aA
Prieširdžių virpėjimas nustatomas vis didesniam skaičiui mūsų šalies žmonių ir vis jaunesniems, tačiau efektyvūs medikamentai, kurie gali padėti išvengti sunkiausios šio ligos komplikacijos – insulto, dėl perdėtai griežtos skyrimo tvarkos daugumai ligonių sunkiai prieinami.
Širdis
Širdis
© Shutterstock

Pacientai gydomi septintą dešimtį metų skaičiuojančiais vaistais, kurie kartais ne tik nepadeda, bet ir kelia papildomų rūpesčių, rašoma pranešime spaudai.

Valstybė, kompensuodama senus vaistus, taupo, bet ar tikrai sutaupo – insultas, kurį gali patirti net 80 proc. prieširdžių virpėjimu sergančių žmonių, sukelia sunkią negalią, o tokių žmonių priežiūra valstybei kainuoja daug brangiau nei modernūs, efektyvūs vaistai.

Apie tai specialistai kalbėjo prieš Pasaulinę širdies dieną, kuri kasmet minima rugsėjo 29-ąją.

Šių laikų epidemija

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl išsivysto prieširdžių virpėjimas – aukštas kraujospūdis. Jam esant širdis dirba per daug intensyviai ir taip pavargsta. Pasak gydytojų, norint to išvengti, pirmiausia reikia dėti pastangas, kad hipertenzija neišsivystytų – reguliuoti svorį, valdyti stresą, nerūkyti, nepiknaudžiauti alkoholiniais gėrimais, valgyti daugiau daržovių.

Pasak kardiologės Jūratės Barysienės, net ir lašas alkoholio gali būti šios ligos priežastimi. Dėl rūkymo medikai kategoriški – tai tiesioginis hipertenzijos sukėlėjas.

Jūratė Barysienė
Jūratė Barysienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Jei jau taip atsitiko, kad turite padidintą arterinį kraujo spaudimą, būtina jį reguliuoti – laikytis režimo, jei paskyrė gydytojas, vartoti vaistus.

„Prieširdžių virpėjimas yra šių laikų išsivysčiusių šalių gyventojų epidemija, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja dr. Jūratė Barysienė. – 3 proc. suaugusių pasaulio žmonių serga šia liga ir kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui yra rizika jį patirti.“

Prieširdžių virpėjimas yra labai pavojinga liga, nes dažniausia jos komplikacija – insultas.
„6 milijonai žmonių kasmet miršta nuo insulto, – po žmogų kas 6 sekundes. Kasmet insultą patiria 10–12 tūkst. Lietuvos žmonių“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas prof. dr. Raimondas Savickas.

Prieširdžių virpėjimas – tai neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kai prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tuomet kraujas prieširdžiuose teka lėtai, sūkuriuoja ir iš jų nepašalinamas taip, kaip turėtų, todėl ima formuotis krešuliai. Trombai su krauju gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas, – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes. Jei užkemša inkstų kraujagysles, gali prireikti hemodializės.

„Blogiausia, – ir taip atsitinka 80 proc. atvejų, – kai krešulys pasiekia smegenis ir ten užkemša kraujagyslę. Kraujotakos netekusi smegenų dalis žūsta per kelias minutes“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. dr. Audrius Aidietis.

Audrius Aidietis
Audrius Aidietis
© DELFI / Andrius Ufartas

Profesoriaus teigimu, prieširdžių virpėjimas – dažniausias širdies ritmo sutrikimas, o insulto riziką jis padidina 5–6 kartus. Blogiausia tai, kad maždaug ketvirtadalis žmonių, kuriuos ištinka išeminis insultas, numiršta per mėnesį, dar 25 proc. – per metus. Iš likusių gyvųjų apie 60 proc. lieka neįgalūs ir yra priklausomi nuo aplinkinių.

Galima gydyti

„Labai svarbu tokiems pacientams skirti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų“, – teigia prof. A. Aidietis.

