Išskyrė dvi grupes moterų, kurioms labiau gresia gimdos kaklelio vėžys: pagrindinis simptomas pasireiškia vėlai

Virusas, platinamas per sąlytį

Naujoji vakcina apsaugos nuo devynių tipų žmogaus papilomos virusų sukeliamų onkologinių ligų, taigi bus gerokai efektyvesnė, nei prieš tai naudota dvivalentė vakcina.

Statistikos duomenimis ŽPV yra dažniausia pasaulyje lytiniu būdu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu perduodama infekcija. Žmogaus papilomos virusai sukelia patologinių audinių darinių vystymąsi. ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir burnaryklės, vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžį. Vyrai yra laikomi pagrindiniais žmogaus papilomos viruso nešiotojais, be to, šis virusas jiems gali sukelti analinės srities, burnaryklės ar varpos vėžį.

ŽPV vakcina

© Respublikinė Šiaulių ligoninė

Nustatyta, kad beveik visus gimdos kaklelio vėžinius susirgimus sukelia ŽPV infekcija. Manoma, kad Europoje maždaug 90 proc. išangės vėžio atvejų, 15 proc. moters išorinių lyties organų vėžio atvejų, 70 proc. makšties vėžio atvejų ir 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija. Šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo ŽPV programos, šiomis onkologinėmis ligomis sergama mažiau.

Vėžio sukėlėjas nustatomas

Apie tai, kad serga onkologine liga, žmonės sužino iš gydytojų ne tik konsultacijų metu, bet ir dalyvaudami vėžio profilaktikos programose. Šių programų dėka daugiau diagnozuota ikivėžinių būklių ir ankstyvųjų ligų stadijų, o pastebėjus ligą laiku ir kuo ankščiau pradėjus gydymą daugiau susirgusiųjų gali pasveikti, išvengti neįgalumo ir mirtingumo.

Viena iš penkių šalyje vykdomų vėžio profilaktikos programų – gimdos kaklelio vėžio programa. Ši programa vykdoma pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kurioje kas 3 metus turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų. Nuo praėjusių metų sausio 1-osios dienos dėl gimdos kaklelio vėžio besitiriančioms 35–59 metų moterims kartą per penkerius metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas.

Gimdos kaklelio vėžys

© VLK infografikas

Profilaktinės programos dalyvės, kurių profilaktinio tyrimo rezultatas teigiamas, gydymui dėl gimdos kaklelio vėžio atvyksta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Ginekologijos skyrių. Skyriaus vedėjas Andrius Simavičius pastebi, kad tarp sergančiųjų – mažuma profilaktikos programos dalyvių.

„Gimdos kaklelio vėžys – socialinė liga, tai ir paplitusi labiau tarp moterų, dažnai keičiančių lytinius partnerius. Kuo jų skaičius didesnis, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti žmogaus papilomos virusu, kuriuo dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. Didesnė rizika užsikrėsti ir anksti pradėjusioms lytinį gyvenimą. Deja, šios moterys retai profilaktiškai tiriasi sveikatą ir liga joms diagnozuojama vėlesnėse ligos stadijose“, – pastebi akušeris ginekologas A. Simavičius.

Moterys, kurioms patikros metu nustatomi ikivėžiniai susirgimai, siunčiamos į Ginekologijos skyriuje įrengtą Gimdos kaklelio patologijos kabinetą, kur joms atliekami specialūs tyrimai patologijai nustatyti – kolposkopija bei biopsija.

Kolposkopijos metu gimdos kaklelis apžiūrimas per specialų vaizdą didinantį instrumentą – kolposkopą. Jis neturi tiesioginio kontakto su moters kūnu, tad apžiūra neskausminga. Biopsija – tai audinio gabalėlio paėmimas mikroskopiniams tyrimams bei galutinei diagnozei patvirtinti.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, ypač 35–49 metų moterims. Du dažniausi šios ligos tipai yra plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma. Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindinis simptomas – kraujavimas iš makšties – dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Dėl šios priežasties taikoma arba skatinama profilaktinių citologinių patikrinimų praktika siekiant aptikti pakitusias ląsteles pirminėse ligos stadijose.

ŽPV keičia gydymo taktiką

Žmogaus papilomos virusas neretai yra ir burnaryklės vėžio priežastis. Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Darius Bajorinas sako, kad nors pagrindinėmis burnos vėžio priežastimis išlieka tabakas ir besaikis alkoholio vartojimas, vis svarbesnis vaidmuo tenka infekuotumui kai kurių tipų ŽPV.

„Diagnozavus burnaryklės vėžį, histologinio tyrimo metu, taip pat nustatomi ŽPV žymenys, parodantys, ar tai viruso įtakota onkologija, ar ne. Pasitvirtinus žmogaus papilomos viruso patogenezei, keičiasi ne tik onkologinės ligos gydymo taktika, bet ir prognozė“, – sako gydytojas D. Bajorinas.

Darius Bajorinas

© Organizatorių nuotrauka

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra vienas iš veiksnių, lemiančių burnaryklės vėžio riziką. Literatūros duomenimis, infekuotumas šiuo virusu labai varijuoja (nuo 3 iki 85%) priklausomai nuo populiacijos. Nacionalinio vėžio instituto Biobanke atliekamų tyrimų duomenimis, ši infekcija aptikta 42,86% gerklų vėžiu sergančių tiriamųjų.

ŽPV gali būti perduodamas per odos ar gleivinių kontaktą. Vienas dažniausių ŽPV perdavimo kelių yra lytiniai santykai. ŽPV infekcija burnoje dažniausiai susijusi su tam tikro pobūdžio seksualiniu elgesiu, oralinio sekso praktikavimu. Praktikuojant tokį seksualinį elgesį burnos vėžio rizika didėja daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Vis dažniau pastebima, kad burnos ir burnaryklės vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus pacientams, saikingai vartojantiems alkoholį ir nerūkantiems, kuriems identifikuota ŽPV infekcija.

Pagrindinė šios ligos profilaktika – subalansuota mityba, tinkama burnos ir seksualinė higiena.