aA
Nacionalinio vėžio instituto LOR, Galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas Linas Senkus teigia, jog šiuolaikiški metodai leidžia stabdyti, o diagnozavus ankstyvos stadijos naviką ir išgydyti burnos ertmės vėžį.
Onkologai perspėja dėl burnos vėžio: pusei sergančiųjų – iškart IV stadija
© Fotolia nuotr.

Pasak šio skyriaus gydytojos odontologės ortopedės Auristidos Gerliakienės, burnos vėžiu sergantiesiems galime pasiūlyti ir ortopedinio gydymo metodikų, atstatančių prarastas funkcijas – žmonės toliau gali kramtyti, ryti maistą, kalbėti ir kvėpuoti, rašoma pranešime spaudai.

Kas yra burnos vėžys?

Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių vėžys, kuris gali atsirasti ir vystytis bet kurioje burnos vietoje. Žmogaus burną sudaro daugybė audinių, tiek kietųjų, tiek minkštųjų. Minkštieji yra dantenos, liežuvis, žando gleivinė, minkštasis gomurys ir lūpos. Kietieji yra abu žandikauliai, kietasis gomurys ir dantys. Taip pat čia yra audinio, kuris sujungia visas šias struktūras, taip pat jungia nervus ir kraujagysles. Harmoningas funkcionavimas ir santykis tarp šių struktūrų užtikrina tinkamą burnos ertmės funkciją: kramtymą, rijimą, kalbėjimą, emocijų reiškimą.

Lietuvoje kasmet maždaug trims su puse šimto žmonių nustatomas burnos ertmės ir ryklės vėžys. Žymiai dažniau šis piktybinis navikas išsivysto vyrams – jiems diagnozuojama apie 80 proc. naujų burnos vėžio atvejų. „Deja, daugiausiai nustatoma vėlyvųjų stadijų burnos vėžio, – sako Nacionalinio vėžio instituto LOR, Galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus. – Mūsų skyriuje pusei 2016 m. gydytų burnos vėžiu sergančių pacientų buvo nustatyta išplitęs IV stadijos vėžys.“

Burnos vėžys gerokai dažniau nustatomas vyresnio amžiaus – 50–70 metų žmonėms. Pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja ir jaunesnių žmonių, kurie suserga šia liga.

Burnos vėžio gydymo metodai

„Burnos ertmės vėžį, kaip ir kitus piktybinius navikus, gydo daugiadisciplinė specialistų komanda taikydama įvairius šiuolaikiškus gydymo metodus – chirurginį gydymą, spindulinę terapiją ir chemoterapiją ar biologinę terapiją, – sako gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas L. Senkus. – Šie metodai leidžia stabdyti, o diagnozavus ankstyvos stadijos naviką ir išgydyti burnos ertmės vėžį.“

Pasak gydytojo L. Senkaus, labai dažnai taikomo chirurginio gydymo apimtis priklauso nuo nustatyto vėžio stadijos. „Tik pradinėse stadijose aptiktas burnos vėžys išgydomas be jokių išliekančių organų sutrikimų, – pasakoja gydytojas. – Paprastai po vėžio pašalinimo operacijos chirurgas turi atstatyti dalį pašalintos burnos ertmės ir jos organus: liežuvį, burnos dugno gleivinę, gomurį. Pašalintą audinių dalį galima atstatyti ne tik žmogaus audiniais, bet ir naudojant įvairias šiuolaikines dirbtines medžiagas, metalą, plastikus, atliekamas protezavimas. Jei buvo pašalintas vėžio pažeistas žandikaulis, dažnai reikia atstatyti ir kaulą.“

Pašalinus burnos ertmės vėžį defektas gali būti atstatomas naudojant rekonstrukcinę chirurgiją, kai naudojami audiniai iš kitos, kartais tolimos kūno vietos, taip vadinami įvairūs lopai. „Jei defektas atstatomas iš šalia esančių audinių: žando raumens, smilkinio raumens, veido arterijos, odos, raumenų lopo, tai vadinama rekonstrukcija vietiniais pasukiniais lopais, – sako gydytojas L. Senkus. – Tokiais atvejais perkelti audiniai iš karto pirmos operacijos metu neatjungiami nuo pirminės kraujotakos. Išlikusi kraujotaka užtikrina, kad šie audiniai prigis naujojoje vietoje. Vėliau, jei reikia, kai lopas jau prigijęs galima pirminę kraujotaką ir atjungti. Tuo būdu pagerinama gyvenimo kokybė bei organų funkcija.“

