aA
Prieširdžių virpėjimas nustatomas vis didesniam skaičiui mūsų šalies žmonių ir vis jaunesniems, tačiau efektyvūs medikamentai, kurie gali padėti išvengti sunkiausios šio ligos komplikacijos – insulto, dėl perdėtai griežtos skyrimo tvarkos daugumai ligonių sunkiai prieinami.
Širdis
© Shutterstock

Pacientai gydomi septintą dešimtį metų skaičiuojančiais vaistais, kurie kartais ne tik nepadeda, bet ir kelia papildomų rūpesčių, rašoma pranešime spaudai.

Valstybė, kompensuodama senus vaistus, taupo, bet ar tikrai sutaupo – insultas, kurį gali patirti net 80 proc. prieširdžių virpėjimu sergančių žmonių, sukelia sunkią negalią, o tokių žmonių priežiūra valstybei kainuoja daug brangiau nei modernūs, efektyvūs vaistai.

Apie tai specialistai kalbėjo prieš Pasaulinę širdies dieną, kuri kasmet minima rugsėjo 29-ąją.

Šių laikų epidemija

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl išsivysto prieširdžių virpėjimas – aukštas kraujospūdis. Jam esant širdis dirba per daug intensyviai ir taip pavargsta. Pasak gydytojų, norint to išvengti, pirmiausia reikia dėti pastangas, kad hipertenzija neišsivystytų – reguliuoti svorį, valdyti stresą, nerūkyti, nepiknaudžiauti alkoholiniais gėrimais, valgyti daugiau daržovių.

Pasak kardiologės Jūratės Barysienės, net ir lašas alkoholio gali būti šios ligos priežastimi. Dėl rūkymo medikai kategoriški – tai tiesioginis hipertenzijos sukėlėjas.

Jūratė Barysienė
Jūratė Barysienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Jei jau taip atsitiko, kad turite padidintą arterinį kraujo spaudimą, būtina jį reguliuoti – laikytis režimo, jei paskyrė gydytojas, vartoti vaistus.

„Prieširdžių virpėjimas yra šių laikų išsivysčiusių šalių gyventojų epidemija, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja dr. Jūratė Barysienė. – 3 proc. suaugusių pasaulio žmonių serga šia liga ir kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui yra rizika jį patirti.“

Prieširdžių virpėjimas yra labai pavojinga liga, nes dažniausia jos komplikacija – insultas.
„6 milijonai žmonių kasmet miršta nuo insulto, – po žmogų kas 6 sekundes. Kasmet insultą patiria 10–12 tūkst. Lietuvos žmonių“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas prof. dr. Raimondas Savickas.

Prieširdžių virpėjimas – tai neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kai prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tuomet kraujas prieširdžiuose teka lėtai, sūkuriuoja ir iš jų nepašalinamas taip, kaip turėtų, todėl ima formuotis krešuliai. Trombai su krauju gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas, – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes. Jei užkemša inkstų kraujagysles, gali prireikti hemodializės.

„Blogiausia, – ir taip atsitinka 80 proc. atvejų, – kai krešulys pasiekia smegenis ir ten užkemša kraujagyslę. Kraujotakos netekusi smegenų dalis žūsta per kelias minutes“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. dr. Audrius Aidietis.

Audrius Aidietis
Audrius Aidietis
© DELFI / Andrius Ufartas

Profesoriaus teigimu, prieširdžių virpėjimas – dažniausias širdies ritmo sutrikimas, o insulto riziką jis padidina 5–6 kartus. Blogiausia tai, kad maždaug ketvirtadalis žmonių, kuriuos ištinka išeminis insultas, numiršta per mėnesį, dar 25 proc. – per metus. Iš likusių gyvųjų apie 60 proc. lieka neįgalūs ir yra priklausomi nuo aplinkinių.

Galima gydyti

„Labai svarbu tokiems pacientams skirti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų“, – teigia prof. A. Aidietis.

