Su vienokia ar kitokia šių ligų forma – nuo smulkių kapliarų iki išsiplėtusių venų – susiduria apie pusė žmonijos, bet rimtesnio gydymo gali prireikti tik maždaug dešimčiai procentų, portalui „Delfi“ sakė žinomas kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas.

Venų ligų gydymo būdų yra ne vienas. Tačiau gydytojas N. Bičkauskas siūlo atsargiai vertinti teiginius, neva kuris nors iš jų yra pats geriausias. Anot jo, gydymo būdo parinkimas priklauso nuo ligos pasireiškimo ir gydytojo profesionalumo. Tad su chirurgu N. Bičkusku kalbėjomės apie tai, ką reikia žinoti apie kojų venų operacijas ir kada jų gali prireikti.

Tyrimas ultragarsu – privalomas

Anot pašnekovo, šiuo metu daugėja žmonių, kuriems diagnozuojama venų varikozė. Taip daugiausia yra ir dėl to, kad žmonės dabar labiau rūpinasi savo sveikata ir save stebi.

„Tai – turbūt viena iš plačiausiai paplitusių ligų, kuri atsirado dėl to, kad kažkada mūsų protėviai nuo keturių kojų atsistojo ant dviejų ir mes galutinai turbūt dar neevoliucionavome“, – pasakojo gydytojas N. Bičkauskas.

Venų ligos

Gydytojas pridūrė, kad yra keletas venų varikozės, kurią tiksliau būtų vadinti lėtiniu venų nepakankamumu, pasireiškimo būdų.

„Vienas ir galbūt lengviausiai suprantamas yra tas, kuomet pažeidžiama magistralinė vena (pagrindinė vena kojose, esanti giliau). Paprastai pacientas to nemato, mato tik gydytojas, dirbdamas su ultragarsu. Tokiu atveju vožtuvai pradeda blogai funkcionuoti, ir, kuomet keičiame padėtį: stojamės ar sėdamės, kojoms tenka tarsi veninis smūgis. Taip prasideda uždegiminiai procesai: ima keistis oda, atsiranda sunkumas kojose.

Tie atsirandantys mazgai, kuriuos mes jau matome, yra kaip kompensacinė organizmo funkcija. Organizmas, kaip duslintuvas mašinoje, bando tai amortizuoti“, – vaizdžiai paaiškino gydytojas.

Kreiptis į medikus reikėtų, kada jaučiamas diskomfortas, sunkumas kojose ar vizualiai matosi išsiplėtusios venos. Taip pat pasirodyti gydytojui reikėtų, jeigu su panašia problema buvo susidūrę broliai, seserys ar tėvai.

Gydymas turi būti nuoseklus: jeigu pažeistas kamienas, pirma turi būti gydomas jis, tik po to mazgai ar smulkios venos. Antraip ne tik nebus išspręsta problema, bet pacientui dar ir gali būti pakenkta.

Pašnekovas akcentavo: venų ligos gydymo būdas turi būti parinktas tik po tyrimo ultragarsu, ne iš akies.

Tyrimas ultragarsu

„Bet kuri venų patologija, kokia ji būtų: ar kapiliarų, ar stambesnių venų, ar tik kliniškai pasireiškusi, turi būti tiriama ultragarsu. Tai privaloma. Tik pasižiūrėjus iš akies, to atlikti ir atsakyti į klausimą apie gydymo eigą negalima“, – atkreipė dėmesį gydytojas N. Bičkauskas.

Trys būdai sutvarkyti kamienui

Kojų venų operacijų nuolatos daugėja. Kaip rodo ikipandeminiai 2019 metų Valstybinės ligonių kasos duomenys (pandemija juos galėjo iškreipti), per nepilnus 10 metų tokių operacijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau kaip dukart. Ir, jeigu prieš dešimtmetį tik trečdalis kamieno operacijų buvo daroma lazeriu, dabar situacija pasikeitė ir tradicinės chirurginės operacijos daromos vis rečiau.

Pasak gydytojo N. Bičkausko, natūralu, kad dabar dažniausiai atliekamos endovaskulinės operacijos, o grynai chirurginės gali būti daromos tik esant techninėms problemoms, kai vena yra išsilanksčiusi ar trombuota.

Edovaskulinių operacijų dabar padaroma apie 90 proc., jeigu chirurgas patyręs – ir iki 99 proc. Be to, vieno ir kito gydymo metu būna visiškai skirtingas traumatizavimo lygis. Pacientas endovaskulinio gydymo metu gydymo įstaigoje praleidžia ne daugiau kaip dvi valandas ir lieka darbingas.

