Lietuvoje insultą patiria vis jaunesni: paaiškino, kodėl mūsų šalyje daugiau sunkių insulto atvejų

„Mes, visa šeima, nežinojome, ką daryti. Išleidus močiutę iš ligoninės nežinojome, kaip tiksliai vykdyti slaugą. Neturėjome žinių, kaip rūpintis, kaip pritaikyti namus. Visi buvome šoke“, – LNK žinioms atviravo KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Mokslininkas prisimena, kad aplinką teko pakeisti kardinaliai.

„Dalinis paralyžius – praktiškai žmogus ant lovos. Turi pamaitinti, prižiūrėti. Kažkiek šneka, kažkiek išreiškia. Ta slauga yra sunki“, – konstatavo R. Maskeliūnas.

Rytis Maskeliūnas

© KTU archyvas

Insultas tampa vis dažnesne liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 10 tūkst. žmonių. Skaičiai stabiliai didėja.

Mokslininkas su tarptautine komanda sukūrė programėlę-žaidimą, kuri virtualioje aplinkoje moko rūpintis insultu ištiktu žmogumi.

„Valdai žmogeliuką savo telefonu, kompiuteriu ar planšetės ekrane ir tuo pačiu slaugai asmenį po insulto. Ekrane iššoka daug gyvenimiškų situacijų: pradedant tipinėmis, kai nori žmogus pavalgyti ar į tualetą, tiek ir netipinėmis – kažkokia psichologine būsena. Į tas situacijas reikia reaguoti“, – aiškino R. Maskeliūnas programėlės veikimo principą.

Iškilus klausimams, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, programėlė pasiūlys kelis variantus, kurių vienas būtų teisingiausias ir kuriuo reikėtų vadovautis.

Pasak slaugos specialistų, rūpinimasis ligoniais po insulto – iššūkis ir profesionalams.

„Sunkiausia priimti žinią, kad staiga, netikėtai pasikeičia gyvenimas, ypatingai tų pacientų, kurie nebesugeba taip savimi rūpintis, kaip ankščiau, ir nebesugrįžta į įprastinį gyvenimą. Tai yra pirmiausia psichologiškai sunku“, – neabejojo Kauno klinikų Neurologijos klinikos slaugos vadovė Vita Balčienė.

Vita Balčienė

© Asmeninins albumas

Gydytojai sako, kad insultas, kuomet trombai užkemša smegenų arteriją, yra ne tik dažnėjanti, bet ir jaunėjanti liga.

„Nuolatos turime jaunesnių pacientų, kurie atvyksta su insulto diagnoze. Turime ir 21 metų pacientą su insultu“, – teigė Kauno klinikų Insulto sektoriaus vadovas Vaidas Matijošaitis.

Medikams nerimą kelia tai, kad insulto priežastimi tampa ne tik genetika, bet ir prastėjanti gyvenimo kokybė. Palyginti su Skandinavijos šalimis, Lietuvoje daugiau sunkių insulto atvejų.

„Nesveikiau gyvename. Tiesą sakant, rizikos veiksnių kontrolė daugiau priklauso galbūt gydytojų grandžiai. Mūsų pačių sąmonėje dar toks abejingumas, numojimas ranka į kai kuriuos fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos principus“, – vardijo priežastis gydytojas V. Matijošaitis.

Sunkias pasekmes po insulto jaučia beveik 10 mln. žmonių Europos Sąjungoje.

Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia: