aA
Sveikos ir teisingos mitybos principai bei taisyklės nurodo, kad su maistu būtina gauti atitinkamus kiekius visų reikalingų medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, makroelementų ir mikroelementų. Mikroelementų trūkumo pasekmės gali iš karto ir nepasireikšti, tačiau jų stoka gali būti pavojinga ir sukelti sveikatos sutrikimus, komplikuotis į ligas.
Jodo trūkumas: kokias ligas tai gali sukelti
© Shutterstock

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mini jodo trūkumą kaip vieną iš pagrindinių su maistu susijusių veiksnių, lemiančių gyventojų sveikatą, rašoma pranešime spaudai.

Jodo stokos problema yra tokia pat sena kaip ir žmonijos istorija. Pirmosios žinios apie jodo sukeliamas ligas siekia senovės Kinijos, Indijos, Graikijos ir Romos imperijos laikus. Senovės Kinijoje skydliaukės padidėjimui (gūžiui) gydyti buvo naudojamos gyvulių skydliaukės. Graikų gydytojas Hipokratas (gyvenęs apie 377 m. pr. Kr.) yra pabrėžęs jūros kopūstų reikšmę žmonių mitybai. XVII a. ispanų jūreiviai kaip vaistą nuo strumos vartojo jūros dumblių pelenų miltus, kuriuose yra daug jodo. Šiuolaikinės jodo stokos profilaktikos pradininku laikomas Deividas Martinas, kuris 1915 m. paskelbė, kad iš visų žinomų ligų lengviausia užkirsti kelią endeminiam gūžiui. Maždaug tuo metu Šveicarijoje gūžio profilaktikai pradėta naudoti joduotoji druska. 1983 m. australų mokslininkas B. S. Hetzel pasiūlė terminą „jodo trūkumo sutrikimai“ ir apibrėžė šio mikroelemento trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų spektrą skirtingais gyvenimo laikotarpiais:

Vaisiui – persileidimas, padidėjęs perinatalinis mirtingumas, endeminis neurologinis kretinizmas, protinis atsilikimas, kurčnebylumas, žvairumas, hipotirozė ir kt.

Naujagimiams ir kūdikiams – neonatalinė struma (gūžys), hipotirozė.

Vaikams ir paaugliams – endeminė struma (gūžys), jaunatvinė hipotirozė, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai.

Suaugusiesiems – struma (gūžys) ir jos komplikacijos, hipotirozė, protiniai sutrikimai, sumažėjusi reprodukcinė funkcija, jodo sukelta hipertirozė.

Visoms amžiaus grupėms – padidėjęs radioaktyviojo jodo pasisavinimas branduolinių katastrofų atvejais, pažinimo funkcijos sutrikimai.

Mikroelementas jodas, kurio rekomenduojama paros norma (RPN) suaugusiam žmogui yra 150 – 200 µg, yra svarbus tinkamai skydliaukės veiklai, nes reikalingas skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtrijonino (T3) veiklai. Skydliaukės ligos dažnesnės ten, kur aplinkoje yra mažai jodo. Jodas gamtoje labai netolygiai pasiskirstęs, įvairių vietovių dirvožemyje jo kiekis gali skirtis 400 – 1000 kartų, geriamajame vandenyje – iki 7000 kartų. Daugiausiai jodo gamtoje susikaupę jūrose ir vandenynuose, taip pat jodo randama giliuose žemės sluoksniuose, naftos telkiniuose, o kalnuotose vietovėse jodo nebūna.

Jodo koncentracija geriamajame vandenyje atspindi jodo kiekį dirvožemyje. Paprastai jodo deficito rajonuose jodo geriamajame vandenyje būna ne daugiau kaip 2 mikrogramai litre.

Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais), 4 proc. su vandeniu ir 2 proc. su įkvepiamu oru. Gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje bei dirvožemyje jodo nėra, todėl ir augaluose jodo yra labai mažai. Todėl vertėtų vartoti jūros gėrybes – žuvis, moliuskus, jūros dumblius, žuvų taukus.