Pas mus dažniausiai ligoniai gydomi prieš beveik 70 metų sukurtu varfarinu, tačiau ne visiems žmonėms juo pavyksta sureguliuoti kraujo krešėjimą. Mat šis vaistas reaguoja su kitais medikamentais ir netgi maistu. Šeimos gydytojas Vitalijus Morozovas teigia, kad, pavyzdžiui, vasarą ligoniams tenka skirti didesnę vaisto dozę, nes jie valgo daugiau daržovių ir gauna daugiau vitamino K. O varfarinas kaip tik turi mažinti vitamino K kiekį kraujyje.

Ligoniai, vartojantys minėtų vaistų, turi mažiausiai kartą per mėnesį pasitikrinti kraują, kad gydytojai galėtų nustatyti tinkamą vaisto dozę, – jei vaistas veiks nepakankamai, jiems kils rizika patirti insultą, jei veiks per stipriai, gali nukraujuoti. Kraujuoti gali į gyvybiškai svarbius vidaus organus.

Šių problemų nėra, jeigu ligonis vartoja modernius vaistus – geriamuosius naujos kartos antikoaguliantus. Gydytojas skiria tinkamą dozę, ir pacientas, ją suvartojęs gali būti ramus, kad kraujo krešėjimas bus toks, koks turi būti. Šie vaistai į rinką buvo pateikti 2010-aisiais. Dabar šalyje yra 4 šios grupės skirtingų kompanijų vaistai.

Valerijus Morozovas
Valerijus Morozovas
© DELFI / Andrius Ufartas

Per daug apribojimų

Problema ta, kad geriamieji naujos kartos antikoaguliantai yra brangesni už varfariną. Vis dėlto visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Bulgariją, šie inovatyvūs vaistai kompensuojami, nes yra ne tik efektyvūs, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, važinėti į polikliniką, o gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus ligonis vartoja, bet svarbiausia, kad yra mažesnis pavojus, jog pacientas patirs insultą ir taps neįgalus.

„Dabar naujos kartos antikoaguliantus gydytojai gali skirti tik pacientams, kuriems varfarinas nepadėjo 3–6 mėnesius. Jie stropiai kas keturias savaites turi atlikti kraujo krešumo tyrimą. Jei pacientas praleidžia vieną tyrimą, viską reikia pradėti nuo pradžių“, – sako prof. A. Aidietis. Jo teigimu, neretai pacientams paprasčiau už savus pinigus nusipirkti vaistų negu sulaukti, kad juos kompensuotų.

Šeimos gydytojas V. Morozovas pastebi, kad pacientus, kuriuos vargina lėtinis prieširdžių virpėjimas, gydo šeimos gydytojai, tačiau naujųjų antikoaguliantų jie skirti negali – turi siųsti pacientą pas kardiologą, o pacientai, kuriems reikia kardiologo konsultacijos, pas jį pakliūti negali.

Šalies medicinos specialistai, kurių pacientams reikia naujų vaistų, ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, nes naujųjų antikoaguliantų skyrimo tvarka per griežta, ir prašė tikslinti skyrimo sąlygas. Specialistų manymu, tikslingiausia būtų, jei naujieji antikoaguliantai iš karto būtų kompensuojami pacientams, kuriems yra didesnė rizika patirti insultą.

Lietuvoje kasmet po insulto tūkstančiai lieka neįgaliais: gydytojai pataria, ko tuoj pat reikėtų atsisakyti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pastarąjį kartą Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija tokį prašymą svarstė rugsėjo 5 d. ir nutarė nekeisti skyrimo sąlygų, nes Valstybinė ligonių kasa informavo, kad tam nėra finansinių galimybių.

„Tai yra sena SAM ir Ligonių kasų strategija: jei vaistas yra brangesnis, apsunkinamas jo kompensavimas, – sako V. Morozovas. – Taip, tuo metu tikrai kažkiek sutaupoma, bet
galiausiai išleidžiame daugiau, nes turime daugiau komplikacijų, daugiau darbo, ilgesnes eiles pas specialistus.“

Tampa valstybės išlaikytiniais

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas prof. Raimondas Savickas teigia, kad dėl insulto daug žmonių lieka neįgalūs – išsivysto paralyžius, kalbos, regos sutrikimai, jie tampa priklausomi nuo aplinkinių. Daugelio tyrimų duomenimis, vos penktadalis darbingo amžiaus asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, grįžta į darbą – kiti lieka našta visuomenei.