Jei perkeliamas lopas iš tolimos kūno vietos: kojos, rankos, nugaros, kartais ir su atstatymui naudojamu kaulu, lopas visiškai atjungiamas nuo kraujotakos ir perkėlus į naują vietą ji atstatoma iš naujo sujungiant kraujagysles. „Tokių operacijų metu naudojamas mikroskopas, mikrochirurginė technika, – sako gydytojas L. Senkus. – Tokia rekonstrukcija vadinama rekonstrukcija laisvais vaskuliarizuotais lopais. Paprastai naudojant šią techniką galima atkurti didesnius burnos dugno defektus ar visą liežuvį, taip pat pašalintą kaulą.“

Pasak gydytojo onkologo, šiems pacientams būtina tinkama priežiūra po operacijos ir stebėjimas, ar perkelti audiniai prigyja. Labai svarbus ir tinkamas paciento elgesys: būtina laikytis burnos higienos, niekada nerūkyti (kritiškai svarbu pirmomis savaitėmis), vėliau mankštintis, ir laikytis gydytojo nurodymų.

Ortopediniai gydymo metodai

Gydant burnos vėžiu sergančius pacientus greta chirurginio gydymo pasitelkiamos ir ortopedinio gydymo metodikos, atstatančios prarastas funkcijas – žmonės toliau gali kramtyti, ryti maistą, kalbėti ir kvėpuoti. Visa tai padeda greičiau atkurti pacientų darbingumą, socialinius ryšius.
„Kai navikas yra didelis, neretai pasitaiko, kad vienokie ar kitokie defektai lieka po chirurginio gydymo, atsiveria anatominės struktūros, kurios paprastai slypi po audinių sluoksniais, – sako Nacionalinio vėžio instituto LOR, galvos ir kaklo skyriaus gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė. – Be to, šalinant auglius, dažnai kartu su kaulu bei gleivine pašalinami dantys, kartais net keletas jų. Dėl panašių pooperacinių pokyčių ligoniai praranda įprastas galimybes sukramtyti, sulaikyti maisto kąsnį, nuryti maistą. Tokių ligonių kalba tampa nesuprantama, nes nesusidaro tariamų garsų rezonansas. Ne paslaptis, kad po operacijų dėl randų, sutrikusios inervacijos gali pakisti ir veido bruožai.“

Burnos vėžio požymiai
Burnos vėžio požymiai
© DELFI

Pasak gydytojos odontologės ortopedės A. Gerliakienės, be visų išvardintų nepatogumų tokie ligoniai patiria skaudžią socialinę atskirtį. O tai, be abejo, neigiamai paveikia jų emocijas ir galimybę sveikti. Dažniausiai tokiems ligoniams įprasti protezavimo būdai nebetinka. Po operacijų netekus dalies kietųjų audinių prarandama ir protezo fiksacijos galimybė, likę raumenys judėdami numeta plokšteles, o susidariusio didelio dantų lanko defekto paprastu tiltu neatstatysi.

„Prarastas funkcijas galima atkurti specialiai tam pritaikytais išimamais arba kombinuotais dantų protezais, – sako gydytoja odontologė ortopedė. – Jų sudėtingumą nulemia defekto pobūdis - yra ar nėra ir kokios apimties likęs žandikaulio fragmentas. Tokius protezus galima užkabinti ant likusių dantų, pagaminant vainikus su įvairiais fiksacijos elementais. Jei ligonis dantų nebeturi, į pagalbą galima pasitelkti ir modernų gydymą implantais. Jie puikiai padeda išspręsti net kebliausią protezo stabilumo problemą. Įvairios sijos, lokatoriai, rutulinės fiksacijos elementai derinami su implantais užtikrina tvirtą protezo laikymąsi burnoje.“

Paprastai šių konstrukcinių elementų išorėje nesimato, pagaminti protezai patenkina ir ligonių estetinius lūkesčius. Tokiu būdu pavyksta atkurti prarastas kramtymo, rijimo ir kalbos funkcijas. Labai svarbu pažymėti, kad dėvėdamas tokį protezą ligonis gali jaustis saugiai ir užtikrintai, laisvai bendrauti, grįžti prie įprasto gyvenimo ir darbo.

