Operaciją atlikusios gyd. ortopedės-traumatologės Akvilės Vilkytės teigimu, pasaulyje beveik kas septintas vyresnis nei 35 metų žmogus serga osteoartritu ir jaučia artrozės sukeltas pasekmes. Netolygus sąnario kremzlės dilimas gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip sunkumas lipti laiptais, rytinis sąnarių sąstingis, sąnario tinimas, lėtinis sąnario skausmas. Pastarasis gali turėti įtakos netgi depresijos atsiradimui.
„Žmogaus kremzlinis audinys gali atsinaujinti tik iki 25 metų amžiaus, po to jis pradeda dilti. Kremzlinio audinio dilimas, kaip ir kiti senėjimo procesai organizme – vis dar yra nesustabdomas, bet, pagaliau, šis procesas gali būti suvaldomas“, – pranešime žiniasklaidai atsiradusia nauja osteoartrito gydymo galimybe džiaugiasi A. Vilkytė.
Pasaulyje išpopuliarėjusi metodika
„Lietuvoje yra didžiulis poreikis spręsti dylančio sąnario problemas, todėl ieškojome saugaus, patikimo ir naujo metodo, kuris sumažintų skausmą, leistų sutrumpinti gydymo laiką, pagerintų ligos prognozes ir paciento gyvenimo kokybę“, – teigia Akvilė Vilkytė.
Ortobiologija yra daugybė naujų regeneracinių metodų, kurie aktyviai ėmė skintis kelią paskutinius 5 metus. Šie metodai yra skirti atstatyti sąnarius, sausgysles ir raumenis po traumų ar jų susidėvėjimo.
Pastebima, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslinėmis studijomis pagrįstų ortobiologijos metodikų kiekis per pastaruosius 3 metus išaugo iki 30 procentų. „Naujovės medicinoje visada yra sutinkamos atsargiai ir įsitvirtina iš lėto – joms reikia ne tik mokslinio pagrįstumo, įrodymų, tačiau ir chirurgų įpročių ir įsitikinimų keitimosi. Kartais tai užtrunka ilgiau, nei ką nors atrasti ir įrodyti“, – teigia gydytoja.
Skatinamas savaiminis gijimas
Pacientui kelio sąnario kremzlė buvo padengta autologinėmis kremzlės ląstelėmis „AutoCart“ metodu. Šis gydymo metodas unikalus tuo, kad sveikos kremzlės ląstelės buvo surinktos iš paciento sąnario, o tos pačios operacijos metu perkeltos į tą vietą, kurioje ląstelių kiekis ir kokybė buvo nebepakankama. Operacija atlikta minimaliai invazyviu – artroskopiniu būdu.
„Ši operacija yra visiškai ortobiologinė – kremzlės gydomos natūraliai – be chirurginės intervencijos, implantų, sintetinių kremzlės užpildų, mikrolūžių ar kitų metodikų. Lietuvoje toks metodas pritaikytas pirmą kartą“, – teigia gydytoja A. Vilkytė. Be to, pacientui nėra reikalinga pakartotinė intervencija, kaip autologinių kremzlės ląstelių membranos atveju.
Anot, Akvilės Vilkytės, žmogaus organizmas nėra „mašina“, kurios dylančios detalės turi būti pakeičiamos kitomis. Dažnu atveju, laiku atlikus intervenciją, jis puikiai susitvarko pats. „Kartais juokaujame, kad viskas, ką privalai padaryti – tiesiog netrukdyti organizmui gyti“, – teigia gyd. Akvilė Vilkytė.
Kiekviena situacija vertinama individualiai
Svarstantiems apie tokią terapiją, A. Vilkytės teigimu, pirmiausiai, gydytojas turėtų įvertinti tokios operacijos tinkamumą ir atlikti sąnario magnetinį rezonansą, pageidautina 3T raiškos. Jeigu magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai yra kontraindikuotini, tuomet prieš procedūrą sąnarys turi būti įvertintas nanoskopijos metodu.
„Pacientui specialus pasiruošimas operacijai nėra reikalingas. Po operacijos reikėtų iki 4 savaičių šiek tiek apriboti galimybes lankstyti sąnarį ir neminti kojos visu svoriu tam, kad perkeltos ląstelės geriau prigytų. Vėliau laukia reabilitacija, kurios tikslas – atstatyti, sustiprinti šlaunies raumenyną“, – apie naują ortobiologinį gydymo metodą pasakoja gydytoja.
Ortopedė-traumatologė Akvilė Vilkytė pabrėžia, kad šios metodikos tinkamumą konkrečiam pacientui sprendžia jį konsultuojantis gydytojas. „Kiekvienas kelio sąnario dilimo sprendimo būdas turi būti parenkamas individualiai, kadangi šių būdų yra daugybė ir visi jie turi savų pliusų ir minusų. Svarbu paminėti ir tai, kad labiau pažengusios artrozės stadijose chirurginės intervencijos vis dar yra neišvengiamos, o kartais ir sąnario endoprotezavimo operacija visgi yra nebeišvengiama“, – akcentuoja gyd. ortopedė-traumatologė Akvilė Vilkytė.
