aA
Hepatito C diagnozę prieš penkerius metus išgirdę pacientai žinodavo, kad tikimybė pasveikti – nedidelė, o gydymą lydinčius šalutinius reiškinius ištverdavo ne visi. Tačiau situacija pasikeitė, kai 2014 metais 20 Lietuvos pacientų tapo gydymo perversmo dalyviais. Viena jų – Vida Augustinienė, kuri žinojo, kad klinikinis tyrimas jai gali suteikti galimybę pasveikti.
Vida Augustinienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pranešime spaudai rašoma, kad prieš keletą metų hepatito C diagnozę išgirdusią Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkę V. Augustinienę aplankė dvejopi jausmai. Moteris prisimena, kad pradžiugino nepasitvirtinę pirminiai kepenų vėžio įtarimai, tačiau nerimą kėlė dar vienos naujos ligos diagnozė šalia jau daugelį metų esančio cukrinio diabeto.

„Gerai, kad atsitiktinių tyrimų metu turėjau galimybę išsiaiškinti apie šią ligą, tačiau iš pradžių buvo baisu – negalėjau suprasti, kaip aš ja susirgau. Tik vėliau paaiškėjo, kad hepatitu C užsikrėčiau dar 1987 metais, kai man buvo perpiltas kraujas po pooperacinio kraujo užkrėtimo“, – prisimena V. Augustinienė.

Moteris pasakoja, kad apie užsikrėtimą virusu net neįtarė, nes nejautė jokių simptomų. Diagnozavus hepatitą C, Vida buvo supažindinta su tuo metu pacientams prieinamu gydymu interferono ir ribavirino deriniu, kuris nežadėjo gerų rezultatų. Vėliau ji sužinojo apie galimybę dalyvauti naujo vaisto, skirto hepatito C gydymui, klinikiniame tyrime.

Vaistų šalutiniai reiškiniai privesdavo net iki savižudybių

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė prisimena, kad prieš keletą metų, kai į ją kreipėsi pacientė Vida, Lietuvoje dar nebuvo inovatyvių vaistų hepatitui C gydyti.

„Tuo metu sergantieji hepatitu C buvo gydomi interferono preparatais, kuriuos reikėjo vartoti vienerius metus, žmogus turėdavo pats sau leistis vaistus į paodį ir papildomai gerti ribavirino tabletes. Tokį gydymą pacientai labai blogai toleruodavo, kai kurie neištverdavo šalutinio poveikio ir gydymą nutraukdavo“, – sako prof. L. Jančorienė.
Plaukų slinkimas, gripoidinė savijauta, mažakraujystės vystymasis, leukocitų ar hemaglobino stoka ir depresija, privedanti iki savižudybės – keli iš daugelio šalutinių reiškinių, kuriuos sukeldavo gydymas interferonu.

„Metus trunkantis gydymas kai kuriems pacientams būdavo pragariškas, o tikimybė pasveikti siekdavo vos 40 proc. Nors ši liga iš esmės yra pagydoma, tačiau daliai pacientų nepavykdavo pasveikti“, – teigia gydytoja.

Vidą gydanti medikė žinojo, kad artimiausiu metu yra planuojamas klinikinis tyrimas, skirtas hepatito C gydymui, todėl rekomendavo pacientei išbandyti naujos kartos vaistus, kurie žadėjo itin gerų rezultatų.

Naujausią gydymą prilygina stebuklui

Kartu su inovatyvaus vaisto klinikiniu tyrimu hepatito C gydyme įvyko ir didžiulis perversmas, kurį medikai prilygina stebuklui. Naujos kartos preparatas ne tik sutrumpino pacientų gydymo trukmę, bet ir padėjo pasiekti beveik 100 proc. efektyvumą.