Pagal PSO pateiktą naujausią pasaulinę jodo būklės ataskaitą, šalių, kuriose jodo trūkumas yra visuomenės sveikatos problema, skaičius per pastarąjį dešimtmetį perpus sumažėjo. Tačiau 54 šalyse vis dar egzistuoja jodo trūkumo problema. 1993 m. šiai problemai spręsti PSO kartu su UNICEF ir ICCIDD (Tarptautinė jodo trūkumo kontrolės taryba) priėmė visuotiną strategiją – universalų druskos jodavimą. Druska buvo pasirinkta, nes ji yra plačiai prieinama ir nuolat vartojama, o jodavimo kaina yra labai maža – tik apie 0,05 JAV dolerio vienam asmeniui per metus. Ši strategija buvo įgyvendinta daugumoje šalių, kuriose jodo trūkumas yra visuomenės sveikatos problema. UNICEF apskaičiavo, kad 66 proc. pasaulio namų ūkių jau gali naudoti joduotąją druską. Nuo 2005 m. Lietuva pasirinko jodo trūkumo problemą spręsti tokiu pat keliu ir maistui rekomenduojama vartoti tik joduotąją druską. Tokia druska dedama ir į duonos gaminius bei į viešojo maitinimo įstaigose gaminamus patiekalus. O šalies parduotuvių maisto skyriuose turi būti parduodama tik joduotoji valgomoji druska.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet spalio mėnesio pabaigoje yra minima Pasaulinė jodo trūkumo diena.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Miliauskė

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Maža juoda dėmelė praneša apie agresyvų vėžį – skausmo galite nė nepajusti (2)

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš jų du trečdaliai moterims ir...

Žydrės klastinga liga prasidėjo nuo pakilusio skrandžio rūgštingumo: išgelbėjo sudėtinga operacija (10)

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga...

Agresyviausias odos vėžys neskauda, o progresuoti gali ir per mėnesį: gydytoja nurodė pirmuosius požymius (1)

Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų....

Sąnarių skausmas gali signalizuoti apie rimtas ligas: kada nedelsiant kreiptis į gydytojus? (14)

Sąnarių skausmas – tiek jauniems ir aktyviems, tiek pagyvenusiems ir sėslų gyvenimo būdą...

Unikalias operacijas atliekantis Panevėžio gydytojas: išvengti insulto yra lengviau, nei jums atrodo (28)

Pas šį Panevėžio gydytoją driekiasi eilės: atlieka unikalias operacijas, atsimena visus...

Top naujienos

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai piktinasi valdžia: vardina skirtingas priežastis, prieš ką reikia kovoti (4431)

Nuo pat ryto šalyje vykstantis „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio dalyvių automobilių...

Maža juoda dėmelė praneša apie agresyvų vėžį – skausmo galite nė nepajusti (2)

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš jų du trečdaliai moterims ir...

Dalyje savivaldybių – nerimą kelianti padėtis: iš juodojo sąrašo kelio nematyti (16)

Trečiadienį „Reitingų“ žurnalų pristatytuose mokyklų reitinguose buvo įvardytos ne tik...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Palanga ruošiasi turistų antplūdžiui bet kokiu oru – naujienos nustebins net didžiausius kritikus

Pernai vasarą lietuvių antplūdžiu besidžiaugęs pajūris panašaus scenarijaus tikisi ir šiemet,...

Mėsa brangsta – kas vyksta turguose ir kur pirkėjai neskaičiuoja pinigų (10)

Mėsos kainos parduotuvėse šovė į viršų, tačiau žmonės perka ne tik prekybos centruose. Jie...

Užkalnis: kvepalų gynimo maršas iš Lenkijos, arba gėda dėl kainos (37)

Tie, kas pavargo nuo viso pasiruošimo šeimų maršui, kas valė šveitė savo „Volkswagen...

„Didžiojo Šeimos gynimo maršo“ organizatoriai draudimų nepaiso: renginio metu neteisėtai skamba lietuvių autorių dainos LATGA: išanalizavę medžiagą imsimės priemonių (409)

Penktadienį, dieną prieš „Didįjį Šeimos gynimo maršą“, autorinių teisių apsaugos...

Prašė duoti dar 10 minučių, bet neklausė: Izraelis smogė pastatui Gazos Ruože, kuriame dirbo žurnalistai papildyta  (124)

Izraelio aviacija šeštadienį sunaikino 13 aukštų pastatą Gazos Ruože, kuriame buvo Katare...

Artėjant „Eurovizijos“ pusfinaliui lenkų atstovus pasiekė neraminanti žinia: vienam delegacijos nariui nustatytas COVID-19

„Gegužės 15 dieną vienam Lenkijos delegacijos nariui atvykus į „Eurovizijos“ dainų konkurso...