aA
Apibūdindama psichikos sveikatą, Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad žmogus neturi visada būti linksmas, pakilus ir į nieką nereaguoti, atvirkščiai – žmogus turi mokėti išgyventi ir liūdesį, ir skausmą.

Tačiau kai liūdesys ir gyvenimo džiaugsmo praradimas tęsiasi savaitėmis ar net mėnesiais, tai gali reikšti klastingą ligą – depresiją.

Būtent apie tai buvo kalbama DELFI TV studijoje. Diskusijos dalyviai – Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, psichiatras prof. dr. Arūnas Germanavičius ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Kristina Staivė.

– Profesoriau, kokia šiuo metu yra lietuvių psichinė sveikata ir kaip ji keičiasi?

– A. Germanavičius: Visuomenės psichikos sveikatą apibūdina ne tik sutrikimų paplitimas, bet ir smurto, prievartos, vaikų nepriežiūros rodikliai. Taip pat tai, kaip mes rūpinamės savo tėvais, seneliais, vyresnio amžiaus karta. Visa tai rodo, kad šiuo metu mūsų visuomenės psichikos sveikata vis dar yra prasta. Lyginant su 1990 metų viduriu yra gerėjanti, nes mažėja sutrikimų, sukeltų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau yra ir blogų tendencijų – nemiga, didesnės priklausomybės, streso didėjimas. Priklausomybėmis nuo narkotinių medžiagų, interneto, lošimų ir kitomis.

Jaučiate nepaaiškinamus skausmus, o gydytojai neranda priežasties: profesorius pataria, kur ieškoti pagalbos
© Shutterstock nuotr.

– Savižudybių skaičiumi Lietuva vis dar pirmauja Europoje. Kiek tai yra susiję su depresija?

– A. Germanavičius: Tikslių duomenų neturime, yra keletas tyrimų, kuriais buvo bandyta nustatyti, tačiau tiksliai nustatyta nebuvo. Tačiau manoma, kad nemažą dalį nusižudžiusių žmonių buvo ištikusi būklė, panaši į depresiją ar krizinė situacija. Dėl to labai svarbu atpažinti pirmuosius krizės požymius ir laiku kreiptis. Nerimą kelia tai, kad vyrai labai retai kreipiasi į psichikos specialistus. Vyrų savižudybių skaičius yra 6 kartus didesnis nei moterų. Skirtumai tarp kaimo ir miesto vyrų, skirtingų amžiaus grupių irgi yra didžiuliai. Visa tai liudija, kad mūsų sveikatos priežiūra nėra pakankamai jautri psichikos problemoms. Turiu omenyje šeimos gydytojus, specialistus, neurologus, vidaus ligų gydytojus, kurie per retai pagalvoja, kad pacientui gali būti depresija.

– Kiek žmonių Lietuvoje serga depresija?

– A. Germanavičius: Lietuva nesiskiria nuo kitų Rytų Europos šalių. Mus pažeidė sovietmetis, ypatingai vidurinės ir vyresnės kartos žmonių gebėjimas spręsti konfliktus, integruotis į darbo rinką, būti konkurencingais yra žymiai mažesnis nei jaunesnės kartos, tai stebina.

Savižudybių skaičius didėja tarp vyresnių žmonių, nors bendras savižudybių skaičius mažėja. Lietuvoje vis dar nusižudo 27 žmonės iš 100 tūkstančių gyventojų. Sumažėjimas džiugina, nes prieš dvejus metus buvo 30 žmonių iš 100 tūkst. Vis dėlto mes dar 2,5 karto atsiliekame nuo kitų Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, Vengrijos, kurioje savižudybių ganėtinai daug. Nuo Europos vidurkio atsiliekame beveik 3 kartus.

– Kalbant apie depresijos ir psichinių ligų stigmatizavimą, tikriausiai būtent dėl to žmonės vis dar bijo kreiptis į gydytojus. Kaip vaistininkai susiduria su depresija sergančiais žmonėmis?

– K. Staivė: Į vaistinę ateina tikrai daug žmonių, kuriuos vargina stresas, įtampa, nerimas. Žinoma, vaistininkai žmogui diagnozuoti depresijos negali, o visi vaistai, antidepresantai yra parduodami tik su receptais, bet pirmą pagalbą suteikti galime. Pavyzdžiui, depresijai turi įtakos vitaminas D, kurį galime rekomenduoti, taip pat magnio preparatai, maisto papildai.

Kristina Staivė
Kristina Staivė
© DELFI / Karolina Pansevič

– Kuriame etape žmonės kreipiasi į vaistininkus, ar pamatę pirmus požymius, ar tada, kai liga jau būna pažengusi?

– K. Staivė: Labai įvairiai, būna, kad kreipiasi ne po vieną kartą. Tačiau kai išgirsta patarimus, kad reikėtų kreiptis į psichologą, psichiatrą, matoma didžiulė baimė, žmogus ten eiti nenori. Būna taip, kad jie bijo ne tik eiti pas gydytoją ir išgirsti diagnozę, tačiau ir vartoti jau paskirtus vaistus. Pavyzdžiui, ateina į vaistinę ir pradeda derėtis, kad galbūt gydytojas paskyrė ne taip ir vartoti reikėtų ne pusmetį, o tris mėnesius, savaitę. Bijo šalutinių poveikių, nors naujos kartos antidepresantai yra ganėtinai saugūs.

– Profesoriau, kaip atskirti depresiją nuo streso, nuovargio ir blogos nuotaikos? Kas išvis yra ši liga?

– A. Germanavičius: Jūs paminėjote nuovargį, kuris yra vienas iš svarbių požymių, tačiau nuovargį patiria tikrai daug žmonių, ypač dirbantys intensyvų darbą konkurencingose sąlygose, kur reikia įrodyti, kad esi geras darbuotojas ir panašiai. Spaudimo sąlygose žmonės tą nuovargį jaučia, tai yra vartai į depresijos atsiradimą. Pradiniai depresijos požymiai gali pasireikšti kūne – raumenų įtampos, įvairūs nugaros, kaklo, galūnių skausmai. Juos ištyrus pamatysite, kad jie neturi realaus pagrindo. Miego sutrikimai taip pat yra vienas iš požymių, kai žmonės sunkiau užmiega ar užmigę atsibunda vidury nakties, ankstyvas nubudimas kelios valandos prieš atsikėlimą ir nerimo būsena tuo metu.

Vyrui skauda kaklą
Vyrui skauda kaklą
© Shutterstock

Tačiau visa tai dar nėra depresija. Depresiją galime diagnozuoti tada, kai visas šitas simptomų kompleksas pasireiškia kartu su ženkliu energijos trūkumu, su kaltės jausmu, gyvenimo prasmės praradimu ir nebesugebėjimu jausti malonumo toms veikloms, kurios seniau buvo malonios. Žmogus tarsi patiria vidinį lūžį, gali nebenorėti matytis su vaikais, draugais. Visa tai gali liudyti apie lėtinę sveikatos problemą, ligą. Tai turi didelį poveikį ne tik visai psichikai, bet ir kūnui. Sutrinka hormonų pusiausvyra, endokrininė reguliacija, širdies, skydliaukės veikla. Vėliau tai gali komplikuotis iki savižudybės.

Tarp vyrų šie simptomai gali būti šiek tiek kitokie. Jų kreipiasi pas specialistus žymiai mažiau ne tik dėl stigmatizacijos, bet ir dėl to, kad šeimos gydytojai, neurologai, kardiologai neatpažįsta jų fizinių sutrikimų, kurie rodo depresijos pradžią. Labai rekomenduojama padaryti depresijos testus. Vyrų depresijai yra būdingas dirglumas, jautrumas, pyktis, kuris kyla paprastose situacijose, džiaugsmo praradimas. Kartais vyrai tampa agresyvesni ir pavojingai vairuoja, elgiasi impulsyviai, pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas ir alkoholį. Dėl jo depresija pagilėja.

