Pateikiame pokalbį su gydytoją.
– Kokia situacija Vaikų ligoninėje? Ar yra milžiniškos eilės?
– Taip, iš tikrųjų šiuo metu turime dideles eiles, ypač Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Tai nėra tik šių metų problema, tai yra sezoninis sergamumo pakilimas, kaip ir gripas nėra naujiena, kiekvienais metais mes sulaukiame gripo epidemijos ir sergančiųjų skaičiaus padidėjimo. Priėmimo-skubios pagalbos skyrius šiuo metu yra pilnas ūmiai sergančių vaikų.
– Žmonės kasmet skundžiasi, kad laukti reikia labai ilgai ir tie vaikai, kuriems pakankamai aukštai pakilo temperatūra, apžiūrimi ne taip greit kaip tikimasi. Papasakokite, kodėl taip yra?
– Jeigu vienu metu atvyksta labai daug pacientų, tai tiesiog nėra nei vietos, kur juos apžiūrėti, nei specialistų, kurie galėtų juos kuo skubiau apžiūrėti. Visi stengiasi paciento apžiūrą atlikti kuo greičiau ir per pirmąsias 10 minučių pacientas būtinai bus apžiūrėtas specialiai apmokytos slaugytojos, kuri nustatys, kaip skubiai reikalinga pagalba.
Būkles mes žymime 5 spalvomis. Jei pacientas pažymimas raudona spalva, tai gydytojai nedelsiant viską meta ir teikia pagalbą.
Pagalba suteikiama iš karto, intensyviosios terapijos gydytojų, viskas vyksta žaibiškai. Jei spalva oranžinė, tai pagalba irgi turi būti suteikiama greitai – per 10 minučių gydytojas turi priimti pacientą, jį apžiūrėti, priimti sprendimą, ką toliau reikėtų daryti.
Geltona spalva – pusvalandis iki gydytojo apžiūros. O daugiausiai vaikų visgi atvyksta ne tokios sunkios būklės ir jie pažymimi žalia spalva – pacientai priimamai eilės tvarka. Mėlyna spalva reiškia, kad nėra indikacijų būtinajai pagalbai, tokiu atveju pacientams gali tekti laukti labai ilgai ir net susimokėti su paslaugą.
– Žalia spalva – kiek laiko gali tekti laukti?
– Mes stengiamės vaikus priimti per valandą, bet savaitgaliais būna tokių atvejų, kai tenka palaukti ir 3 valandas. Tėveliai turėtų pagalvoti, ar tikrai reikėtų vykti į ligoninę skubiai pagalbai, gal užtenka paskambinti į polikliniką.
Vaikų ligoninėje tikrai nesame išvarę nei vieno vaiko, visiems suteikiame pagalbą, tačiau kartais man tikrai gaila vaikų, kai dėl lengvų problemų, kai pagalbą gali suteikti tėvai namuose, atvyksta pas mus, laukia ir kyla rizika susirgti kitomis infekcinėmis ligomis nuo kitų vaikų.
– Ar šių metų gripas yra kuo nors kitoks?
– Šių metų gripas agresyvus, bet reikia pripažinti, kad visi gripo virusai yra pakankamai agresyvūs, tam yra išrasti ir medikamentai gripui gydyti (antivirusiniai vaistai pirmomis susirgimo dienomis) ir labai rekomenduojame skiepytis. Dabar jau būtų per vėlu, bet tėveliai jau dabar gali į savo dienotvarkę įsitraukti, kad kitais metais spalio mėnesį reikėtų vaikus paskiepyti nuo gripo. Tada tikrai jausitės ramiau. Vaikus galima pradėti skiepyti nuo 6 mėn.
Gripas gali ir neturėti labai ryškios klinikos ir labai mažai skirtis nuo paprastų, vadinamo, peršalimo simptomų, šios ligos vadinamos ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Jeigu gripas yra klasikinis, bet vidutinio sunkumo.
Gripas pasireiškia labai staigia ligos pradžia, aukšta temperatūra, paprastai vaikui labai skauda galvą, akis, gerklę, skauda visą kūną, gali būti kosulys. Kitų virusų sukeltos ligos dažniausiai ligos eiga būna daug lėtesnė, simptomai ne tokie ryškūs ir savijauta ne tokia bloga. Vyresnis vaikas pats pasiskųs gripo simptomais, bet kūdikis to nepadarys. Todėl gydytojams tenka panaudoti visą savo patirtį, kad būtų galima tinkamai įvertinti skausminį sindromą.
Gripą reikėtų diagnozuoti greitai, nes per pirmąsias dienas galima panaudoti reikalingą medikamentinė gydymą ir taip galime palengvinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų tikimybę. Jeigu liga yra pažengusi, tai priešvirusiniai vaistai nepadės.
– Kaip padėti vaikams susivokti, ar jau vykti ieškoti skubios pagalbos ar dar ne?
– Gali pasitaikyti ir beveik besimptomės gripo formos, šitos formos pavojingos epidemiologiniu požiūriu. Vaikas eina į mokyklą, darželį, jis nekarščiuoja, neblogai jaučiasi, bet jis platina gripo virusą. Tai jau pavojingą aplinkiniams, ypač nepasiskiepijusiems.
Kitas kraštutinumas – labai sunki gripo eiga, labai greita ir žaibiška, kuri gali būti panaši ne ir į meningokokinės infekcijos pradžią. Pas mus keletas vaikų į Intensyviosios terapijso skyrių pateko dėl to, kad buvo įtariama meningokokinė infekcija, bet, pasirodo, tai buvo tokia labai ūmi ir toksiška gripo pradžia.
