma elektrokardiograma), vertinamas kvėpavimas ir jo metu dirbančių raumenų darbas – krūtinės ir pilvo judesiai, akių, apatinio žandikaulio, galūnių judesiai, knarkimas ir kiti skleidžiami garsai, kūno padėtis. Prieš tyrimą negali būti vartojami migdomieji ar kiti smegenų veiklą veikiantys vaistai.
Nuolatinis geras nakties miegas yra susijęs su geresne bendra sveikata ir gyvenimo kokybe. Miego trūkumas neigiamai veikia atmintį ir emocinę sveikatą, pažinimo funkcijas. Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti pagerinti jūsų miego kokybę ir bendrą savijautą. Streso mažinimas, alkoholio ir kofeino vengimas, miego ritmo reguliarumas, gerų miego įpročių kūrimas yra svarbūs veiksniai siekiant miegoti ramiai ir saldžiai.
