63-ejų kaunietis pasakojo į medikus kreipęsis tada, kai dėl užkimusio balso nebegalėjo normaliai kalbėti.
„Padarę tyrimus, sako – tau gerklų vėžys. Tikrai nustebau, pasimečiau, nes iki tol nejaučiau jokio skausmo, normaliai valgiau, rijau maistą. Bet kuriam žmogui būtų šokas. Gydytojai įtarė, kad ligą sukėlė rūkymas ir mano darbo pobūdis – esu suvirintojas“, - pasakojo vyriškis.
J. Romeris rūkė nuo tada, kai sulaukė pilnametystės.
Pacientui Kauno klinikose skubiai atlikta operacija.
„Iškart po jos negalėjau kalbėti, tačiau jaučiausi puikiai, net temperatūra pakilusi nebuvo“, - stebėjosi kaunietis.
Pašnekovas per daug nesureikšmina to, kad jo balsas dabar skamba kitaip. Svarbiausia, kad pavyksta bendrauti su aplinkiniais.
„O į cigaretes nė pažiūrėti nebenoriu, nebenoriu ligos“, - prisipažįsta Jonas.
Anksčiau galimybės buvo prastesnės
Gerklos – priekinėje kaklo srityje esantis neporinis 3,5–4,5 cm ilgio vamzdelis, jungiantis ryklę su gerkle. Gerklos be kvėpavimo funkcijos, atlieka ir balso produkavimo funkciją – jose yra balso aparatas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 200 naujų atvejų (Vėžio registro duomenimis)
Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otorinolaringologas Evaldas Padervinskis sakė, kad šios lokalizacijos vėžys dažniausiai diagnozuojamas rūkantiems žmonėms.
„Jei pas gydytoją ateinama laiku, mes galime su minimalia chirurgine intervencija jiems padėti. Jei žmogus socialiai orientuotas, dirbantis ir jau mėnesį jaučia balso užkimimą, jis įprastai kreipiasi į medikus. Tačiau neretai šie pacientai kreipiasi per vėlai. Uždelsus liga jau būna įsisenėjusi“, - pasakojo E. Padervinskis.
J. Romeriui 2007 m. buvo paimtas mėginėlis nuo balso stygų, tačiau jis anuomet parodė tik lėtinį uždegimą. Pacientas ramiai gyveno, grįžo prie rūkymo.
„Į mus jis kreipėsi neseniai, skųsdamasis nesitraukiančiu užkimimu. Stebint patologinį procesą buvo paimta biopsija. Atsakymas – balso stygų arba gerklų vėžys. Morfologinė vėžio fazė – G1 – mažiau jautri įprastinei radioterapijai. Daug kur pasaulyje pirmiausia atliekamas organą tausojantis radioterapinis gydymas, tačiau šįkart tokia praktika nerekomenduota dėl mažesnio jautrumo vėžio radioterapijai“, - pasakojo gydytojas otorinolaringologas.
Pacientui diagnozavus III stadijos vėžį, atliktas pilnas gerklų pašalinimas – laringektomija.
„Operacijos metu susiūta stemplė bei įdėtas silikoninis protezas, jungiantis trachėją su stemple. Šis vamzdelis yra su vožtuvu, kuris, pacientui uždengus trachėją, kuria balsą“, - aiškino pašnekovas.
Lietuvoje tokio tipo operacijas geba atlikti iki 10 specialistų.
Pacientui padaryta tracheostoma – tai chirurginiu būdu suformuota anga priekinėje kaklo dalyje, per kurią įkvepiamas oras patenka tiesiai į trachėją ir plaučius. Ligoniai, kuriems pašalinamos gerklos, kvėpuoja pro ją.
„Pacientas kalbėdamas turi pirštu uždengti angą-skylutę, kad nukreiptų oro srovę į vožtuvą. Tačiau tai yra problematiška – reikia labai dažnai plauti rankas, negalima dirbti dulkėto darbo. Dabar Ligonių kasos mums skyrė apie 10 pagalbinių priemonių – komplekte yra specialus kimbantis lipdukas, kuris užklijuojamas aplink tracheostomos angą, o centre paliekamas mažas oro filtras. Pacientas įkvepia švarų orą, jis netyčia neapspjaus ar neapkosės pašnekovo, nebėra tokia svarbi rankų higiena, tiesiog – jis jaučiasi komfortabiliau“, - aiškino E. Padervinskis.
Gydytojas džiaugėsi, kad šiandien pacientas jaučiasi gerai ir jau keletą dienų treniruoja savo naująjį kalbos aparatą.
„Anksčiau ilgai užtrukdavome mokydami pacientus iš naujo kalbėti. Būdavo skausminga kalbant užspausti stomą, o su naujaisiais vožtuvais viskas paprasčiau. Džiaugiamės jų gavę, tačiau norėtume daugiau nei 10. Vakarų valstybėse šios priemonės yra visiškai kompensuojamos, o pas mus pusantro mėnesio naudojamos dėžutės kaina – apie 450 eurų“, - teigė pašnekovas.
Didelėje gydymo įstaigoje naujų atvejų, kuomet reikia šalinti gerklas, per metus nesiekia 50 (Lietuvoje - apie 100). Anksčiau, kai gydymo galimybės nebuvo tokios išvystytos, pacientams tekdavo mokytis stemplinės kalbos – kalbėti ryjant orą į skrandį. Mokymosi procesas sudėtingas, o ir garso kokybė būdavo prastesnė.
Dabar paciento laukia reabilitacija, logopedo pamokos.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.