„Gydymas inovatyviais tiriamaisiais vaistas truko vos 3 mėnesius, pacientai vartojo tik tabletes ir nebuvo jokio šalutinio poveikio. Lietuvoje preparato klinikiniame tyrime dalyvavo 20 pacientų ir visų jų rezultatai buvo puikūs – mes neturėjome nei vieno nesėkmės atvejo. Viena iš klinikinio tyrimo dalyvių buvo ir Vida, kuriai taip pat per keletą mėnesių pavyko pagyti – virusas visiškai išnyko“, – sako gyd. L. Jančorienė.

Pacientė V. Augustinienė dėl dalyvavimo klinikiniame tyrime net nedvejojo. Moteris sako, kad jau anksčiau žinojo, jog tai yra puiki galimybė atlikti išsamius tyrimus ir gauti naujausią vaistą, kuris gali padėti išgydyti ligą.

„Esu pacientų organizacijų atstovė, todėl yra tekę dalyvauti mokymuose apie klinikinius tyrimus, iš kurių sužinojau apie jų naudą ir svarbą pacientams. Aš iškart sutikau dalyvauti, nes žinojau, kad tai gali suteikti galimybę pasveikti“, – sako V. Augustinienė.

Naujausias lėtinio hepatito C gydymas, kurio klinikiniame tyrime dalyvavo pacientė Vida, nuo 2018 metų tapo prieinamas ir Lietuvos pacientams, nes 2017 metais JAV ir Europoje registruotas vaistas įtrauktas ir į Lietuvos kompensuojamų vaistų sąrašą.

Ką reikia žinoti apie klinikinius tyrimus?

Klinikiniai tyrimai yra skirti atrasti veiksmingesnius ir saugesnius žmonių gydymo ar sveikatos stiprinimo būdus. Šiandien nėra registruoto nei vieno vaisto, kuris nebūtų praėjęs klinikinių tyrimų.

„Kiekvienas preparatas ar vakcina yra tiriami, kad būtų užtikrintas jų saugumas, išaiškinta nauda ir atrastas naujas, efektyvesnis gydymo būdas, padėsiantis suvaldyti tam tikras ligas. Klinikiniai tyrimai yra naudingi ne tik mokslo pažangai, bet ir patiems pacientams – tai galimybė gauti naujus vaistus, kurių dar nėra rinkoje. Labai svarbu, kad mūsų šalies gydymo įstaigos ir pacientai gali prisidėti prie inovatyvios medicinos progreso“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Klinikiniai tyrimai paprastai vyksta globaliu mastu – daugelyje pasaulio šalių. Juos lydi griežti reikalavimai, reglamentuoti geros klinikinės praktikos taisyklių, kurios galioja Europoje, JAV, Japonijoje ir kitose šalyse.

Nauji vaistai dažniausiai labai daug kainuoja, kadangi juos tiriant dirba šimtai tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, kol vaistas yra užregistruojamas. Vieno preparato klinikinis tyrimas kartais gali tęstis iki 10 ar 20 metų.

„Mano atveju, jeigu nebūčiau dalyvavusi klinikiniame tyrime, tas 3 mėnesių gydymas būtų kainavęs apie 45 tūkst. eurų. Jeigu gydytojas siūlo dalyvauti klinikiniame tyrime, siūlyčiau sutikti ne tik dėl galimybės gauti naujausią vaistą nemokamai, bet ir dėl visapusiško sveikatos ištyrimo bei intensyvios medikų priežiūros“, – sako V. Augustinienė.

Išgirdus ligos diagnozę, kuriai nėra taikomo gydymo arba esamas gydymas neefektyvus, pacientui reikėtų pasitarti su jį gydančių mediku dėl galimybės dalyvauti klinikiniame tyrime. Jeigu artimiausiu metu yra numatytas klinikinis tyrimas, gydytojai informuoja pacientus, galinčius jame dalyvauti.

