– Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, per dešimtmetį sergančiųjų Alzheimerio liga gerokai padaugėjo. Kuo tai galima paaiškinti?
– Sergančiųjų šia liga iš tiesų užfiksuojama vis daugiau, tačiau tobulėja ir diagnostikos būdai – atsirado metodų, testų, leidžiančių tiksliau diagnozuoti šį susirgimą. Anksčiau ši liga dažnai būdavo diagnozuojama jau po ligonio mirties. Atliekant skrodimą randama specifinių pakitimų. Gyviems žmonėms šios ligos nediagnozuodavo.
Kita priežastis, paaiškinanti, kodėl padaugėjo sergančiųjų minėta liga – pailgėjusi žmonių gyvenimo trukmė. Pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo gyventojų vidutinis amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė sirgti Alzheimerio liga. Tai yra senatvinė patologija. Visgi retais atvejais ji užklumpa ir jaunus žmones.
Manoma, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 30 mln. sergančiųjų Alzheimerio liga. Skaičiai vis didėja.
– Kodėl degeneruoja mūsų smegenys ir kuo Alzheimeris toks baisus bei skiriasi nuo kitų panašių ligų?
– Alzheimerio ligos negalima vadinti tipine psichine liga. Tai psichiatrijos ir neurologijos liga. Alzheimeris – įgytos silpnaprotystės forma. Silpnaprotystės rūšių yra ne viena: kraujagyslinė silpnaprotystė, Piko liga, Levi kūnelių liga. Įgytų demencijų yra daug. Alzheimerio ligai būdinga savita specifika. Ar sergama būtent šia liga, galima nustatyti atlikus tam tikrus tyrimus. Užklupus šiam susirgimui ligonio būklė nuosekliai blogėja.
– Kas sukelia Alzheimerį? Ar paveldimumas turi įtakos jos atsiradimui?
– Taip, paveldimumas turi įtakos susirgti šia liga. Išskiriami keli genų potipiai, sąlygojantys šios ligos atsiradimą. Genetinius tyrimus šiais laikais galima atlikti visiškai nesunkiai. Visgi mažuma žmonių turi Alzheimerio ligos geną. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių suserga dėl visai kitų priežasčių. Jas tiria bei kuo aiškesnį atsakymą stengiasi pateikti tūkstančiai mokslininkų. Teorijų, kodėl susergama, yra labai daug. Viena jų – kai atsiranda tam tikrų neuromediatorių stygius organizme. Kai sutrinka jų apykaita, ima prastėti ir atmintis, pažintinės funkcijos – liga vystosi po truputį. Pagal kitą teoriją, susergama tada, kai nervinėms ląstelėms dirbti trukdo atsiradusio baltymo amiloido plokštelės. Teorijų yra ir daugiau, bet vieno aiškaus atsakymo kol kas nėra.
– Kodėl šie procesai ima vykti organizme?
– Tam, kad įvyktų visi minėti pokyčiai, turi būti juos paleidžiantys mechanizmai. Vėlgi egzistuoja ne viena teorija. Viena jų – galvos smegenyse yra randama tam tikra bakterija, kurią taip pat galima aptikti dantenose – ji sukelia odontologinius uždegimus. Bloga burnos higiena arba infekcijos buvimas burnos ertmėje ir sukelia Alzheimerio ligą.
Pagal kitą teoriją, lūpų pūslelinės virusas, sinusitai, lėtiniai ausies uždegimai taip pat gali sukelti šią klastingą ligą. Ligos atsiradimui įtakos gali turėti ir apsinuodijimai, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais. Alzheimerio ligonių smegenyse randamas didelis aliuminio kiekis. Toksinį poveikį sukelia ir mikotoksinai – pelėsiniai grybeliai. Pagal kitą teoriją – maistinių medžiagų trūkumas, per didelis angliavandenių, cukrų vartojimas sukelia uždegimą galvos smegenyse, skatina galvos smegenų audinio atrofiją. Deja, vienos priežasties nėra. Yra įgimtas sąlygotumas ir daugybė galimų priežasčių.
Manoma, kad Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija taip pat turi sąsajų. Kraujagyslinė demencija atsiranda po galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, kada įvyksta insultas.
– Ar tokių ligų atsiradimui turi įtakos mūsų gyvenimo būdas?
– Turi. Išsilavinusio, kūrybinį darbą dirbančio žmogaus sugebėjimai nyksta žymiai lėčiau nei to, kurio smegenys nebuvo ir nėra treniruojamos, kuris niekuo nesidomi. Todėl gera Alzheimerio ligos prevencija – domėjimasis įvairiomis gyvenimo sritimis, keliavimas, žaidimai, bendravimas, koncertų lankymas. Visa tai skatina nervinių ryšių išsivystymą.