Pas mus dažniausiai ligoniai gydomi prieš beveik 70 metų sukurtu varfarinu, tačiau ne visiems žmonėms juo pavyksta sureguliuoti kraujo krešėjimą. Mat šis vaistas reaguoja su kitais medikamentais ir netgi maistu. Šeimos gydytojas Vitalijus Morozovas teigia, kad, pavyzdžiui, vasarą ligoniams tenka skirti didesnę vaisto dozę, nes jie valgo daugiau daržovių ir gauna daugiau vitamino K. O varfarinas kaip tik turi mažinti vitamino K kiekį kraujyje.

Ligoniai, vartojantys minėtų vaistų, turi mažiausiai kartą per mėnesį pasitikrinti kraują, kad gydytojai galėtų nustatyti tinkamą vaisto dozę, – jei vaistas veiks nepakankamai, jiems kils rizika patirti insultą, jei veiks per stipriai, gali nukraujuoti. Kraujuoti gali į gyvybiškai svarbius vidaus organus.

Šių problemų nėra, jeigu ligonis vartoja modernius vaistus – geriamuosius naujos kartos antikoaguliantus. Gydytojas skiria tinkamą dozę, ir pacientas, ją suvartojęs gali būti ramus, kad kraujo krešėjimas bus toks, koks turi būti. Šie vaistai į rinką buvo pateikti 2010-aisiais. Dabar šalyje yra 4 šios grupės skirtingų kompanijų vaistai.

Valerijus Morozovas
Valerijus Morozovas
© DELFI / Andrius Ufartas

Per daug apribojimų

Problema ta, kad geriamieji naujos kartos antikoaguliantai yra brangesni už varfariną. Vis dėlto visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Bulgariją, šie inovatyvūs vaistai kompensuojami, nes yra ne tik efektyvūs, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, važinėti į polikliniką, o gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus ligonis vartoja, bet svarbiausia, kad yra mažesnis pavojus, jog pacientas patirs insultą ir taps neįgalus.

„Dabar naujos kartos antikoaguliantus gydytojai gali skirti tik pacientams, kuriems varfarinas nepadėjo 3–6 mėnesius. Jie stropiai kas keturias savaites turi atlikti kraujo krešumo tyrimą. Jei pacientas praleidžia vieną tyrimą, viską reikia pradėti nuo pradžių“, – sako prof. A. Aidietis. Jo teigimu, neretai pacientams paprasčiau už savus pinigus nusipirkti vaistų negu sulaukti, kad juos kompensuotų.

Šeimos gydytojas V. Morozovas pastebi, kad pacientus, kuriuos vargina lėtinis prieširdžių virpėjimas, gydo šeimos gydytojai, tačiau naujųjų antikoaguliantų jie skirti negali – turi siųsti pacientą pas kardiologą, o pacientai, kuriems reikia kardiologo konsultacijos, pas jį pakliūti negali.

Šalies medicinos specialistai, kurių pacientams reikia naujų vaistų, ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, nes naujųjų antikoaguliantų skyrimo tvarka per griežta, ir prašė tikslinti skyrimo sąlygas. Specialistų manymu, tikslingiausia būtų, jei naujieji antikoaguliantai iš karto būtų kompensuojami pacientams, kuriems yra didesnė rizika patirti insultą.

Lietuvoje kasmet po insulto tūkstančiai lieka neįgaliais: gydytojai pataria, ko tuoj pat reikėtų atsisakyti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pastarąjį kartą Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija tokį prašymą svarstė rugsėjo 5 d. ir nutarė nekeisti skyrimo sąlygų, nes Valstybinė ligonių kasa informavo, kad tam nėra finansinių galimybių.

„Tai yra sena SAM ir Ligonių kasų strategija: jei vaistas yra brangesnis, apsunkinamas jo kompensavimas, – sako V. Morozovas. – Taip, tuo metu tikrai kažkiek sutaupoma, bet
galiausiai išleidžiame daugiau, nes turime daugiau komplikacijų, daugiau darbo, ilgesnes eiles pas specialistus.“

Tampa valstybės išlaikytiniais

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas prof. Raimondas Savickas teigia, kad dėl insulto daug žmonių lieka neįgalūs – išsivysto paralyžius, kalbos, regos sutrikimai, jie tampa priklausomi nuo aplinkinių. Daugelio tyrimų duomenimis, vos penktadalis darbingo amžiaus asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, grįžta į darbą – kiti lieka našta visuomenei.