Išsamią informaciją apie klinikinius vaistinių preparatų tyrimus galima rasti Europos Sąjungos klinikinių tyrimų registre ir Pasaulinėje klinikinių tyrimų duomenų bazėje (angl. Clinical trials database).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2018 metais buvo išduoti leidimai atlikti 75 klinikinius vaistinių preparatų tyrimus Lietuvoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kepenų ligos Lietuvoje kasmet diagnozuojamos tūkstančiams: 2 gydytojos patarimai, kaip išsigelbėti (36)

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 10 tūkstančių susirgimų kepenų ligomis atvejų, daugiau...

Mikroelemento trūkumo nepastebėsime, bet stygiaus padariniai gali būti neatitaisomi: kokius produktus rinktis (14)

Nors mikroelemento jodo organizmui reikia ypač mažomis dozėmis, tačiau jo vaidmuo žmogaus...

Egidijus hemofilija serga jau 43 metus: šiuolaikinis gydymas būklę visiškai pakeičia (3)

Hemofilija Egidijui Šliaužiui buvo diagnozuota sulaukus vos vienerių metų. Spontaniškų...

Inkstų akmenys ilgai tūno nesukeldami jokių simptomų: kai pajuda, iš skausmo verkia net stipriausi vyrai urologo patarimai, kaip to išvengti (90)

Pacientai vieningai kartoja, kad jūs nežinote, kas yra skausmas, kol nepatyrėte inkstų...

Jaučiasi sveikas, bet iš tikrųjų serga: kaip išsaugoti kraujagysles ir kovoti su cholesteroliu? (29)

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nesukelia skausmo. Žmogus jaučiasi sveikas, bet iš tikrųjų...

Top naujienos

Lietuvoje įsigali sausra: labiausiai sunerimę vieno regiono ūkininkai

Lietuvoje nelyja jau gana seniai. Dirvos išdžiūvusios, tačiau apie tai, kad būtų galima kalbėti...

Virš Baltijos – anomalios cirkuliacijos centras: šiluma muš rekordus, gali kilti liūtys, škvalas ar net kruša (51)

Virš Europos, pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento Gintauto...

Ievos Zasimauskaitės mama atvirai apie netradicinį dukros gyvenimo būdą, ankstyvą santuoką ir sunkiausią „Eurovizijos“ periodą (31)

Ievos Zasimauskaitės-Kiltinavičienės mama Audronė Zasimauskienė puikiai pamena tą įtampą,...

Lietuvos miestų laukia naujovės: uždraus įvažiuoti į centrus, skatins ieškoti alternatyvos (7)

Didėjantis automobilių skaičius miestuose verčia atitinkamų veiksmų imtis ir savivaldybes....

Komikas, kaip galimas būsimas prezidentas, kelia rimtų klausimų Ukrainai (65)

Regis, jeigu yra vienas dalykas, kurio išmoko Volodymyras Zelenskis , vaidindamas prezidentą...

Naminis jautienos vyniotinis: be liežuvio, bet dar skanesnis (3)

„Brandintos jautienos vyniotinis skirtas aistringos virtuvės mėgėjams. Brutalus, aštrus, su...

Stambule „Žalgirį“ palaikęs „Hornets“ krepšininkas laikė kumščius už Deoną Thompsoną (5)

Eurolygos ketvirtfinalio serijoje Stambule tarp kelių šimtų sirgalių, palaikiusių Kauno...

Nausėdos reklaminis klipas: Lietuva – joje gyvenantys žmonės, bet tie žmonės – ne visai iš Lietuvos (520)

„Gyvename vienoje Lietuvoje, nors kartais atrodo – taip toli vienas nuo kito“, – tokiais...

Aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata: būti išlaikomai vyro man yra privilegija (35)

Renata Jampolskė - jau šešerius metus aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona. Per visą laikotarpį ji...

Laiškas Lukašenkai: filosofas skelbia apie Rusijos aneksijos pavojų (156)

Filosofas Vladimiras Mackevičius interviu „Deutsche Welle“ paaiškino, kas jį paskatino...