– Kada Alzheimerio liga prasideda? Kaip apčiuopti pirmuosius požymius?
– Sunku atsakyti į šį klausimą. Įprastai viskas prasideda nuo trumpalaikio atminties pablogėjimo, palaipsniui atsiranda patologinis užmaršumas – žmogus nebežino, kur ką pasidėjo, kokiose vietose lankėsi... Po to seka vengimas naujovių, sunkumas įsisavinti naujus dalykus, nauja veikla pradeda nervinti. Paaštrėja ir neigiami asmenybės bruožai: pavydus žmogus tampa dar pavydesnis, šykštus – dar šykštesnis, įtarus – dar įtaresnis... Vėliau žmogus ima nebeatpažinti aplinkos, užmiršta biografijos faktus, pasireiškia pasyvumas, apatija.
Kai tokius požymius pradeda pastebėti visi aplinkiniai, sergantysis tada juos ima maskuoti.
Lengvas kognityvinis sutrikimas yra būdingas mums visiems. Prasta atmintis gali būti ir Alzheimerio ar kitos ligos demencijos pradžia, bet taip pat ir praeinantis sutrikimas, kai pasikeitus gyvenimo sąlygoms, geriau pradėjus maitintis, atmintis pagerėja. Pastebėjus lengvą kognityvinį sutrikimą, reikia jo neignoruoti, bet imtis priemonių.
– Ar įmanoma sustabdyti Alzheimerio ligą?
– Žmogus, dėdamas pastangas, gali pristabdyti šią ligą. Labai svarbus yra fizinis aktyvumas, nes aktyviai judant gerėja kraujotaka. Taip pat svarbi dieta – cukraus ribojimas, omega-3 rūgščių, taip pat ginkmedžio preparatų vartojimas, protarpinis badavimas. Pastarasis būda gali būti veiksminga Alzheimerio ligos prevencija. Angliavandeniai, cukrūs sukelia lėtinį uždegimą. Reikia pastangų, kad būtume sveikesni, bet jos atsiperka – ne tik geriau jaučiamės, bet ir esame gražesni, turime daugiau energijos, o, galbūt, ir užkertame kelią klastingai ligai.
Požymiai, išduodantys atminties sutrikimus bei patarimai, kaip ją pagerinti
Pataria „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė
- Jei pastebėjote, kad jūsų artimas žmogus ar bendradarbis nebepajėgia atlikti tų darbų, kuriuos anksčiau kasdien darydavo, tai ženklas, kad jo atmintis sutriko.
- Sunerimti reikėtų tada, kai žmogus išsimiega, yra fiziškai aktyvus, bet vis tiek nebegali susikoncentruoti, atlikti įprastų kasdienių darbų. Tada reikėtų kreiptis į specialistą. Atminties pablogėjimą gali lemti gretutinės ligos, pavyzdžiui, sutrikusi kraujagyslių veikla, padidėjęs holesterolis, sunkiai kontroliuojamas cukrinis diabetas, neurologiniai, taip pat onkologiniai susirgimai. Laikinai atmintį pabloginti gali ir sunkus apsinuodijimas alkoholiu, vaistais, sunkiaisiais metalais.
- Atmintį blogina prastas miegas, stresas, neteisinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, deguonies trūkumas.
- Jei žmogus dirba protinį darbą ir jam reikia gerai susikoncentruoti, jis privalo daryti pertraukėles. Jų metu naudinga pasivaikščioti gryname ore.
- Jeigu norite gerinti atmintį, jūsų mityboje turėtų nestigti baltyminio maisto, reikėtų vengti riebalų ir cholesterolio. Organizmui turi nepritrūkti B grupės vitaminų. Tai yra pagrindinis maistas smegenų ląstelėms. Papildomai vartokite Omega-3 riebalų rūgščių. Atminčiai gerinti tinka ir preparatai su ginkmedžiu. Šis augalas gerai skystina kraują, saugo nuo laisvųjų radikalų, gerina kraujotaką.
- Atmintį gerina ir žaidimai šachmatais, galvosūkių, kryžiažodžių sprendimas. Galima bandyti prisiminti eilėraščius bei juos kartoti.
- Dirbant protinį darbą per pertrauką galima suvalgyti juodojo šokolado, kuriame būtų daug kakavos. Taip pat naudingi ir riešutai.
