- užkertant kelią diabetui,
- atpažįstant susirgimo diabetu simptomus,
- valdant diabetą.
Šiuo metu pasaulyje cukriniu diabetu serga daugiau kaip 425 mln. žmonių. Manoma, kad dar 352 mln. žmonių turi didelę riziką susirgti diabetu. Didžioji dalis sergančiųjų (327 mln.) yra darbingo amžiaus asmenys, t. y. 20–64 metų, ir gyvena miestuose (279 mln.).
Europos diabeto federacijos duomenimis, 2017 m. Europoje sergančiųjų diabetu skaičius siekė 58 mln. Prognozuojama, jog šis skaičius 2045 m. gali išaugti iki 67 mln.
Lietuvoje sergančių diabetu asmenų skaičius 2017 m. siekė per 107 tūkst. Dauguma šių atvejų yra 2-ojo tipo cukrinis diabetas, kurio galima išvengti taikant sveikos gyvensenos principus: reguliariai užsiimant aktyvia fizine veikla bei sveikai ir subalansuotai maitinantis. Šeimoms tenka vienas pagrindinių vaidmenų sprendžiant diabeto valdymo aspektus, kuriuos reikia keisti, kai šeimos rate būtų užtikrinamas palaikymas, ištekliai ir sveika aplinka sergančiajam.
1 iš 2 žmonių, kurie šiuo metu gyvena su 2-ojo tipo cukriniu diabetu, liga nėra diagnozuota. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią diabeto komplikacijoms (diabetas yra vyraujanti širdies ligų, insulto, aklumo, inkstų nepakankamumo ir apatinių galūnių amputacijos priežastis) ir pasiekti teigiamų gydymo rezultatų. Diabetas gali tapti aktualus visoms šeimoms, todėl visiems yra gyvybiškai svarbu atpažinti jo simptomus ir suvokti rizikos veiksnius.
Kaip minėta, tarp sergančiųjų diabetu vyrauja 2-ojo tipo diabetas (90 proc. visų sergančiųjų pasaulyje), kuriam būdingi šie požymiai:
- dažnas šlapinimasis,
- didelis troškulys,
- vis didėjantis alkis,
- svorio mažėjimas,
- nuovargis,
- negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
- suprastėjusi rega,
- vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).
- Artimiausios aplinkos žmonės pirmiausia turi galimybę pastebėti pakitimus, todėl šeimos vaidmuo itin svarbus ankstyvajai diabeto diagnostikai.
Visgi svarbiausias sergamumo diabetu mažinimo veiksnys yra prevencija. Ypač didelę reikšmę čia taip pat turi šeima, kadangi vienas pagrindinių prevencijos veiksnių, galinčių padėti užkirsti kelią diabetui, yra mityba. Tarptautinė diabeto asociacija ragina laikytis šių mitybos rekomendacijų:
- vietoje vaisių sulčių, sodos vandens ar kitų saldintų gėrimų rinktis vandenį, nesaldintą arbatą ;
- kiekvieną dieną suvalgyti mažiausiai tris porcijas daržovių;
- kiekvieną dieną suvalgyti iki trijų porcijų šviežių vaisių;
- užkandžiams rinktis riešutus, šviežius vaisius ar nesaldintą jogurtą;
- riboti alkoholinių gėrimų vartojimą;
- valgyti liesos baltos mėsos, paukštienos ar jūros gėrybių patiekalus bei vengti perdirbtos mėsos;
- vietoje šokolado ar džemo valgyti žemės riešutų sviestą;
- rinktis viso grūdo duonos produktus, ruduosius ryžius ar visagrūdžius makaronus;
- teikti pirmenybę nesočiųjų riebalų vartojimui kasdienėje mityboje.
Kitas svarbus diabeto prevencijos tikslas – skatinti fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualias galimybes bei integruojant jį į kasdienes veiklas (intensyvus vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystės ar kiti aktyvūs buities darbai).
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pabrėžia, jog siekdami kuo mažesnio sergamumo bei mirtingumo nuo cukrinio diabeto, turime suvokti, jog reikalinga nuolatinė diabeto rizikos veiksnių korekcija. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.
Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti 40–65 m. amžiaus asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.
Norėdami dalyvauti šioje nemokamoje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvenate, visuomenės sveikatos biurą.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Irma Bukotienė