„Norėčiau išskirti išorinių veido protezų grupę, kuomet labai tikroviškai atkuriamos prarastos galvos ar veido dalys, – sako gydytoja odontologė ortopedė Aristida Gerliakienė. – Meistriškai pagamintas iš specialiai tam pritaikytų medžiagų, protezas uždengia po operacijos prarastą veido dalį, juo atkuriama nosis ar ausis. Egzoprotezai yra pasyvios fiksacijos, kuomet laikosi įsprausti į susidariusį defektą, arba gali būti tvirtinami implantais.“

Tačiau reikia nepamiršti, kad visos procedūros yra sudėtingos, jas atlieka aukštos kvaifikacijos specialistai, o pats gydymas trunka ilgai ir yra brangus. Taip pat ligoniui jis ne visuomet bus malonus. „Todėl visus kviestume rūpintis savo sveika burna nuolat, – sako gydytoja odontologė ortopedė Aristida Gerliakienė. – Patarčiau kas pusę metų apsilankyti pas gydytoją odontologą ar higienistą, namuose laikytis elementarių burnos ertmės higienos taisyklių. Taip nesunkiai galima išvengti uždegiminių procesų burnos ertmėje, o prasidėjusius navikinius susirgimus specialistai pastebės laiku ir nusiųs tolimesniam gydymui.“

Labiausiai rizikuoja rūkaliai ir piktnaudžiaujantys alkoholiu

Jau seniai įrodyta, kad tabako ir alkoholio vartojimas – patys svarbiausi burnos vėžio rizikos veiksniai, – rašoma NVI leidinyje pacientams „Apie burnos vėžį“. Bet kokių formų tabako vartojimas – cigarečių, cigarų, suktinių, pypkių rūkymas, tabako kramtymas susijęs su burnos ir burnaryklės vėžio rizika. Rizika tuo didesnė, kuo daugiau, pvz., cigarečių surūkoma ar tabako kramtomaper dieną ir kuo daugiau metų tai trunka.

Dėl tabako poveikio rūkantiesiems burnos vėžys gali išsivystyti bet kurioje burnos ar burnaryklės vietoje, taip pat ir gerklose, plaučiuose, stemplėje, inkstuose bei kituose organuose. Rūkantiems pypkę dėl pypkės kandiklio sąlyčio su lūpa ypač padidėja lūpos vėžio rizika.

Labai svarbu mesti rūkyti ne tik burnos vėžio gydymo metu, bet ir visam laikui, net jei vėžys jau išgydytas – tolesnis rūkymas labai padidina burnos vėžio išsivystymo antrąkart riziką, tai pat ir gerklų, plaučių vėžio riziką.

Bedūmio tabako produktų (kramtomasis, čiulpiamasis tabakas) vartojimas susijęs su skruostų, dantenų, lūpos vidinės gleivinės vėžio rizika. Daug metų trunkantis tabako poveikis jį kramtant ar čiulpiant sukelia labai didelę šių burnos sričių vėžio riziką. Be to, šis tabako poveikis yra kitų dantenų ligų, kaulo lizdų, kuriuose įsitvirtinę dantys, destrukcijos ir dėl to ne laiku iškrintančių dantų priežastis.

Alkoholio vartojimas didina burnos ir burnaryklės vėžio riziką. Maždaug 7 iš 10 pacientų, sergančių šiuo vėžiu, yra ilgą laiką alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės.

Užkietėjusių rūkalių ir alkoholio vartotojų rizika susirgti burnos ir burnaryklės vėžiu padidėja 100 kartų palyginti su šių žalingų įpročių neturinčių žmonių rizika.

Tyrimai parodė, kad besaikis tabako vartojimas ir girtavimas yra infekcijos burnoje, dantenų bei burnos gleivinės nuolatinio uždegimo palaikymo, dantų iškritimo ir su tuo susijusio nuolatinio gleivinės traumavimo veiksnys. Kuo daugiau dantų iškrenta, tuo burnos vėžio rizika didesnė – iškritus 6 dantims rizika padidėja mažiausiai 60%. Vėžio rizika 2,6 karto padidėja esant chroniškam dantenų uždegimui.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija kalta dėl burnos vėžio

Sergamumas burnos ir burnaryklės vėžiu, susijusiu su ŽPV infekcija burnoje, pastarųjų dešimtmečių laikotarpiu ryškiai didėja. ŽPV infekcija burnoje aptinkama 2 iš 3 sergančiųjų burnaryklės vėžiu, rečiau sergantiesiems burnos ertmės vėžiu.

Manoma, kad tai gali būti susiję su pokyčiais žmonių seksualinėje praktikoje pastaraisiais dešimtmečiais, ypač su praktikuojančiųjų oralinį seksą padaugėjimu. Žmonės, kurių burnaryklės ar burnos vėžys išprovokuotas ŽPV infekcijos, paprastai yra jaunesnio amžiaus, nei šiai ligai įprasta, jie nėra užkietėję girtuokliai ir rūkaliai.