„Lietuvoje yra du taikomi endovaskulinio gydymo būdai: lazerinis ir klijai. Yra ir radiodažnuminis, bet taikomas tik pavieniais atvejais. Kiekvienas turi savų panašumų ir savų minusų. Negalima pasakyti, kad klijai yra žymiai geresni už lazerį, nes tam tikrose situacijose jų negalima panaudoti“, – paaiškino pašnekovas, pridūręs, kad kai kuriems žmonėms klijai gali sukelti tam tikras alergines, uždegimines reakcijas ir techniškai jie ne visur tinka.

Venų varikozė

Kaip pasakojo gydytojas N. Bičkauskas, naudojami dviejų tipų klijai, sąlyginai vadinami amerikietiškais ir turkiškais.

„Su amerikietiškais dedame po lašiuką venos viduje ir klijuojame, o turkiški yra skystesni, paliekami visoje venoje. Tokios procedūros principas – sulipdyti veną.

Operacijos klijais privalumas yra tas, kad nereikalinga didesnė vietinė nejautra ir užtenka nuskausminti tik toje vietoje, kur įvedami kateteriai, o ne visą veną. Taip pacientui būna lengviau. Privalumas ir tas, kad dažniausiai nereikia dėvėti elastinių kojinių“, – sakė gydytojas N. Bičkauskas.

Operacija lazeriu Lietuvoje yra labiausiai paplitęs problemos sprendimo būdas.

„Mes pradėjome nuo 900-inės bangos prieš 12–13 metų, o dabar naudojamos dvi bangos: 1470 ir 1940. Pastaroji banga yra naujesnė, šiek tiek švelnesnė“, – paaiškino gydytojas.

Nepaisant pasirinkto gydymo būdo – klijų ar lazerio, – rezultatai po mėnesio būna vienodi.

„Lazerio problema yra tik viena: mes jį galime pritaikyti ne absoliučiai visuose taškuose. Jis įkaista iki aukštos temperatūros, todėl turime apsaugoti aplinkinius audinius bei nervus. Lazeris padaro taip, kad sienelė pakaitinama ir susitraukia“, – patikslino gydytojas.

Kojų venų gydymas lazeriu

Pirmieji lazeriai šviesolaidį, anot pašnekoo, įkaitindavo kaip lygintuvą. Šiuo metu naujausi lazeriai įkaista tik iki tokios temperatūros, kaip kavos puodukas. Saugiausi ir populiariausi šviesolaidžiai, kuriais perduodama energija, yra vadinamieji žiediniai arba daugiažiedžiai. Kiti, nors su jais atlikta daug ir sėkmingų operacijų, jau yra praeitis.

Kodėl šakas ne visada reikia skubėti operuoti?

Taigi, kamieną galima Lietuvoje gydyti trimis būdais: tradiciniu, klijais ir lazeriu. O kaip yra su šakomis?

„Šakos gali būti tvarkomos tos pačios operacijos metu. Chirurginės operacijos metu taip ir daroma.

Operuojant lazeriu jos taip pat gali būti šalinamos tos pačios operacijos metu, gali būti naudojami sklerozuojantys – užakinantys tirpalai, arba galima jas palikti antram etapui.

Kodėl kartais verčiau palikti kitam etapui? Praėjus 2–4 mėnesiams, jeigu teisingai operuojama, daugiau kaip dviems trečdaliams pacientų nebereikia nieko daugiau daryti. Kadangi, kaip sakiau, šakos atsiranda tarsi kompensacinis mechanizmas, kuomet nėra problemos, jos pradeda reduktuotis – organizmui tampa nereikalingomis ir gali sunykti.

Mano patirtis rodo, kad net apie 80 proc. pacientų po kamieno operacijos nereikia nieko daryti. Kitaip dėl chirurginių, kad ir mažų pjūvių – dažnai gali likti venų sienelės uždegiminė vieta, kraujosruva. Tada gali vystytis naujų veninių šakų recidyvai. Skundai, kad po operacijos nieko neturėjau, bet išoperavo ir – pilna išsiplėtusių venų, gali būti kaip tik dėl šios priežasties, arba dėl sugriuvusio kito venų baseino (kojoje magistralinių venų yra ne viena), ar tiesiog tada, kai dėl patirties stokos pašalinta nepilnai ar ne ta pažeista vena“, – sakė gydytojas.

