aA
Embriono širdis, susidedanti iš 40 000 ląstelių, ima pulsuoti praėjus 4 savaitėms nuo gyvybės užsimezgimo. Pirminė jos funkcija – varinėti kūno skysčius, pradžioje sekant motinos širdies ritmu. Ilgainiui širdies susitraukimas didėja iki 120 kartų per minutę iki gimimo širdžiai vidutiniškai suplakant 54 milijonus kartų.
prof. Raimondas Kubilius
prof. Raimondas Kubilius
© DELFI montažas

Užgimusi širdis gyvybę palaiko susitraukdama 120-140 k/min, tačiau ilgainiui augant vaikui pulsas lėtėja ir iki pat mirties širdis susitraukdama pumpuoja kraują be jokio sustojimo.

Ar įmintos širdies ir pulso paslaptys?

Šiame išskirtinai unikaliame netaisyklingo kūgio, sveriančio 300-350 gramų, kumščio dydžio žmogaus gyvybės organe bandome sutalpinti svarbiausią žmogaus prigimtinį fizinį ir dvasinį turtą. XVII amžiuje pr. m. e. egiptiečiai tikėjo, kad mūsų protas slypi širdyje. IV m. pr. m. e. Aristotelis manęs, kad smegenys veikia kaip širdį ir kraują aušinantis mechanizmas. Šiandien neabejojame, kad širdis išduoda mūsų emocijas bei keičia mūsų kūno kalbą reaguojant į įvairius aplinkos dirgiklius, juk širdies pulso reakcija pagrįstas melo detektoriaus taikymas ir pagaliau vis dar tikime, kad žmogui mirus ir sielai apleidus kūną, mūsų širdis palengvėja 5 gramais.

Kita vertus, tenka pripažinti, jog kardiologai, šiandieną turintys unikalių širdies ištyrimo galimybių ir sugebantys išmatuoti mažiausius širdies ląstelių deformavimosi rodiklius, išilgines įtampas ar sukamuosius judesius, jų mechanikos pokyčius, vis dar negali įminti širdies paslapčių. Nekalbant apie tai, kad praėjusiais metais mokslininkai, pasitelkę aukštos rezoliucijos lazerio skenavimo metodiką, įrodė, kad net medžiai turi savo širdies pulsą (!) bei jiems būdingą naktinį cirkadinį rtimą, kurio metu fiksuojami tam tikro dažnio 2 cm amplitudės medžio lapų svyravimai, kurių metu, tikėtina, absorbuojamas gyvybiniams procesams užtikrinti reikalingas vanduo.

Kardiologas pataria: ką turime žinoti apie savo pulsą – pasitikrinti paprasta ir patiems
© Corbis/Scanpix

Ar užgimusi širdis turi savo susitraukimų limitą?

Žmogaus širdis vidutiniškai susitraukia 70 kartų per minutę, 100 000 kartų per dieną ir 36,8 milijoną kartų per metus. Per visą gyvenimą lietuvio vyro širdis susitrauks vidutiniškai 2,5 milijardus kartų, jeigu vidutinę gyvenimo trukmę skaičiuotume 68,5 metų, o vidutiniškai 79,6 metus gyvenančios moters – 2,9 milijardus kartų. Ramybėje žmogaus širdis per minutę perpumpuoja 5 litrus kraujo, tačiau esant intensyvesniam fiziniam krūviui gali būti ir 25 litrai per minutę.

Paieškokime analogų gamtoje. Pavyzdžiui, pelės širdies pulsas 600 k/min ir ji vidutiniškai gyvena vos keletą metų, arba šunys, katės, kurių pulsas 150 k/min, gyvena iki 15 metų, tuo tarpu dramblio širdies pulsas 50 k/min ir jis vidutiniškai gyvena 25 metus, arba Grenlandijos ryklio širdis gali sverti iki 200 kg ir kas dešimt sekundžių išstumdama vieną litrą kraujo, o dėl lėto metabolizmo nesustodama galėtų dirbti net 400 metų.

Koks žmogaus pulsas yra normalus?

