aA
Gegužę, vėlyvą pavasarį, tradiciškai norisi kalbėti apie širdies reikalus. Tačiau ne apie joje tarsi medžių pumpurai atšilus orams besiskleidžiančius romantiškus jausmus, o apie tai, jog širdis kartais pavargsta plakti.
Širdis
© Shutterstock

Apie tai, kad pagrindinei žmogaus varomajai jėgai nebepakanka energijos, praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į statesnį kalną, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų, rašoma pranešime spaudai.

Visus šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo širdies nepakankamumo kenčia maždaug 26 milijonai žmonių ir ligonių skaičius kasmet vis didėja.

Tyrimai rodo, kad Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis viena iš lyderių Europoje. Per pastaruosius kelerius metus vien širdies nepakankamumas buvo nustatytas daugiau nei 120 000 tūkstančių asmenų. Siekiant į tai atkreipti visuomenės dėmesį, padėti sveikiems žmonėms apsisaugoti nuo širdies ligų, o ligoniams sulėtinti širdies nepakankamumo (ŠN) progresavimą, gegužės mėnesį Lietuvoje, o taip pat ir visoje Europoje, tradiciškai minima supratimo apie širdies nepakankamumą diena.

Partnerystė tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų – to vyksiančiais renginiais siekia Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo grupė kartu su Lietuvos sergančiųjų širdies nepakankamumu asociacija. Įvairiomis socialinėmis akcijomis stengiamasi atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į širdies nepakankamumu sergančiųjų problemas, skatinti tarpinstitucinį dialogą siekiant adekvačios pacientų priežiūros ir mokymų bei efektyvaus šiuolaikinio gydymo. Tam visapusiškai pritaria ir Kauno savivaldybė, tad laikinojoje sostinėje šiemet bus pasitelktos net kelios skirtingos priemonės – nuo tradicija tampančio miesto rotušės nuraudimo iki įvairių renginių, skirtų tiek pacientams, tiek medicinos personalui.

Kardiologė: pacientai mus pasiekia per vėlai

Širdies nepakankamumas – tai liga, kai širdis nepajėgia tinkamai prisipildyti krauju ir tinkamai jo išstumti. Statistika liudija negailestingus skaičius: pusė susirgusiųjų po diagnozės nustatymo miršta per pirmuosius penkerius metus, o dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis žmonių, tačiau ši grėsmingai skambanti diagnozė nereiškia, kad širdis tuoj sustos. Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė doc. Diana Žaliaduonytė–Pekšienė tikina, kad lėtinių kardiovaskulinių ligų pirminė ir antrinė profilaktika, o jau susirgus – adekvatus, savalaikis gydymas gali labai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Tiesa, kardiologus neramina, kad pacientai į medikus neretai kreipiasi per vėlai, kai jų būklė jau išties kritinė ir medikų galimybės padėti būna ribotos.

Diana Žaliaduonytė–Pekšienė
Diana Žaliaduonytė–Pekšienė
© Marius Žičius nuotr.

„Lietuviai yra kantrūs žmonės. Dėl kiekvieno negalavimo jie neskuba pas gydytoją ir šeimos gydytojai juos pamato tada, kai liga jau būna įsisenėjusi. Žmogus daug metų turi aukštą spaudimą, bet jo tiesiog nematuoja, turi ritmo sutrikimų, bet jų nejautė ar tiesiog neturėjo laiko susirūpinti. Žmonės išmoksta susigyventi su šia liga ir tai nėra gerai. Todėl ir organizuojame įvairius renginius, kurių metu žmones pasiektų informacija, kaip nesusirgti, ką daryti susirgus ir pan.“, – pasakojo Kauno klinikų docentė.

Žinoma, bet kokio dusulio nereikia vertinti kaip širdies nepakankamumo, mat tai liga, kurią gali nustatyti gydytojas, atlikęs kelis elementarius tyrimus, o dusulys gali būti ir kitų ligų požymis. Todėl kardiologams ir rūpi mokyti pacientą atskirti, kada jau laikas kreiptis į specialistą, kada pradėti gydymą ir kaip jį teisingai tęsti. Gydymas sergant širdies nepakankamumu tikrai yra, tik pacientai kartais ateina per vėlai ar nevartoja vaistų. Pacientą neretai reikia įtikinti, kad jo geros savijautos ir stiprėjančios sveikatos rezultatas yra dėl reguliaraus jam konkrečiai paskirtų vaistų vartojimo. Mūsų pacientų dar neilga patirtis rodo, kad inovatyvus širdies nepakankamumo gydymas, kuris jau pusę metų gana lengvai prieinamas ir Lietuvoje, duoda daug labiau kokybiškesnį gyvenimą.

„Noriu apeliuoti į būsimų mūsų pacientų atsakomybę prieš save, medicinos sistemą, valstybę aktyviai domėtis ir rūpintis savo sveikata. O tai reiškia reguliariai tikrintis sveikatą, lankantis pas šeimos gydytoją, dalyvauti prevencinėse programose. Priešingu atveju pacientai mus pasiekia jau su greitąja pagalba, kai situacija būna kritiškai bloga“, – kalbėjo medikė.

Širdies nepakankamumas yra ne tik grėsminga gyvybei liga ir siejama su dideliu mirštamumu, bet ir su sunkiu sergamumu – ryškiais simptomais, ženkliai pablogėjusia gyvenimo kokybe, net kelių grupių vaistų vartojimu, kai kuriais atvejais – sudėtingomis intervencinėmis kardiologinėmis ar kardiochirurginėmis procedūromis, taikant širdies resinchronizuojamąjį gydymą, implantuojant skilvelius pavaduojančius prietaisus ar net atliekant širdies transplantaciją.

„Kad to išvengtume, labai svarbu išmokti šia liga nesusirgti. Svarbu suvokti, kad širdies nepakankamumą sukelia elementarios širdies ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, nekoreguoti ritmo sutrikimai. Nesusirgti šiomis ligomis padės pirminė profilaktika – kad apskritai žmogus būtų kuo ilgiau sveikas, o tai apima žalingų įpročių neturėjimą, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą“, – mokė D. Žaliaduonytė–Pekšienė.

Kodėl gyvybiškai svarbu laikytis medikų nurodymų

Pasak Lietuvos širdies asociacijos Kauno krašto pirmininko kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus širdies nepakankamumas išlieka bene aktualiausia problema dar ir šiandien, mat kone visos lėtinės širdies ligos baigiasi širdies nepakankamumu. Tai liga, su kuria žmogus gyvena iki gyvenimo pabaigos, tiesa, medikas mato ir teigiamų pokyčių.

„Turime vilties, kad šie metai žymės lūžį gerinant širdies nepakankamumu sergančių pacientų išeitis Lietuvoje. Šiandien turime galimybę skirti pažangiausius vaistus, padedančius sumažinti šios ligos mirtingumą bei pagerinti atokiąsias išeitis, viltingai nuteikia plėtojama širdies nepakankamumo kabinetų, kuriuose suteikiama visa reikalinga kasdienė informacija sergančiajam ŠN, steigimo ir vystymo strategija“, – džiaugėsi jis.

Pasaulinės širdies nepakankamumo savaitės renginys Kaune
Pasaulinės širdies nepakankamumo savaitės renginys Kaune
© Marius Žičius nuotr.

Medikas antrino D. Žaliaduonytei–Pekšienei, kad didelis uždavinys yra šviesti visuomenę apie širdies nepakankamumą, nes paciento dalyvavimas gydyme, įsitraukimas padeda suvaldyti ligą.

„Ligos kontrolei labai daug įtakos turi paciento vaistų vartojimo drausmingumas, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas. Svarbus ir paciento šeimos įsitraukimas ir pagalba pacientui“, – vardijo R. Kubilius. Jo teigimu, pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad labai daug lemia paciento ir jo šeimos įsitraukimas – bemaž 4/5 lėtinio širdies nepakankamumo atvejų paūmėjimų, kuomet pacientui prireikia neatidėliotinos pagalbos, deja lemiau tai, kad pacientai ne iki galo įsiklauso į gydytojo rekomendacijas.

Kardiologai pabrėžia, kad ŠKL rizikos veiksnius dera žinoti jau jaunystėje ir stengtis juos koreguoti, o sulaukus 25–erių jau įsivertinti savo galimą širdies ligų išsivystymo riziką. Tai gali padėti išvengti bet kokios organinės širdies ligos, neretai pasibaigiančios širdies nepakankamumu.

Didžiausias kardiologo tikslas – stabilizuoti ligą, nes tada pacientas gali gyventi beveik tokį patį gyvenimą kaip iki diagnozės, išlaikant atitinkamą gyvenimo kokybę. Tuo metu pacientas savo ruožtu turi laiku pastebėti specifinius širdies nepakankamumo požymius ir reguliariai ir atvirai bendrauti su medikais.

„Dėl to kiekvienais metais pirmąjį gegužės savaitgalį Europos kardiologų draugija ragina minėti širdies nepakankamumo dieną ir skatina atkreipti dėmesį į šią ligą. Net jei pacientai iki šiol manė neturintys jokios širdies ligos, tačiau lipant laiptais ar nedidelio fizinio krūvio metu jiems ima stigti oro, atsiranda dusulys, ima tinti kojos, tuomet turėtume ieškoti kažkokios organinės ligos, kaip antai padidintas arterinis kraujospūdis, galimai sutrikęs ritmas, kurie gali vesti pacientą link širdies nepakankamumo. Jei pacientas laiku nesikreips į gydytojus ir neišgirs diagnozės, nevartos jam paskirtų vaistų, tai jam gresia ypatingai blogos išeitys, apie kurias byloja statistika – vos kas antras, išgirdęs šią diagnozę, išgyvena ilgiau nei penkerius metus“, – informavo R. Kubilius.

Galiausiai, širdies ir kraujagyslių ligos renkasi vis jaunesnius pacientus, ne išimtis ir širdies nepakankamumas. Įprastai širdies nepakankamumas būdavo tapatinamas su organine širdies liga, (kai pacientas patyręs ūminį miokardo infarktą ar serga kita organine širdies liga), o pats širdies nepakankamumas jau rašomas kaip papildoma diagnozė.

„Pastaruoju metu stebime, kad auga jaunesnių pacientų skaičius, kurie ignoruoja klasikinę ir dažniausią širdies ligą – arterinę hipertenziją – ir patys pirmieji požymiai jau gali pasireikšti širdies nepakankamumą. Tai, kad liga jaunėja, kelia naujų iššūkių ir didžiulį susirūpinimą medikams“, – reziumavo R. Kubilius.

Po širdies nepakankamumo gyvena su dirbtine širdimi

Šiandien su dirbtine širdimi gyvenanti Aistė Štaraitė – viena iš tų pacientų, kuriuos širdies nepakankamumas užklupo labai anksti ir nustatyti ligą užtruko net medikams. Tuo metu Dubajuje buvusi mergina skundėsi kosuliu, vėliau netikėtai prisidėjusiais 8 kilogramais. Galiausiai, kai net ramybės būsenoje pulsas siekė apie 160, moteris skubiai nuvyko į ligoninę ir išgirdo tikrąją diagnozę – ilatacinė kardiomiopatija ir mitralinio vožtuvo pralaidumas (arba širdies nepakankamumas). Iš pradžių liga sėkmingai stabilizuota medikamentais, tačiau po pustrečių metų gyvenimo su vaistais staiga pablogėjus būklei moteriai teko įdėti dirbtinę širdį. Ji šiandien viena iš daugelio, laukiančių tinkamo širdies donoro.

Paklausta, ar jau priprato prie naujo savo „varikliuko“, A. Štaraitė linksi galvą – žmogus yra unikalus ir gali priprasti prie visko.

„Dirbtinė širdelė tai yra pompa, kuri man pavaduoja kairįjį skilvelį. Mano širdelė dar yra, aš jos nepraradau, tik prie kairiojo širdies skilvelio yra prisiūta pompa. Priprasti prie dirbtinio skilvelio problemų neturėjau. Esu dėkinga, kad turėjau tokią galimybę, kuri išsaugojo mano gyvybę. Aš paprasčiausiai prisitaikiau kaip geriau dėvėti visą techniką ir kas man yra patogiau“, – sako pašnekovė.

Ji sako suprantanti, kad širdis – tik organas, tad dabar dėmesį kreipianti į savo sveikatą.

„Esant nepilnavertiškoje sveikatos būsenoje pasikeitė visas gyvenimas. Ir psichologiškai, ir morališkai, ir net finansiškai. Entuziastingam žmogui kaip man noro visada yra daryti ir dalyvauti, bet supranti, kad kartais tam paprasčiausiai neturi energijos. Dabar visas dėmesys skiriamas savo geros sveikatos palaikymui, dar esu gijimo procese“, – pasakojo moteris, šiandien atstovaujanti širdies nepakankamumu sergančiųjų asociaciją.

Su dirbtiniu skilveliu, jei viskas gerai (nėra komplikacijų, žaizdoje neprasideda infekcijos, sistema veikia puikiai) galima išbūti maždaug iki ketverių metų) po transplantacijos išgyvenama maždaug dešimt metų.

„Medikai sako, kad yra galimybė sulaukti širdies donoro. Šiuo metu Širdies transplantacijos eilė yra apie pusantrų metų. Laikas man ir sąjungininkas, ir priešas. Kaip ir minėjau, yra galimybė prailgti gyvenimo trukmę, pilnai sugyti ir sutvirtėti po sunkios dirbtinio skilvelio operacijos, tačiau pačios širdelės būsena yra silpna. Bet kokios infekcijos gali būti mirtinos ne tik dabar, bet ir po širdies transplantacijos, taigi yra būtina saugotis. Lietuvoje žmonės mėgsta eiti į darbus, vesti vaikus į darželius su kosuliu ar kitais simptomais, infekcijai ar virusui persidavus jautresnės imuninės sistemos žmogui gali būti mirtinas “, – sakė moteris.

Pacientams, kuriems širdies nepakankamumas pasireiškia gana nespecifiniais simptomais, A. Štaraitė pataria neignoruoti savo kūno kalbos.

„Žmogus pažįsta savo kūną ir kaip jis reaguoja į nuovargį ar stresą. Atsiradus simptomams būtinai verta pasikonsultuoti bent jau su šeimos gydytoju. Taip pat rekomenduočiau domėtis šeimoje esančiomis ar buvusiomis ligomis, žinoti pagrindinių ligų ir sezoninių ligų simptomus. Skaityti ir domėtis. Šiandien, žvelgdama atgalios, tik vieną dalyką daryčiau kitaip – nebūčiau atidėliojusi jokių planų ar svajonių. Gyvenimas yra čia ir dabar. Ateitis mums negarantuota“, – pabrėžė pašnekovė.

Siekiant padėti ir kitiems pacientams laiku pažinti šią ligą, išmokti atpažinti simptomus, ar išmokti suprasti, kad jie sustiprėjo, kad laiku būtų galima pradėti ar koreguoti gydymą įkurta ir pacientus burianti asociacija. Čia žmonės mokosi susigyventi su liga, dalinasi informacija, gali kviestis sveikatos priežiūros specialistus į susitikimus tam, kad taptų lengviau gyventi su širdies nepakankamumu. Apie pacientų organizacijos veiklą daugiau galima sužinoti internetiniame puslapyje www.sirdiesnepakankamumas.lt.

Kaune – išskirtinis dėmesys širdies nepakankamumui

Kauno miesto savivaldybė šiemet vėl prisijungė prie didžiųjų Europos miestų ir Europos bei Lietuvos kardiologų ir drauge mini Pasaulinę širdies nepakankamumo savaitę. Solidarizuodamasi su visa Europa ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į sekinantį ir visą gyvenimą trunkantį susirgimą – širdies nepakankamumą, Kauno miesto savivaldybė raudona – širdies spalva – apšvies vieną gražiausių miesto pastatų – Kauno miesto Rotušę. Instaliacija veiks kasdien tamsiuoju paros metu iki gegužės 13–os dienos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.6923

Dermatologė pataria, kaip atsikratyti karpų: kai kurie metodai viską gali tik dar labiau pabloginti (54)

Veikiausiai bent vieną karpą ant odos per gyvenimą yra daugelis. Vieniems jos išnyko pačios, o...

Kodėl tiek daug lietuvių serga: specialistai įvardijo didžiausius sveikatos priešus (1)

Tarptautiniai ekspertai kasmet vertindami Lietuvos gyventojų sveikatos būklę pabrėžia, kad...

Vidaus ligų gydytoja: kokie tyrimai rekomenduojami pagal amžių (9)

Kintanti mityba ir mažėjantis fizinis aktyvumas žmonių gyvenimą daro sėslesnį. Tai, pasak...

Visam gyvenimui sukaustanti liga verčia nuolat laikytis arti tualeto: Silvija prašo nekartoti jos klaidos (13)

Daugiau kaip 3 milijonai žmonių Europos Sąjungoje serga uždegiminėmis žarnyno ligomis – opiniu...

Gydytoja: klystate, jei galvojate, kad jaunų žmonių kepenys visada sveikos – kas pakenkia labiausiai? (7)

Kepenų sveikata dažnai siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis dėl dažno vaistų vartojimo,...

Top naujienos

Meilutytė skelbia karjeros pabaigą: ačiū visiems, esu pasiruošusi pradėti naują gyvenimo etapą Meilutytės komentaras (369)

Viena geriausių visų laikų Lietuvos plaukikių, Londono olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos...

Policija išaiškino 22 asmenų ginkluotą susivienijimą: vertėsi kontrabanda, įtariami Bugavičiaus nužudymu papildyta (82)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Nausėda susitinka su Seimo dauguma: Karbauskis nusivylė Šimonytės požiūriu pildoma (61)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime...

Teisėjų korupcijos skandalas smogė kaip reikiant: dabar jau retas išdrįstų siūlyti kyšį (240)

Prieš tris mėnesius visą Lietuvą sudrebinęs dar neregėtas teisėjų korupcijos skandalas, kai...

Antanas Guoga: dėl Mobilumo paketo Lietuvos biudžetas prarastų milijardą eurų

Balandžio pradžioje Europos Parlamente (EP) buvo itin karšta. Parlamentarai diskutavo dėl tiek...

Vasarą pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: aiškėja, kas ir kada jas gaus (145)

Vasarą turėtų būti pradėta dalinti tūkstančiai Šeimos kortelių, kurios leis pasinaudoti tam...

„The Times“ po Zelenskio inauguracijos: paskutinis juoksis Putinas? (98)

Gegužės 20 dieną profesionalus komikas Volodymyras Zelenskis davė priesaiką ir oficialiai tapo...

Pranckietis įvardijo, koks rezultatas EP rinkimuose reikštų „valstiečių“ pralaimėjimą (70)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad džiaugiasi praėjusią savaitę Lietuvos...

Patarė, kaip sutaupyti laiko oro uoste, kad nepavėluotumėte į skrydį

Kelionės oro transportu yra neatsiejamos nuo privalomų oro uosto procedūrų: patikros, bagažo...

Kasdieniai rūbai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų

George’as Bernardas Shaw kartą pasakė: „Mada yra ne daugiau nei sukelta epidemija“. Tačiau...