Žmogaus papilomos virusų yra daug rūšių. Kai kurių rūšių ŽPV yra nepiktybinių odos, gleivinių išaugų, vadinamų papilomų ar karpų, priežastis, kai kurių rūšių ŽPV gali sukelti tam tikrų organų vėžį – varpos, išorinių moters lyties organų, gimdos kaklelio, išeinamosios angos srities, burnos. Burnos vėžio rizikos veiksnys yra ŽPV 16 tipo infekcija burnoje.

ŽPV gali būti perduodamas nuo vieno asmens kitam per odos kontaktą. Vienas šios infekcijos perdavimo kelių yra lytiniai santykiai, įskaitant vagininius, analinius ir oralinius.

ŽPV infekcijos buvimas burnoje nesukelia jokių simptomų. Ši infekcija dažnesnė vyrams. ŽPV infekcija burnoje dažniausiai susijusi su tam tikro pobūdžio seksualiniu elgesiu, tokiu kaip bučiavimusi atvira burna, oralinio sekso praktikavimu. Praktikuojant tokį seksualinį elgesį burnos vėžio rizika didėja daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Beje, tabako rūkymas palaiko ŽPV infekciją burnoje.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Daktaras ragina nedelsti: hemorojui būdingi simptomai gali būti daug rimtesnės ligos ženklas (29)

Vien žodis „ hemorojus “ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą...

Ši širdies liga negydoma baigiasi mirtimi: gydytojams ją išduoda vienas simptomas (60)

Dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje savo valia atsisako pagyventi dar penkerius metus, dešimt...

Ženklai, išduodantys lytinių hormonų sutrikimus: tai problemų sukelia ne tik miegamajame (15)

Lytiniai hormonai ir jų pusiausvyra dažnam iš mūsų tiesiogiai asocijuojasi su lytiniu potraukiu...

Daktaras Rauba – apie išsigelbėjimą peršalus: du vaistus kiekvienas turėtų turėti vaistinėlėje (179)

Peršalimo ligos yra tai, su kuriuo kone kiekvienam tenka susidurti kasmet. Visi žinome tą...

Burnos vėžio simptomus galite pastebėti ir patys: į ką svarbu atkreipti dėmesį? (51)

Burnoje pastebėti kurį laiką nedingstantys pakitimai gali įspėti apie burnos vėžį ....

Top naujienos

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio (95)

Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė...

Moteris nustebo, palyginusi grįžusiųjų izoliacijos trukmę Lietuvoje ir ES šalyse: skirtumas didžiulis (90)

Kaunietės Linos šeima dėl šeiminių aplinkybių daug keliauja po įvairias šalis, o grįžusi...

27-metis su tėvais gyvenantis jaunuolis tapo COVID-19 prognozių superžvaigžde (53)

Varžytuvėse dėl tiksliausio koronaviruso prognozuotojo titulo pagrindiniai varžovai buvo...

Paulius Jurkevičius. Nacionalinė akių muilinimo programa: jokių bangų! (21)

Kai kurie žodžiai erzina. Kai kurie sukelia kone dusulį (pykčio). Tam tikri žodžiai yra...

Kur šiais metais bus keliaujama: atsigavimą pastebi Afrikoje ir Antarktidoje (6)

Visuotinės pandemijos pradžioje kelionių ekspertai puolė spėlioti atsigavimo trajektoriją. Ar...

Agnė K. | D+

Karantininis pavasaris Nr.2: ar ir vėl neišlįsime iš treningų? ekspertės patarimai, kaip derinti stilių ir patogumą

Žiūrint į socialinius tinklus, peršasi išvada, kad žmonės karantino metu nešioja tik...

Drukteinis: ar galima diskriminuoti žmogų už tai, kad jis nepasiskiepijo? (530)

Darbdaviai, svarstydami, kaip paskatinti skiepijimąsi, įvardija, kad galėtų kompensuoti ir...

Po vaikino pastabos apie svorį pasiekė kardinalių pokyčių – tai geriau nei numesti kilogramai (27)

Merginos ir moterys, skiriu savo laišką jums, kad žinotumėt, kaip svarbu, kad pokyčiai gali...

Ištyrė, ar elektriniai automobiliai yra patikimi: specialistai rado net keletą privalumų (6)

Patikimumas yra vienas iš svarbiausių rodiklių renkantis norimą automobilį. Sparčiai...

Karjeros pergalė: Labanauskas pranoko triskart pasaulio čempioną (14)

Vieną skambiausių karjeros pergalių šeštadienį Boltone, Anglijoje, vykstančiame „Players...