Padidėjęs širdies susitraukimo dažnis ramybėje jau gali būti laikomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu. Šiandien manoma, kad ramybėje pulsas neturėtų būti dažnesnis nei 80 kartų per minutę, o jam esant didesniam, būtina atkreipti dėmesį ir net tais atvejais, kai pacientas neišsako jokių nesiskundimų. Visais atvejais, kuomet pacientas yra tiriamas ir vertinami širdies ir kraujagyslių (ŠKL) rizikos veiksniai – greta blogojo cholesterolio, padidinto arterinio kraujospūdžio suskaičiuojamas ir pulso dydis. Lygiai taip pat kaip ir sergančiajam ŠKL, skiriant ar koreguojant medikamentus, visuomet atsižvegiame į širdies susitraukimo dažnį bei jo reguliarumą.

Neretai susiduriame ir su pacientais, kuriems, priešingai, atsitiktinai nustatome sumažėjusį pulsą. Vėlgi, mokslininkai nėra pateikę jokių rekomendacijų, koks gerai besijaunčiančio ir neturinčio jokių nusiskundimų pacientų pulso dažnio apatinė riba yra normali. Antai, legendinio Ispanijos dviratininko Migelio Induraino pulsas ramybėje siekdavo 28 kartus per minutę. Įprastai profesionaliems sportininkams nustatoma vadinamoji atleto širdis, kuriai ir būdinga lėtas 40-50 k/min pulsas. Paprastai jiems pagilinto ištyrimo metu nenustatome jokios patologijos. Panašiai galėtų būti ir su jaunais pacientais, kurių pulsas svyruoja tarp 50-60 kartų per minutę. Tai yra normalu. Kita vertus, gal ateityje tai vertinsime kaip galimą ilgaamžiškumo rodmenį? Šiandien taip pat žinome, kad moterų pulsas yra 8-10 susitraukimų per minutę didesnis, lyginant su vyrų.

Širdies aritmijos

Normalus širdies ritmas yra vadinamas sinusiniu ritmu, kai širdies susitraukimo dažnis yra 60-80 k/min. Tuomet, kai širdies ritmas sutrinka, dauguma pacientų jaučia neritmišką širdies veiklą, permušimus, galimai diskomfortą ar skausmą krūtinėje, galvos svaigimą ar netgi dusulį. Ir tai gali būti įvairių širdies patologijų – išeminės širdies ligos, nusilpusio širdies raumens ar elektrolitų koncentracijos pasikeitimo mūsų kraujyje požymis. Nustatytos priežasties korekcija, rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas padeda koreguoti ritmą.

Ritmo sutrikimų karalienė – prieširdžių virpėjimas

Prieširdžių virpėjimas dažniausiai pasitaikantis ilgalaikis ritmo sutrikimas. Skaičiuojama, kad šis sutrikimas Lietuvoje turėtų varginti per 60 000 pacientų ir jis yra dažnas kitų ligų palydovas. Dažniausia šio ritmo sutrikimo priežastis yra pasekmė kitų esančių ŠKL ligų, o jaunesniame amžiuje gali buti ir pirmasis susirgimas.

Netinkamai kontroliuojamas ir gydomas prieširdžių virpėjimas yra susijęs su 5 kartais didesniu insultų ir 3 kartus didesniu širdies nepakankamumo išsivystymo rizika. Todėl kiekvienas pacientas turėtų mokėti rieše užsičiuopti stipininės arterijos pulsą, jį suskaičiuoti ir įvertinti pulso reguliarumą. Kardiologai rekomenduoja kiekvienam pacientui, sulaukusiam 65 metų, reguliariai vertintis ir matuotis pulsą, o aptikus, kad jis yra nereguliarus, vykti pas gydytoją ir užsirašyti elektrokardiogramai. Tai ypač svarbu, nes daliai pacientų ritmo sutrikimai yra asimptominiai – pacientas nieko nejaučia, tačiau organizmo kraujagyslėse jau gali prasidėti krešulių fromavimasis.

Atmintinė pulsui

  • Padidėjęs širdies pulsas yra širdies ir krajausgyslių rizikos veiksnys.
  • Įprastai pulsas svyruoja nuo 60-80 k./min, sportuojančiajam, neretai ir sveikam, neturinčiam jokių nusiskundimų, pulsas gali būti ir mažesnis nei 60 k/min.
  • Nereguliarus pulsas, jaučiami įvairūs širdiniai požymiai gali būti pirmieji ligos simptomai.
  • Reguliariai širdies veiklai užtikrinti svarbi mityba (produktai praturtinti kalio ir magnio mikroelementais), būtina riboti alkoholio vartojimą, nerūkyti.