Jeigu pirmu etapu šakos nesutvarkomos ir jos neišnyksta, antru etapu po keleto mėnesių galima du keliai: pašalinti jas chirurginiu būdu, taikant vietinę nejautrą arba naudoti putų skleroterapiją. Tada vaistais su putomis tos stambiosios šakos uždaromos.

„Chirurginio metodo minusai: pjūvis, kraujosrūvos, neogenezė. Po putų skleroterapijos gali iš pradžių atsirasti spalviniai pokyčiai, kurie laikosi apie 2 mėnesius“, – galimus minusus išvardijo gydytojas N. Bičkauskas.

Aukso standartas

Gali prireikti ir trečio gydymo etapo, kuris, kaip sakė pašnekovas, yra daugiau kosmetinis. Tai – smulkių kapiliarų ir retikulinių venų, kurios persišviečia, bet neišvirsta, sutvarkymas.

„Visose europinėse ir amerikiečių gairėse skleroterapija yra aukso standartas joms naikinti. Šiuo atveju dažniausiai naudojamos ne putos, o skystis. Lazeris, kuris šiuo metu labai reklamuojamas grožio terapijos klinikų, yra tik antras pasirinkimas, kada negalima atlikti skleroterapijos dėl žmogaus jautrumo vaistams. Be to, kaina ir efektyvumas nėra lazerio privalumas. Tačiau skleroterapijos atlikimas reikalauja įgūdžių

Per pastarąjį dešimtmetį atsirado dvibangiai lazeriai, kurie yra efektyvesni, tačiau skleroterapijos veiksmingumo jie nepasiekia. Todėl skleroterapija išlieka pirmas pasirinkimas.

Yra dar vienas problemos sprendimo būdas – skleroterapija su lazeriu. Tada lazerio panaudojimas jau tampa efektyvesniu.

Skleroterapija

Bet kokiu atveju, reikalinga venų gydytojo patirtis. Svarbiausia – sukurti planą, kaip operuoti: ištirti, suprasti, ką daryti,o visa kita – amatininkiškumas.

Venų patologija yra liga. Tai nėra tik kosmetinis defektas ir ji turi būti gydoma. Blogai, kai gydytojas įvaldęs tik vieną metodą sako, kad kitaip negalima daryti. Aš visada pacientui pasiūlau paklausti, ar tas gydytojas moka daryti ir kitaip, ir dažniausiai būna, kad ne“, – pastebėjo N. Bičkauskas.

Vien kojinės nepadės

Gydytojas pasidžiaugė, kad Lietuva kojų venų ligų gydymo srityje neatsilieka nuo kitų šalių. Mūsų šalyje naudojami tie patys gydymo būdai, kaip ir pirmaujančiose šalyse, mes vieni pirmųjų pradėjome naudoti naujausias bangas, daugiažiedžius šviesolaidžius, net pirmąją klijų operaciją 2015 metais atlikome anksčiau, nei ji buvo atlikta JAV.

„Šioje srityje esame pakankamai stiprūs. Tie, kurie dirbame, darome daug ir pakankamai rimtus dalykus. Tikrai neatsiliekame nuo kitų šalių“, – pasidžiaugė N. Bičkauskas.

Operacija

Pasidomėjus, ar kojų venų operacijos galima apskritai išvengti ir problemą išspręsti kitaip, gydytojas atsakė, kad, deja, ne.

„ Tikrų vaistų neturime. Kompresinės kojinės gali šiek tiek stabilizuoti ir pristabdyti tą procesą, bet sugrąžinti į tą pačią būseną venos nepavyks. Vena paprastai nesusitrauks“, – sakė medikas.

Svarbu žinoti, kad Ligonių kasos kompensuoja operacijos kainą. Tačiau, deja, naudojama įranga skirtinga, klijai būna du kartus brangesni už lazerį, o kompensuojama kaina viena.

Paklaustas, ar ir po operacijos gali tekti ir toliau dėvėti kompresines kojines, N. Bičkauskas atsakė, kad taip. Tačiau po su naujausiais lazeriais atliktos operacijos kojines pakaks dėvėti gerokai trumpiau.

„Kas labiausiai per dešimtmetį pasikeitė, kad dabar iškart po operacijos galima stotis nuo operacinio stalo ir eiti – tai geriausia profilaktika visų komplikacijų, tarp jų ir – giliųjų venų trombozės. Dėl to ir rekomenduojama operuoti vietinėje nejautroje.

Neretai dabar po operacijos žmogus gali tą pačią dieną grįžti į darbą, nėra pririštas prie lovos, lieka aktyvus. Toks šių technologijų pliusas ir žmogui, ir valstybei“, – paaiškino gydytojas N. Bičkauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją