Būtent pagirios yra tas stimulas, dėl kurio žmonės kitą rytą sau žada, kad niekada nebegers. Iki kito penktadienio. Gydytojas klinikinis toksikologas Alvydas Repečka sutiko DELFI papasakoti, ko jokiu būdu nedaryti, siekiant pagerinti sveikatą ir nuramintį tą įkyrų galvos skausmą, mediciniškai vadinamą asteniniu sindromu.
Mažiausios blogybės paieškos
Paskutinę metų dieną alkoholis liejasi laisvai. Po įvairiaspalvių gėrimų slepiasi ne tokios spalvingos „daugiadienės“.
„Čia lygiai tas pats, kaip valgyti supelijusią dešrą ir gerą ūkininko pagamintą dešrą. Alkoholiniai gėrimai irgi skiriasi. Pirkdami valstybinį alkoholį bent jau turite minimalų kokybės garantą – ten bent jau pašalintos pašalinės medžiagos.
Yra žmonių, kuriem būdingas visiškas alkoholio netoleravimas – jie puikiai gyvena jo nevartodami. Tačiau, pripažinkime, dauguma yra išgeriantys. Nemažai žmonių jau turi ir alkoholio problemų – užgėrimų. Vos tik šventės, geriama dvi-tris dienas iš eilės, prasideda daugiadienės, paskui kurias ateina problemos darbe, šeimoje ir sveikatoje. Trečia kategorija – žmonės, kurie jau priklausomi nuo alkoholio, serga alkoholizmo priklausomybės liga“, - sakė A. Repečka.
Paklaustas, kaip mūsų savijautą veikia Naujųjų metų naktį išgertas šampanas, gydytojas priminė, kad Lietuvoje šampanas negaminamas – tai daroma tik Prancūzijos Šampanės regione. Ten gėrimas natūraliai rūgsta, susidaro dideli burbulai.
„Pas mus parduodamas angliarūgšte prisotintas obuolių vynas. Yra taisyklių toksikologijoje. Pavyzdžiui, nemaišyti. Medicinoje nėra absoliutaus gėrio ar blogio, ieškome mažesnės blogybės. Todėl visada svarbiausa yra saikas, kurį lemia mūsų kultūra“, - pripažino pašnekovas.
Kuo susirgai, tuo ir gydykis? Ne
Apie alkoholio poveikį, prisigėrimą ir pagirias gydytojas yra parašęs tekstą „Dainuojanti revoliucija“.
„Aktyviai judant, dainuojant, galima išgerti didesnį kiekį alkoholio ir mažiau apsinuodyti. Per plaučius judesyje vyksta apsivalymas ir tada pagirios būna ne tokios sunkios. Nesakau, kad reikia maukti degtinę ir dainuoti, tačiau saikingai vartodami alkoholį šokite, žaiskite, būkite judesy, o ne sėdėkite už stalo ir rykite bei gerkite“, - patarė A. Repečka.
„Ne alkoholis yra visų problemų priežastis, o „pachmielas“, - pasako gydytojas, sukeldamas smalsumą.
„Visų sąmonėje kaltas alkoholis. Žmonės sako – būtų negėręs, tai šeima nebūtų iširus. Negertų, tai nebūtų miręs avarijoje. Įmetę akmenį į vandenį matome ratilus. Priežastis yra jau nuskendęs akmuo („pachmielas“), o ratilai (nesaikingai vartojamas alkoholis) yra pasekmė. Jei norime įtakoti reiškinį, turime įtakoti priežastį. Klaidingai laikant alkoholį visų blogybių priežastimi priimami metai iš metų klaidingi sprendimai (kainą didinti, reklamą riboti, drausti , labiau griežtinti ir bausti). Nesistebėkite, kad nuolat esame Europos Sąjungos uodegoje. Visos girtos avarijos, traumos ir smurtas, vaikai šuliniuose yra šie ratilai, bangos, o giluminė priežastis - mokėjimas taisyti alkoholiu sveikatą. Tai yra rusų liaudies tradicija - kuo susirgai , tuo ir gydykis‘‘, - aiškino jis.
