Gegužę, melanomos žinomumo mėnesį, medikai ir pacientai vėl vienijasi primindami apie agresyviausią odos vėžį – melanomą – kuri, nors ir labai pavojinga, gali būti sėkmingai suvaldyta ir net visiškai išgydyta.
Stiprybės suteikė pasitikėjimas medikais
Odos melanoma yra gana reta onkologinė liga ir sudaro tik apie 2 proc. visų naujai nustatomų onkologinių susirgimų Lietuvoje – pasak gydytojų, kasmet nustatoma daugiau nei 300 naujų atvejų. Vienas jų buvo ir Artūras. Statybų prižiūrėtoju dirbantis vyras savo diagnozę vadina sėkmingu atsitiktinumu.
„Vieną dieną eidamas statybvietėje užkliuvau ir įdrėskiau ant nugaros esantį apgamą. Jis tarsi „atšoko“, patino, jį reikėjo šalinti. Tą patarė daryti pažįstami draugai medikai – sako, su apgamais nejuokauk. Tad ligoninėje man pašalino 6 apgamus ir vieno jų tyrimas – būtent to, kurį užkliudžiau – išdavė onkologinę odos ligą. Kai pagalvoji, jei ne tas nutikimas, tai dar nebūčiau kreipęsis į medikus, ką ten matysi, kas nugaroje dedasi“, – svarsto vyras.
Nuo 2017 m. Artūrui jau taikytas gydymas taikinių terapija – BRAF/MEK inhibitoriais – dėl metastazių smegenyse taikyta stereotaksinė radioterapija į metastazes, esant ligos progresavimui smegenyse vyras operuotas bei taikyta stereotaksinė radioterapija, galiausiai sisteminis gydymas pakeistas į imunoterapiją.
„Labai džiaugiausi iš pradžių patekęs pas gydytoją J. Gibavičienę, vėliau – pas V. Urboną. Jie ne tik darė, ką reikia, bet ir rado laiko paaiškinti – kodėl taip, o ne kitaip, kas laukia toliau. Onkologiniam pacientui labai svarbu nebūti nežinioje. Aš juk statybininkas – paprastas žmogus, daug ko nesuprantu, vėl perklausiu – iš kur pas juos tiek kantrybės atsakinėti... Ir kai antrąkart gulėjau J. Gibavičienės skyriuje, tai savo palatos draugams dzūkams sakiau – pasitikėkit medikais, jie žino, ką daro“, – keliskart akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto pacientas.
Artūro teigimu, pačiame „jėgų žydėjime“ išgirsti diagnozę vėžys yra tikras smūgis net patiems stipriausiems ir didžiausia paguoda tampa būtent pasitikėjimas Lietuvos sveikatos sistema.
„Puikiai pamenu, ką tik išgirdęs savo verdiktą važiuoju iš Vilniaus į gimtąjį miestelį – 15 minučių su „vyriška ašara“, o tada sekė ramus suvokimas – gyvenimas juda į priekį, aš gausiu gydymą, manimi rūpinsis profesionalūs medikai. Ko man bijoti to, ko negaliu pakeisti? Tiesa, grįžęs naujienomis pasidalinau tik su dviem artimiausiais – kitų nenorėjau neraminti ir dar ilgą laiką nieko neprisipažinau. Juk daugelis dar nežino, kaip elgtis greta vėžio paciento – vienas tyli, kitas bijo. Mes gi ne raupsuoti, neužkrėsim. Nereikia tos izoliacijos“, – kalba vyras.
Šiandien jis jaučiasi gerai, nors po paskutinės operacijos, kai pašalintas 26 milimetrų auglys, praėjo vos keli mėnesiai: „Dabar dirbu, vertinu gyvenimą, laiką su artimaisiais ir viltingai žvelgiu į ateitį. Jei tik mano istorija paskatins žmones dažniau apsižiūrėti – jau ir būsiu laimingas“.
Ragina tikrintis profilaktiškai
Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Julija Mozūraitienė pasakoja, kad melanoma – agresyviausia odos vėžio forma – yra pakankamai reta, tačiau pasižymi didžiausiu agresyvumu ir mirtingumu. Visgi pokyčiai vystosi ant odos, tad juos pastebėti neretai yra nesudėtinga ir pacientai gali sau padėti.
„Apie 25 proc. atvejų melanoma atsiranda iš pakitusių apgamų, o 75–80 proc. atvejais – sveikoje odoje. Vadinasi, jei vietoje, kur jums niekada niekas neaugo, staiga atsirado tamsi dėmelė, kuri yra netaisyklingos formos, skirtingų spalvų, jei ji greitai kinta – ją reikia stebėti ir profilaktiškai kreiptis į gydytojus. Melanomą nustačius nulinėje arba pirmoje stadijoje, gydymo rezultatai labai geri ir ligą galima įveikti“, – laiko svarbą pabrėžė J. Mozūraitienė.
Dažniausia klaida – žmonės tiesiog neįpratę save reguliariai apžiūrėti priešais veidrodį.
„Žmogus susizgrimba, kai apgamėlis jau pūliuoja ar kraujuoja, pamanęs, kad kažkur užkliudė, atvyksta, visgi medikams tuomet padėti yra sudėtingiau“, – kalbėjo NVI gydytoja.
Jos teigimu, pastaraisiais metais situacija kiek gerėja, mat visuomenė vis daugiau girdi apie šią ligą, žino, ko ieškoti ant odos.
„Labai džiaugiamės tais, kurie, turėdami daug apgamų, kartą per metus užsuka pas gydytojus ir pasitikrina profilaktiškai. Senyvo amžiaus žmonės apskritai turi daugiau bėrimų, keratomų, amžinių kerpyčių, tad jie sąžiningai kasmet ir lankosi. Tai yra teisingas elgesys, mat su amžiumi melanomos ir kitų odos vėžių rizika auga. Kita didelė pacientų dalis – jauni žmonės, kurie kreipiasi, kai apgamai ima keistis, didėti ar niežėti“, – pastebėjimais dalijosi dermatovenerologė.
Dažniausiai melanoma vystosi liemens srityje ir galūnėse. Vyrams pokyčiai dažniau atsiranda nugaroje, o moterims – blauzdų srityje. Melanoma „turėtų“ atsirasti labiausiai saulės apšviestose vietose, tačiau kartais susiformuoja ir pažastyje ar kitoje tamsesnėje lokacijoje. Svarbu tikrinti ir delnus, tarpupirščius ir padus.
„Žinoma, kad UV spinduliuotė didžiausias rizikos veiksnys, visgi pastebėta, kad didžiausią žalą padaro stiprus nudegimas, kai jau oda parausta, ima luptis. Dažnai vyresnio amžiaus moterys sako, aš nesideginu, aš tik sode dirbu – o pečiai nusvilę kaip reikiant. To saugotis reikia labiausiai. Geriausia apsauga vasarą yra drabužiai. Jei nėra galimybės ar noro dėvėti ilgarankovių marškinių, būtina reguliariai ir gausiai odą tepti kremu su SPF“, – patarė J. Mozūraitienė.
Melanoma paprastai išsivysto palaipsniui, tad, gydytojos teigimu, reikia ramiai, be streso, bet reguliariai apžiūrėti save ir savo artimą.
Lietuvoje – moderniausios gydymo galimybės
NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gyd. Onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė informavo, kad 2012 m. Lietuvos Vėžio Registro duomenimis, Lietuvoje buvo diagnozuota 313 naujų odos melanomos atvejų arba sergamumo rodiklis 10,5, kai tuo tarpu Europos sergamumo rodiklis yra 8,1, o pasaulio – 6,0.
„Pagal Pasaulio ir Europos sergamumo rodiklius, melanomos atvejų dabar yra daugiau diagnozuojama, todėl galime manyti, kad Lietuvoje odos melanomos atvejų skaičius yra didėjantis. Deja, mirtingumo nuo odos melanomos rodiklis taip pat Lietuvoje yra didesnis nei pasaulio ar Europos“, – kalbėjo dr. B. Brasiūnienė.
Gydytojos teigimu, išgyvenamumas labai skiriasi nuo ligos stadijos. Jeigu I–os odos melanomos stadija išgyvenamumo rodikliai gali siekti arti 100 procentų, deja, IV–os stadijos melanomos išgyvenamumo vidurkis su naujausių vaistų pagalba tesiekia 2–3 metus.
„Todėl suprantama, kaip yra svarbu, diagnozuoti šią ligą kuo anksčiau, kad būtų galima pacientą visiškai išgydyti“, – pabrėžė ji.
Odos melanomos agresyvumą rodo tokia statistika: apie 20 proc. naujai diagnozuotos melanomos atvejų randamos centrinės nervų sistemos (CNS) metastazės ir manoma, kad 40–50 proc. jų gali išsivystyti būtent sergant melanoma.
„Be CNS metastazių stebime melanomos metastazes ir kituose organuose: odoje, plaučiuose, kauluose, kepenyse ir t.t. Kuo labiau išplitusi liga, tuo prastesni gydymo rezultatai. Melanomos gydymas priklauso nuo stadijos, naviko biologinio varianto (BRAF mutacija nustatyta ar ne), kitų ligos ar ligonio būklės faktorių“, – vardijo dr. B. Brasiūnienė.
Kalbant apie medikamentinį gydymą, iki šios dienos metastazavusiai melanomai gydyti rekomenduojama BRAF ir MEK inhibitoriai, jeigu yra nustatyta BRAF mutacija. Gydytoja tęsė, kad imunoterapiniai vaistai skiriami, jeigu mutacija nenustatyta.
„Taip pat džiugu yra tai, kad imunoterapija kompensuojama ir antrai metastazavusios melanomos gydymo eilei, jeigu yra nustatyta BRAF mutacija. Gydant metastazavusią melanomą taikinių terapija ar imunoterapija išgyvenamumo mediana siekia 25–38 mėn. NVI ligoniai gydomi visais vaistais, kurie yra kompensuojami einamuoju momentu Lietuvoje. Taip pat svarbu žinoti, kad išplitusios melanomos gydymas yra kompleksinis, dažnai reikia kelių specialistų konsultacijų, reikalinga įterpti radioterapiją ar chirurginį gydymą, todėl svarbu, kad kiekvienas gydymo atvejis būtų aptartas multidisciplininiame aptarime ir ligoniui būtų parinktas geriausias gydymas. Svarbios yra visos inovatyvių gydymų galimybės šiems ligoniams: ir galimybė įtraukti į klinikinius tyrimus, ir inovatyvių vaistų programos“, – reziumavo NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja.