Jaučiate nepaaiškinamus skausmus, o gydytojai neranda priežasties: profesorius pataria, kur ieškoti pagalbos
© Shutterstock

– Paminėjote, kad depresija gali sutrikdyti kitų organų veiklą, pavyzdžiui širdies. Jei gydytojas neranda to organo sutrikimo, ar jis nėra linkęs žmogų siųsti pas psichiatrą?

– A. Germanavičius: Priklauso nuo šeimos gydytojo, vyresnės kartos gydytojai vis dar bijo sakyti pacientui, kad įtaria depresiją.

Jaunesnės kartos gydytojai to nebijo. Pacientai kartais patys užpildo klausimynus internete ir gali aptarti simptomus su gydytoju.

Depresijos gydymui labai svarbus fizinis aktyvumas, nes sergant šia liga jis visą laiką būna sumažėjęs. Gali būti taip, kad depresijos metu svoris auga, tai dar labiau paskatina fizinio krūvio mažėjimą. Šeimos gydytojai tai gali nesunkiai matyti. Širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas – jie turi dideles sąsajas su depresija.

– Kas pasikeičia žmogaus kūne fiziškai, kai jis serga depresija? Kas būtent atsitinka, kad jis nebenori keltis iš lovos ir kažką daryti?

– A. Germanavičius: Yra keletas skirtingų depresijos variantų, viskas priklauso nuo to, kokia asmenybė ir kokia depresija suserga.

Tačiau yra nustatyti dėsningumai, kurie rodo, kad galvos smegenyse sumažėja neuromediatorių. Vienas iš svarbių neuromediatorių yra seratoninas, tačiau nebūtinai vien jis sumažėja, gali būti ir kiti svarbūs neuromediatoriai. Deja, to įrodyti dar negalime, nes turime tik eksperimentinius tyrimus. Neuromokslų laboratorijose jie atliekami ir yra įrodyta, kad pakeitus šių medžiagų koncentraciją smegenyse, yra galimas visiškas simptomų išnykimas. Svarbūs ne tik neuromediatoriai, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, antinksčių veikla. Mūsų antinksčiai gamina medžiagas, kurios didina mūsų atsparumą tam tikrais momentais. Tačiau streso metu jų atsargos išsenka, ypač kai žmogus pradeda jausti lėtinį nuovargį, gali būti, kad jų veikla sutrikdyta. Sutrinka hipofizės veikla.
Visą pokalbį su specialistais žiūrėkite DELFI TV vaizdo įraše.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
4.3000

Jautrus susitikimas: už išgelbėtą karjerą baleto šokėjas Juška dėkoja savo gydytojai

Kai prieš 8 metus baleto šokėją Nerijų Jušką pakirto 4 laipsnio girnelės nusidėvėjimas ir...

Mergaitės gyvenimą pakeitusi bioninė ranka išpildė vaikiškas svajones

Tai, kas daugumai aštuonmečių vaikų atrodo savaime suprantama, Madeline Mady Gardner yra...

Mitybos specialistas Sujeta: 4 produktai, kuriuos verta turėti namie, jei norite nesirgti (29)

Dažnai atėjus rudeniui girdime klausimą, ką daryti, kaip apsisaugoti nuo ligų. Iš tiesų, šis...

Net pats stipriausias imunitetas gali nepastebėti vėžio: onkoimunologas – apie priemones, kurios sumažina riziką sirgti (74)

Prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui, vis daugiau girdime apie imuniteto stiprinimą. Vieni siūlo...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (78)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Top naujienos

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis (95)

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (27)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (20)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (10)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (66)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...

Situacija Alytuje – pavojingesnė, nei viešai kalbama: padangų degimas yra vienas iš nuodingiausių (207)

Kancerogeninės medžiagos, kaip benzenas ar benzpirenai, gali turėti ilgalaikį efektą, todėl...

„Revolut“ pradėjo klientų sąskaitų perkėlimą: pasislėpti nuo VMI ir antstolių – nebeįmanoma (192)

Panašu, kad lietuviams, kurie naudojasi bankines paslaugas teikiančia įmone „ Revolut “ ir taip...

Dėl gaisro Alytuje Valdemaras Chomičius su šeima persikėlė į kitą miestą: kad tai rimta, pajutome savo kūnu (68)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta problema....