Per pirmąsias 24 valandas gali būti taip, kad reikės gydytis ir Intensyviosios terapijos skyriuje. Tokių vaikų šį gripo sezoną mes turėjome 15.
– Ar gali būti, kad šiemet gripo epidemija virs pandemija?
– Pandemija ir epidemija skiriasi savo mastu. Epidemija – kai suserga apie 10 proc. gyventojų, pandemija – apie 25 proc. Tikiuosi, kad šiemet nebus tokios didelės epidemijos. Visgi, dalis žmonių yra pasiskiepyję, mes apie tai labai daug kalbame, galime imtis ir kitų priemonių: neiti į darbą, jei sergi, neleisti vaiko į darželį ar mokyklą, plauti rankas, nešiotis dezinfektantą, kai kosėjame – užsidengiame burną, panaudojus servetėlę ją iškart išmesti, nesisveikinkime paduodami ranką.
– Gripo visi bijome dėl komplikacijų. Kokios jos yra dažniausios Vaikų ligoninėje?
– Dažniausios komplikacijos – kvėpavimo takų. Liga komplikuojasi plaučių, ausų uždegimu, sinusitu. Dar labiau mes bijome komplikacijų, susijusių su nervų sistema. Gripo virusas yra toksiškas, todėl jis pažeidžia šią sistemą. Dėl to mes jaučiame raumenų skausmą, laužo kaulus. Šiemet turėjome tokių atvejų, kai buvo pažeista raumenų ir nervų sistemos, atsiranda labai didelis raumenų skausmai, atsiranda periferinės ir centrinės nervų sistemos sutrikimai, sąmonės sutrikimai, encefalitas. Šios komplikacijos yra pačios pavojingiausios.
Gydytojai taip pat labai bijo miokarditų, šiemet turėjome vieną pacientą, kuriam buvo diagnozuoti širdies ritmo sutrikimai, laikome kumščius, kad jam neišsivystytų miokarditas (negrįžtamas širdies išsiplėtimas, prireikia tranplantacijos).
– Kodėl gripas veikia taip skirtingai?
– Tai priklauso nuo imuninės sistemos. Iki 3-4 metų vaikų imuninė sistema dar silpna, todėl gresia didelis pavojus. Mes kalbame apie meningokokinę infekciją, Lietuvoje yra nešiotojų, nuo kurių užsikrečiama, kitiems nieko neatsitinka, o kiti ir miršta.
– Be abejonės – baisiausia gripo komplikacija – mirtis. Kai kurios gripo komplikacijos yra išgydomos, tačiau kokie išliekamieji požymiai gali išlikti?
– Žiūrint, kokį gripas pažeidžia organą. Jei širdis – gali reikėti širdies transplantacijos arba pacientą vis tiek ištinka mirtis. Jeigu pažeidžiama periferinė nervų sistema, raumenys, gali ištikti paralyžius, tai gali ir neatsistatyti. Galimos įvairios pasekmės.
– Ar tiesa, kad gripo komplikacijų tikimybė išlieka net ir dingus gripo simptomams?
– Taip gali būti. Vaikams būdinga, kad pakankamai ilgai išlieka užkrečiamumas. Didelė socialinė ir ekonominė problema.
– Ar skiriasi vaikų ir suaugusiųjų sirgimas gripu?
– Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau diagnozuoti. Gripas ypač pavojingas, jei vaikas serga lėtinėmis ligomis, tas pats galioja ir vyresnio amžiaus žmonėms. Gripas ypač pavojingas tiems, kurie serga bronchine astma, jei turi lėtinę inkstų ligą, širdies patologiją. Reikia nepamiršti vaikų, kurie gauna imunosupresinį, hormoninį gydymą dėl jų ligų. Jų imunitetas bus silpnesnis ir ligos eiga bus sunkesnė, bus didesnė komplikacijų grėsmė.
– Visą Lietuvą sukrėtė 10-mečio vaiko mirtis. Kodėl miršta žmonės, kurie nepatenka į rizikos grupę?
– Mes nežinome, kaip organizmas sureaguos į gripo virusą, kokia bus reakcija, kokia bus pirmoji pagalba. Todėl nereikėtų rizikuoti nei savo, nei vaikų sveikata, todėl rekomenduoju rudenį pasiskiepyti.
– Kokias klaidas daro tėvai?
– Patarčiau tik vaikui sukarščiavus, neskubėti važiuoti į ligoninę. Žiūrėkite, kaip liga vystosi. Pakilusi temperatūra nėra blogai. Vaikai, lankantys darželius, per metus gali sirgti ir 10 kartų ir tai yra pakankamai normalu. 37,5oC tai čia ne temperatūra. Kai pakyla kūno temperatūra, suintensyvinamos apsauginės reakcijos, pats organizmas pasirengia kovai su infekcija. Jei vaikas blogai jaučiasi, atsiranda diskomfortas, jei temperatūra priartėja prie 39oC, temperatūrą jau reikėtų mažinti. Labai svarbus skysčių vartojimas. Prima pagalbą suteikite namuose, galbūt būklė pagerės ir gal net nereikės gydytojų.
Jei pagalbos reikės, manau, geriausia eiti pas savo šeimos gydytoją, kuris pažįsta pacientą, žino jo lėtines ligas.
Praėjus ligos simptomams dar bent savaitę reikėtų ypatingai saugotis, bent dvi savaites nesiimti didelių fizinių krūvių (fizinio darbo, sporto).
Visą pokalbį su gydytoja žiūrėkite DELFI laidoje „Sveikatos receptas“.
