Dažniausias kepenų veiklos sutrikimas – jų suriebėjimas, nustatomas apie 25 proc. gyventojų. Vienas iš rizikos veiksnių yra alkoholis, nesveika mityba, nutukimas. Suklusti ir pasitikrinti kepenis profilaktiškai reikėtų asmenims, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, susijęs su aukštu kraujospūdžiu, padidėjusiu cukraus (sergant diabetu), cholesterolio kiekiu kraujyje, antsvoriu. Nemažai daliai vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, sergančių hipertenzija, nustatomas ir kepenų suriebėjimas. Įtakos gali turėti ir autoimuninės kepenų ligos, kai kurios kitos ligos.
Dažnai tik suriebėjus 30 proc. kepenų atsiranda matomi pokyčiai, kuriuos galima pastebėti atliekant pilvo organų ultragarsinį tyrimą sonoskopiją. Kuo toliau pažengęs šis procesas, tuo didesnė tikimybė, kad prasidės komplikacijos – kepenų audinio uždegimas, randėjimas. Ilgainiui tokiam pacientui gali išsivystyti kepenų cirozė, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys ir dėl to pasikeičia kepenų struktūra. Taip pat dėl to gali sutrikti kepenų kraujotaka ir prasidėti kepenų nepakankamumas. Tokiu atveju gyvybei išgelbėti gali prireikti persodinti kepenis.
Laiku „pagauti“ šią sunkią ligą padeda diagnostinis neinvazinis tyrimas – kepenų audinio elastingumo (tankumo) įvertinimas, vadinamas elastografija. Jos metu naudojant ultragarso bangas nustatomas šio organo struktūros kietumas, standumas, o tuo pačiu ir surandėjimo laipsnis. Atliekant tyrimą specialiu davikliu sukuriamas audinių tiesioginis spaudimas ir deformacija. Priklausomai nuo audinio tankio ekrane gautas signalas atspindimas skirtingomis spalvomis ir pateikiamas 2D vaizdas – elastograma. Kuo audinys tiriamoje vietoje mėlynesnis, tuo jis kietesnis.
Elastografijos tyrimas atliekamas pridedant ultragarsinį daviklį tarp 9–11 tarpšonkaulinio tarpo. Viename tiriamajame taške atliekama mažiausiai 10 matavimų, iš kurių išvedamas sudėtinis balas. Tyrimo tikslumui rekomenduojama prieš jį nevalgyti 2–3 valandas, nevartoti alkoholio. Jokio kito specifinio pasiruošimo nereikia, todėl esant poreikiui elastografiją galima atlikti iškart po gydytojo gastroenterologo konsultacijos ar jos metu, taip pat pilvo organų ultragarsinio tyrimo metu, pastebėjus kepenų pakitimus ir norint išsiaiškinti, ar jie kelia riziką. Šį tyrimą gali atlikti ir gydytojas echokopuotojas.
„Elastografija dažnai vadinama virtualia palpacija ir kai kuriais atvejais netgi gali pakeisti biopsiją. Procedūra trunka tik 15 minučių ir yra visiškai neskausminga, nesukelia jokių nemalonių pojūčių, pašalinio poveikio ir jokios rizikos“, – sako Senojo bokšto klinikos echoskopuotojas Arūnas Jankus.
Pasak jo, šis jautrus specifinis tyrimas leidžia pakankamai tiksliai įvertinti esamus kepenų pakitimus, nustatyti ligos sunkumo laipsnį, prognozuoti jos eigą. Tai labai svarbu planuojant gydymą ar sergančiojo stebėjimą, ypač nustačius kepenų cirozės diagnozę. Elastografija gali būti skiriama gydytojo gastroenterologo, jeigu atlikus pilvo organų ultragarsinį tyrimą – sonografiją kyla įtarimas, kad šis organas gali būti pažeistas. Kepenų elastingumą profilaktiškai įvertinti rekomenduojama ir asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, sergantiems lėtiniu virusiniu hepatitu B arba C, hepatosteatoze, autoimuniniu hepatitu.
Lėtiniu virusiniu hepatitu C, kaip rodo naujausi tyrimai, gali būti užsikrėtę apie 2 iš 100 Lietuvos gyventojų. Šiai ligai, vadinamai tyliąja epidemija progresuojant vystosi kepenų cirozė, nepakankamumas, didėja rizika susirgti kepenų vėžiu. Ši liga taip pat klastinga, nes pradžioje nepasireiškia jokiais požymiais, dažniausiai nustatoma atsitiktinai tiriant kraują. Simptomai išryškėja, kai atsiranda rimtų kepenų pažeidimų. Taip gali atsitikti tik po keliolikos metų, todėl profilaktiniai tyrimai labai svarbūs norint diagnozuoti šią ligą laiku ir sustabdyti jos progresavimą.