Raimondas Savickas
Raimondas Savickas
© DELFI / Andrius Ufartas

Prof. R. Savicko teigimu, to būtų galima išvengti, jei žmonės, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, būtų laiku ir tinkamai gydomi. „Kai po intensyvaus gydymo ligoniai patenka į reabilitaciją, su jais dirba net 10 specialistų komanda. Ligonių kasos kompensuoja tik 2 mėnesius reabilitacijos, tačiau tam, kad žmogus atsigautų, gali prireikti 3–5 metų. Neretai atsitinka taip, kad jie tampa valstybės išlaikytiniais“, – teigia profesorius.

Type a message

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(143 žmonės įvertino)
4.5524

Dėl pirmųjų ligos simptomų Tomas vos nepadarė avarijos: gydytojai jo smegenyse rado 40 metastazių (35)

Tomas prisimena, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė vairuojant automobilį.

Ši liga padidina insulto tikimybę: simptomus pajunta ne visi (34)

Lietuvoje kiekvieną valandą mažiausiai vieną žmogų ištinka insultas . Mokslininkai sunkiai...

Ši plaučių liga yra trečia pagal mirštamumą: žmonės dažnai ignoruoja ankstyvus jos simptomus (25)

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, kurios tikrai galima išvengti ir kurią...

Išmokite kaip maldą: 7 profesoriaus taisyklės, kaip sumažinti vėžio riziką (85)

Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu...

Ši liga smarkiai apsunkina COVID-19 eigą: gydytojos patarė, kaip elgtis sergantiesiems (40)

Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje vis didėja ir šiuo metu sergančiųjų skaičius siekia 422...

Top naujienos

Po Nausėdos kritikos ministrų dėlionė tik sunkėja: kai kurios partijos plano B net nenori svarstyti (245)

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus. Dar praėjusią...

Liepkalnyje jau gaminamas sniegas: jei nebus leidžiama dirbti, gresia bankrotas SAM: veikla galima tik iš dalies (32)

Paspaudus šalčiams žiemos slidinėjimo centras „ Liepkalnis “ jau gamina sniegą, tačiau iki...

Ligoninės vadovas apie koronaviruso poveikį: kai 37 metų žmogus lieka be plaučių, tada supranta, kad virusas yra (316)

„Pandeminė situacija Šiaulių mieste ir rajone – siaubinga“, – sako Respublikinės...

Savaitgaliais ir švenčių dienomis Latvijos parduotuvėse bus draudžiama prekiauti alkoholiu ir cigaretėmis (61)

Pagal vyriausybės priimtas įstatymų pataisas, nepaprastosios padėties metu savaitgaliais...

Net 28 mirties nuo koronaviruso atvejai: 7 žmonės mirė Šiaulių apskrityje, vienas iš jų – netikėtai jauno amžiaus (211)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Rusijos kariams trauktis pasiūliusi Moldovos prezidentė sulaukė Maskvos atsako (255)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atmetė Moldovos išrinktosios...

Avulis: gyventojų noras įsigyti būstą šiuo metu yra didesnis nei rizikos ir baimės

Išgyvenę pirmąją koronaviruso bangą ir karantiną, rudenį lietuviai „pasileido plaukus“:...

SAM pataria: kokie dokumentai įrodo, kad darbuotojas yra pasveikęs nuo koronaviruso (11)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad informacijos apie tai, jog darbuotojas yra...

Nausėda paragino Skvernelį imtis veiksmų, kad užsikrėtimų skaičius pradėtų mažėti (291)

Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su laikinai Ministro Pirmininko pareigas...

Palangos oro uosto pakilimo tako atnaujinimui lėšų nenumatyta: išbraukti teko ir kitus oro uostų projektus (2)

Susisiekimo ministerijos atstovas Saulius Kerza sako, kad iš DNR plano teko pašalinti didelę...

|Maža didelių žinių kaina