aA
„Mūsų pacientai neretai serga ne tik keliomis lėtinėmis ligomis, bet netgi ne viena onkologine liga. Todėl tik darnus multidisciplininis komandinis darbas leidžia pasiekti sėkmingų rezultatų“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė (42 m.).
Kaip daliai pacientų pavyksta pažaboti atsinaujinusį vėžį
© Fotolia nuotr.

- Sparčiai į priekį žengiantis medicinos mokslas leido pakeisti požiūrį, jog vėžys yra nepagydoma liga. Koks vaidmuo pažabojant šią žmonijos rykštę tenka radioterapeutams?

- Radioterapija onkologijoje neretai prilygsta operaciniam gydymui. Tačiau radioterapeutai gydo ne skalpeliu, o spinduliu, tai yra jonizuojančiąja spinduliuote. Radioterapiją pasitelkiame siekdami nešalinant organo pažaboti vėžį. Kitais atvejais tenka sumažinti naviką ir jo metastazes taip, kad būtų galima jį visiškai pašalinti operaciniu būdu. Po operacijos mūsų vaidmuo – užtvirtinti, kad liga neatsinaujintų. Šiandien pagydome beveik pusę spinduline terapija gydomų onkologinių ligų.

Prisimenu tą rudenį, kai daugiau nei prieš septynerius metus atvykusi dirbti į uostamiestį ir įžengusi į skyrių radau veikiantį tik vieną radioterapijos įrenginį – seniausią Lietuvoje išorinės spindulinės terapijos kobalto aparatą. Su juo galėjome švitinti tik paliatyviai, tai yra malšindami skausmą palengvinti sunkių onkologinių ligonių kančias.

Lygiai prieš septynerius metus pradėjus švitinti pirmuoju linijiniu greitintuvu, Vakarų Lietuvos pacientams atsivėrė naujos gydymo galimybės. Pasitelkiant naujausius radioterapijos metodus, turime vis daugiau šansų ligonį ateityje gydyti pakartotinai, kas anksčiau mūsų srityje buvo tabu.
Kasryt pravėrusi Centro duris išgirstu, kad vakar buvo atlikta per šimtą įvairaus klinikinio profilio radioterapijos procedūrų.

- Jūsų srityje naujausi gydymo metodai po metų kitų tampa įprastais. Spėjate žengti koja kojon su technologine pažanga?

- Viskas išties keičiasi labai greitai ir ateityje sustoti nebus kada. Visada sieksime maksimalios naudos iki minimumo sumažinant šio gydymo metodo riziką.

Šiandien mūsų Centre skiriamos išorinės mažų ir didelių energijų radioterapijos procedūros, trijų išmatavimų konforminė radioterapija, moduliuojamo intensyvumo spindulinė terapija, mažos ir didelės dozės galios intraertminė ir intersticinė brachiterapija. Vieni šie metodai – nauji, kiti jau tapę įprastais, tačiau nuolat tobulinami, kombinuojami. Galiu paminėti šiųmetę naujovę – branduolinės medicinos terapijos procedūras pasitelkėme kovai su vėžio metastazėmis kauluose.

- Esate sakiusi, kad kiekvieno radioterapeuto didžiausia svajonė – dirbti universitetinėje ligoninėje, kur gydymo taktiką gali rinktis kartu su specialistų komanda. Kokių sunkumų iškyla parenkant tinkamiausią ir pacientą mažiausiai žalojantį gydymą?

- Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei daugėja lėtinių ligų. Todėl mūsų pacientai neretai serga ne tik keliomis lėtinėmis ligomis, bet netgi ne viena onkologine liga. Tokiais atvejais ypač svarbus individualus gydymas. Todėl tik darnus multidisciplininės komandos darbas leidžia pasiekti sėkmingų rezultatų – dažnai laiku išgydomos ir pavienės vėžio metastazės.

Kai liga atsinaujina, pakankamai dažnai galime skirti gelbėjantį gydymą, daliai pacientų pavyksta vėl pažaboti vėžį. Taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, ūmios ir vėlyvos spindulinės reakcijos pasireiškia rečiau, būna lengvesnės. Vis dėlto kas dvidešimtas pacientas yra jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei. Mūsų Centre, bendradarbiaujant su Radiacinės saugos centru, jau dvejus metus vykdomas individualaus radiojautrio tyrimas, kuriuo siekiame nustatyti limfocitų chromosomų pažaidas, jas sieti su ūmiomis bei vėlyvomis spindulinėmis reakcijomis. Tikimės, kad pirmojo šalyje pradėto tokio tyrimo rezultatai ateityje leis dar labiau individualizuoti pacientų gydymą.

- Prieš trejus metus pirmieji Lietuvoje įdiegėte metodą, leidžiantį realizuoti didesnę dozę į naviką bei labiau saugoti sveikus organus.

- Rotacinės arba arkinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos procedūros trunka trumpai ir yra patogios pacientui, turi žymiai mažiau šalutinių reiškinių ir leidžia užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę po spindulinio gydymo. Pavyzdžiui, tai svarbu pacientams, sergantiems nosiaryklės, burnaryklės, burnos ertmės navikais. Tuomet pavyksta išsaugoti net seilių liaukų funkciją, kad jų nevargintų sausėjanti burna ir sutrikusi mityba. Taip pat džiaugiamės, jog galima išvengti šlapimo takų ir žarnyno toksiškumo, kuris anksčiau pasireikšdavo viduriavimu ir šlapinimosi sutrikimais.