Minėtame tekste „Dainuojanti revoliucija“ A. Repečka aiškina: „žmogaus, kuris linkęs daryti pachmielą, būsena mediciniškai nusakoma kaip abstinentinis (lot.susilaikymas) sindromas (dar vadinamas nutraukimo sindromu). Jo pagrindinis simptomas yra įvairaus lygio nerimas (svyruoja nuo beveik nejuntamo nerimuko iki panikos ir mirties baimės), o svarbiausia - tų, kurie jau įgudo sekančią dieną po išgertuvių daryti pachmielą, nekankina troškulys - jiems „gamta neprimena“, kad grąžintų prarastus skysčius. Esant nerimui, jie pagal principą „nuo kuo susirgai, tuo ir gydykis“ geria alkoholį, ir tam kartui nerimas atslūgsta, sveikata pasitaiso (kodėl pasitaiso sveikata – kitame straipsnyje). Palaipsniui, nežinant ir nejaučiant, pachmielo patirtis „įauga į kraują“, tampa savastimi. Bausmė ateina vėliau“.
O bausmės – skaudžios ir darančios žalą ne tik geriančiajam, bet ir jo artimiesiems.
„Mes Europos Sąjungoje pirmaujame ne todėl, kad daugiausiai išgeriame, o todėl, kad mūsų populiacijoje yra daugiausia „pachmielo viruso nešiotojų“. Dėl to prancūzai gali gerti tiek pat, kiek geriame mes, tačiau pas juos kažkodėl nėra girtų sukeltų avarijų ir smurto protrūkių. Vidury nakties pabudę žmonės žino, kaip „pataisyti“ sveikatą. Ir kaulų nebelaužo, galvoje prašviesėja, o po kiek laiko ir apetitas atsiranda“, - geriančiųjų mintimis kalba gydytojas.
Mato išeitį kaip uždaryti „pachmielo mokyklą“
Klinikinio toksikologo A. Repečkos teigimu, Lietuvoje su alkoholizmu kovojama neteisingai.
„Draudžiam reklamą, keliam akcizą, tačiau nematome problemos šaknų. Kai 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kad alkoholį galima įsigyti tik iki 22 val. vakaro, visi plojo katučių – dabar viskas pasikeis. Tačiau padarykime tvarką iš esmės – kad alkoholio nebūtų galima įsigyti iki pietų. Tik tada tie, kurie linkę „daryti pachmielą“, tie, kurie šiaip yra normalūs, socialūs žmonės, neturės būdų savęs žaloti“, - idėja pasidalino pašnekovas.
Jo teigimu, dauguma jaunuolių net nežino, kad dvi dienas vartojamas alkoholis jau yra „pachmielas“.
„Kiekvienos šventės, kai jos trunka dvi-tris dienas (Kalėdos, Velykos, vestuvės) yra „pachmielo mokykla“. Nei vienas pasaulio žmogus nėra tapęs alkoholiku prieš tai nepabuvęs „užgeriančiuoju“ (psichologai juos vadina maratonininkais), kai sveikatą „taiso“ alkoholiu“, - sakė pašnekovas.
Paklaustas, tai kaip palengvinti fizines ir moralines kito ryto kančias, gydytojas priminė lengviausią būdą.
„Pirmiausia, dar vakar reikėjo saiko. Organizmas vienaip ar kitaip pats pašalins alkoholį iš organizmo, tačiau reikia vartoti daug vandens, atstatyti skysčių balansą. Daliai žmonių kitą rytą pasireiškia abstinencijos (nutraukimo) sindromas. Juntamas nerimas. Tačiau lai geriau toks žmogus paimtų raminančią tabletę, o ne raminančią taurelę.
O alkoholikams sakyk nesakęs, jie valgo savo duoną kasdieninę. Kainas kelsi, reklamą drausi – jiems tai nerūpi. Jiems alkoholis – maistas. Dvi dienos be alkoholio ir jiems „stogas važiuoja“, haliucinacijos prasideda“, - atvirai dėstė gydytojas.