Vykti pas gydytoją ir užsirašyti elekrokardiogramai būtina:

- visiems, pajutusiems širdies permušimus ar neritmišką širdies veiklą;

- aptikus nereguliarų pulsą riešo arterijoje visiems, sulaukusiems 65 m. ir vyresniems.

  • Reguliarus sportavimas, ypač aerobinės šakos (30 min/dieną 5-7 k./sav.) pulsui daro teigiamą įtaką.
  • Pulsas yra dažniausias rodiklis sudarant sportavimo programas bei parenkant fizinio intensyvumo apkrovas.
  • Negydomas nereguliarus pulsas sąlygoja krešulio susidarymą ir net nulemia kas 6 insulto išsivystymo riziką.
  • Negydomas prieširdžių virpėjimas ypač pavojingas turintiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, taip sergantiems kitomis širdies ligomis, cukriniu diabetu bei anksčiau patyrusiems galvos kraujotakos sutrikimus bei visiems vyresniems nei 75 metų pacientams.
www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.4286

Agresyviausias odos vėžys neskauda, o progresuoti gali ir per mėnesį: gydytoja nurodė pirmuosius požymius (1)

Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų....

Sąnarių skausmas gali signalizuoti apie rimtas ligas: kada nedelsiant kreiptis į gydytojus? (14)

Sąnarių skausmas – tiek jauniems ir aktyviems, tiek pagyvenusiems ir sėslų gyvenimo būdą...

Unikalias operacijas atliekantis Panevėžio gydytojas: išvengti insulto yra lengviau, nei jums atrodo (28)

Pas šį Panevėžio gydytoją driekiasi eilės: atlieka unikalias operacijas, atsimena visus...

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai vyrui išoperavo net 13 kg auglį (7)

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai pacientui grąžino visavertį gyvenimą. Vyrui...

55-erių Antaną apie vėžį įspėjo maisto strigimas: po unikalios operacijos vietoje didelio pjūvio liko tik keli randeliai (4)

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai...

Top naujienos

„Didysis šeimos gynimo maršas“ verčia susikaupti ir politikus, ir policiją: kas iš tiesų planuojama šį savaitgalį Lietuvoje

Gegužės 15 dieną organizuojamas „ Didysis šeimos gynimo maršas “ jau spėjo suskaldyti ne tik...

Ekologiškas verslas trina rankomis: „plastiko direktyva“ Lietuvą paveiks ypač smarkiai

Liepos 3 dieną visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji apribojimai plastiko gaminiams....

Sala – mokesčių rojus: „Brexit“ kova dėl žuvies dar nesibaigia

Buvęs žvejys Seanas Faulkneris savo restorane, įsikūrusiame sename nacistinių laikų kariniame...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: kaip be vaistų per du mėnesius sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje

Žmonės, norintys sumažinti per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, dažniausiai griebiasi...

Užkalnis. Kodėl mobingas ir savižudybės niekur nedings (364)

Kai medikai žudosi ir vėl imama kalbėti apie mobingą, o kiti stoja jo neigti (čia pas mus viskas...

Graikija lietuviams vėl atsiveria: ką būtina žinoti vykstantiems ir kokie ribojimai galios turistams (43)

Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai šią savaitę jau pradės vykdyti keliones į...

Šilto pavasario epizodas baigiasi, vėl grįžta lietus (3)

Ketvirtadienio naktį prie Lietuvos priartėjo ciklonas . Jis iš mūsų šalies išstums šilumą ir...

Ar verta trumpinti tokį ilgą tarpą tarp „AstraZeneca“ vakcinų: profesorius Čaplinskas turi atsakymą (146)

Gamintojo „ AstraZeneca “ vakcina „ Vaxzevria “ yra turbūt labiausiai aptarinėjama iš...

Raskevičius: mano bendruomenės žmonės šiuo metu jaučiasi įbauginti (244)

Artėjant šeimos gynimo maršui skirtingų politinių stovyklų politikai sutinka, kad toks renginys...

Apžvalgininkui užkliuvo Prezidentūros klausimai: Nausėda nežino nei Lietuvos Konstitucijos, nei įstatymų (451)

Prezidentūros užsakyta visuomenės apklausa kelia aistras. Ypač dėl to, kad keli klausimai buvo...