- Be kasdienių tiesioginių pareigų, turite daug kitų veiklų: dalyvaujate įvairiose vėžio prevencijos bei gydymo programose, projektuose, Klaipėdos universitete pavasarį išleisite pirmąją radiologų technologų absolventų laidą. Paklausi ši specialybė?

- Radiologijos technologai – ypač svarbi radioterapijos komandos dalis. Ši specialybė perspektyvi, jos specialistų Lietuvoje dar trūksta. Mano tikslas – perduoti patirtį ne tik jauniesiems kolegoms, bet ir skleisti, dalintis ja su užsienio kolegomis. Turime didelių ambicijų Klaipėdos universitete plėtoti radiologijos technologo studijas, ruošti tarptautinius magistrus.

Tų veiklų, matyt, tiek daug, nes mano darbe ne ką mažiau nei kokybiška paslauga svarbu ir stiprus ryšys tarp gydytojo ir paciento. Būtina ligonį tinkamai informuoti, jis turi pasitikėti specialistais ir aktyviai dalyvauti gydymo procese. Tvirta paciento ir gydytojo partnerystė leidžia pasiekti daug daugiau.

Dosjė

1992–1998 m. studijavo KMU
1998–1999 m. – I rezidentūroje (medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija)
1999–2001 m. – II rezidentūroje (vidaus ligų gydytojo kvalifikacija)
2001–2003 m. – III rezidentūroje (gydytojo onkologo radioterapeuto profesinė kvalifikacija)
2003–2005 m. – KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, administratorė
2005–2008 m. – VUOI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologė radioterapeutė, nuo 2007 – sk. vedėja
Nuo 2009 – KUL Aukštųjų energijų spindulinės terapijos sk. vedėja, gydytoja onkologė radioterapeutė, nuo 2013 - Branduolinės medicinos centro vadovė, Klaipėdos universiteto docentė

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Skrandžio opos kankina dažną lietuvį: gydytoja nurodė pagrindinę ligos priežastį ir dažniausią simptomą

Skrandžio opa – tai skrandžio gleivinės žaizda, atsirandanti sumažėjus skrandžio gleivinės...

Joniškio ligoninėje atlikta moderni piršto sąnario keitimo procedūra (3)

Įprasta manyti, kad stiprūs sąnarių skausmai dažniau kankina vyresnio amžiaus žmones, tačiau...

Giedrė Balčiūtė | D+

Dažnam po COVID-19 pradeda kuokštais slinkti plaukai: gydytoja ramina – tai išsprendžiama bėda

COVID-19 liga pavojinga ne tik tuo, kad gali baigtis gana staigia susirgusiojo ja asmens mirtimi,...

Profesorius Ostapenko prakalbo apie ligą, kurios gėdijasi vyrai, nors jiems ji pasitaiko rečiau

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Krūties vėžys dažniausia moterų onkologinė liga...

Trynukų mama Justina agresyvų vėžį aptiko sūnaus dėka: po diagnozės visiškai pakeitė mitybą ir gyvenimo būdą (51)

Trynukų mama Justina Klyvienė prieš 2,5 metų pajuto pirmuosius krūties vėžio simptomus ....

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Į kieno kišenę nuguls nacionalinio stadiono milijonai: bendrovėje besisukantys lietuviai išvengia viešumos (1)

Pasirašius daugiau apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį pasigirdo...

Daugiau nei 100 milijonų eurų, skirtų darbuotojų išeitinėms, biudžete guli nenaudojami: pasinaudoja tik retas (1)

Pandemija sudrebino darbo rinką, tačiau valstybės kaupiamos lėšos, skirtos atleidžiamiems...

Skrandžio opos kankina dažną lietuvį: gydytoja nurodė pagrindinę ligos priežastį ir dažniausią simptomą

Skrandžio opa – tai skrandžio gleivinės žaizda, atsirandanti sumažėjus skrandžio gleivinės...

Michael Msika, Macarena Munoz | D+

Chaosas tiekimo grandinėje – rykštė Europos įmonių pelnui: štai, ką stebės investuotojai

Su sąnaudomis susijęs spaudimas, tiekimo grandinę apėmęs chaosas ir nusivylimas atsivėrimo...

Arūnas Milašius | D+

Ką daryti su nukritusiais lapais, kad gautume naudos

Ruduojantys rudeniniai sodo medžiai tai ne tik atgaiva akims, bet ir galvos skausmas. Ką gi daryti...

Australijos milijardierius planuoja naują gamyklą, kad galėtų varžytis su Kinija

Milijardierius kasybos magnatas Andrew Forrestas pagrindiniame Australijos anglies prekybos...

Kainų šuolio neišvengė ir saulės elektrinių gamintojai: susimokės vartotojas

Daugiau nei 2000 šeimų, savo namuose šiemet ketinančių pasistatyti saulės elektrines, gali tekti...

Atnaujinto „Jeep Compass“ testas: miestui pritaikytas džipas

Europoje „ Jeep Compass “ pardavimai sudaro daugiau nei 40 proc. visų gamintojo mašinų. Tad...

Finansų ekspertas pataria, kaip paskirstyti savo atlyginimą ir kas padės lengviau taupyti pinigus

Dauguma žmonių savo pinigų neskirsto, skolinasi neapskaičiavę savo galimybių ar investuodami...

Pasaka žaibiškai virtęs mėsininko Salt Bae gyvenimas kupinas įdomybių: iš skurdo išvadavo turtuoliai, už kepsnį mokantys po 800 eurų

Jo restoranų lankytojai į garsųjį turką žiūri kaip į charizmatišką asmenybę, leidžiančią...