Raimondas Savickas
Raimondas Savickas
© DELFI / Andrius Ufartas

Prof. R. Savicko teigimu, to būtų galima išvengti, jei žmonės, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, būtų laiku ir tinkamai gydomi. „Kai po intensyvaus gydymo ligoniai patenka į reabilitaciją, su jais dirba net 10 specialistų komanda. Ligonių kasos kompensuoja tik 2 mėnesius reabilitacijos, tačiau tam, kad žmogus atsigautų, gali prireikti 3–5 metų. Neretai atsitinka taip, kad jie tampa valstybės išlaikytiniais“, – teigia profesorius.

Type a message

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(114 žmonių įvertino)
4.5000

Pasaulis dar niekada nebuvo toks turtingas ir ligotas: gydytoja pataria, nuo ko pradėti, kad situacija keistųsi (4)

Pasaulis dar niekada nebuvo toks turtingas ir... toks ligotas. Žmonijos gyvenimo pokyčiai...

Su krūties vėžiu kovojanti Aušra papasakojo apie kraupią realybę: kai kurios moterys atsisako gydytis, kad neprarastų vyro (24)

„Pastaraisiais metais gyvenimas buvo toks turiningas, kad aš neturėjau laiko sirgti“, –...

Gydytojai apie pavojingą ligą: tėvai nesuvokia, kodėl užsikrečia sveiki vaikai (42)

„Pirmiausia tėvams kyla klausimas, kodėl liga palietė jų vaiką. Tada bandoma ieškoti atsakymų...

Šaltos rankos ir kojos – ne vien tik reakcija į aplinką: kada tai signalas apie ligą? (22)

Vos atvėsus orams, šąlantys apsiginkluoja vilnonėmis kojinėmis ir puodeliu arbatos. Visgi, yra ir...

Liudmila kentė skausmą, kurio nenumalšino jokie vaistai: supratusi didžiausią savo klaidą, turi patarimą kitiems (45)

Į Santaros klinikas prieš dvejus metus ponia Liudmila atvažiavo nebegalėdama kęsti skausmo....

Top naujienos

Nuodingas Turkijos „taikos šaltinis“: tikrasis tikslas – perbraižyti žemėlapį? Erdoganas pasitelkė pavojingus sąjungininkus (85)

Po Turkijos karinės invazijos į Šiaurės Siriją Vokietijos politikai ir politiniai apžvalgininkai...

Metų seklys: žmona drabužius pirkdavo Monake, vyro seifas banke prikimštas pinigų ir aukso (127)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Rusijos ir Saudo Arabijos santykiai: viskas vyksta ne taip, kaip tikėjosi rusai (2)

Pirmadieninis Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Saudo Arabijoje – antrasis po jo atėjimo...

Sudarė būsimų eurokomisarų reitingą: Sinkevičiaus pozicija – pavojinga (110)

Pasibaigus kandidatų į Europos komisarus klausymams Europos Parlamente (tų, kuriuos prileido prie...

Iš prekybos centro aikštelės su automobiliu iškritusi moteris reikalauja 200 tūkst. eurų (150)

Sostinėje iš prekybos centro „Europa“ daugiaaukštės aikštelės su automobiliu iškritusi ir...

Etiketas prie stalo: šias klaidas kartoja visi, bet taip elgtis nederėtų (9)

Šiais laikais, net kai kviestinės vakarienės nebėra labai formalios, vis vien nepriimtina kalbėti...

Eutanazijai pasiryžusios moters istoriją papasakojęs režisierius: ji norėjo, kad žmonės galėtų rinktis

Dokumentinių filmų režisierius iš Slovakijos Tomáš Krupa pabrėžia: jis pats nėra nei už, nei...

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui (90)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Imkite pavyzdį iš Kembridžo kunigaikštienės – kulotės taps būtinybe ir jūsų garderobe (3)

Plačios trumpintos kelnės, kitaip dar vadinamos kulotės, gali būti bazinio garderobo dalis....

SEB ištaisė pinigų nuskaičiavimo klaidą: su ja susidūrusiems klientams žada lengvatų (17)

SEB banko klientams, kuriems praėjusį sekmadienį dėl techninės klaidos buvo dar kartą...