aA
Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje.
Egidija Rinkūnienė
Egidija Rinkūnienė
© Organizacijos nuotr.

Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo, rašoma pranešime spaudai.

Su patyrusia specialiste kalbamės, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė.

Kokie tyrimai gali padėti sužinoti, ar rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – padidėjusi?

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda įvertinti rizikos veiksniai. Norint įvertinti riziką, reikėtų pamatuoti ūgį, svorį, liemens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti biocheminį kraujo tyrimą (kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos tyrimas nevalgius, inkstų funkcijos rodikliai), užregistruoti elektrokardiogramą. Be standartinio biocheminio kraujo tyrimo galima atlikti ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą, kuris parodo, ar organizme yra uždegimas. Svarbu pažymėti, kad CRB riba, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šiek tiek žemesnė nei nustatant uždegimines ligas – apie organizme rusenantį uždegimą ir didesnę minėtų ligų riziką parodo jau 2 ribą siekiantis CRB rodiklis. Pravartūs gali būti ir specialūs arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai, kurie parodo, ar kraujagyslės atitinka jūsų amžių.

Ar iš tam tikrų simptomų galima suprasti, kad jau esate rizikos grupėje?

Galima, tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad dažnai simptomų net nebūna. Pavyzdžiui, daliai žmonių apie problemas su širdimi praneša krūtinės anginos simptomai – fizinio ar emocinio krūvio metu atsiradęs maudimas, krūtinės skausmas, kurį lemia širdies kraujagyslių susiaurėjimai. Tačiau daliai žmonių atsiranda aterosklerotinės plokštelės, kurios akivaizdžiai nesiaurina kraujagyslės spindžio ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Trumpiau tariant, signalų iš organizmo, kad gresia infarktas arba insultas, galima ir nesulaukti.

Ar yra amžiaus riba, kurią pasiekus reikėtų reguliariai ir išsamiai tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

Šios ligos jaunėja, todėl rekomenduoju visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai. Jei pacientui nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas, pasitikrinti reikėtų ir jaunesniame amžiuje. Iš viso širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, tai amžius, lytis, paveldimumas. Vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau ir suserga jomis beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, keisdami gyvenseną ar vartodami medikamentus. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau nustatyti arterinę hipertenziją arba aukštą kraujospūdį, dislipidemiją arba aukštą cholesterolį, rūkymą ir cukrinį diabetą bei laiku pradėti gyvensenos korekciją, o kartais ir medikamentinį gydymą.

Kaip reakcija į padidėjusį spaudimą, cholesterolį arba gliukozės kiekį, ilgainiui gali išsivystyti ir aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios ūminiai pasireiškimai – trombozė, sukelianti miokardo infarktą ir insultą.

Ką daryti, jeigu po tyrimų paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių rizika padidėjusi – pavyzdžiui, pakilęs cholesterolio arba gliukozės kiekis? Ar verta bandyti sugrąžinti į normos ribas tam tikrą rizikos veiksnį?

Būtent ligos pradžioje – t. y. nustačius aukštą spaudimą, per didelį kiekį cholesterolio ar keletą rizikos veiksnių – paprasčiau juos kontroliuoti. Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis pakliuvus į „rizikos grupę“ – kompleksinis gyvenimo būdo peržiūrėjimas. Jokie vaistai nėra tokie efektyvūs kaip sveikos gyvensenos principai, kuriuos visi puikiai žinome – daugiau judėti, sveikai maitintis – atsisakyti pusfabrikačių, lengvai įsisavinamų angliavandenių, sumažinti mėsos, padidinti žuvies kiekį maiste, druską keisti tokiais prieskoniais kaip pipirai, česnakai ir t. t. Beje, pavyzdžiui, ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkumino ekstraktas – yra natūrali medžiaga, turinti priešuždegiminių savybių. Jei gyvensenos korekcija nepadeda suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – skiriamas medikamentinis gydymas.

Viešojoje erdvėje neretai girdime, kad lietuviai – „iš prigimties“ liekni, pasižymi gera sveikata be papildomų pastangų, o ir mūsų maistas – sveikas, gali valgyti bet ką, ir bus gerai. Ar tokie apibendrinimai turi pagrindą, galbūt iš tiesų esame sveikesni, palyginti, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vidurkiu?

Tokie stereotipai yra, deja, visiškai nepagrįsti. Lietuvoje dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio) mastai yra katastrofiški ir siekia epidemijos mastą. Net 9 iš 10 vidutinio amžiaus žmonių nustatoma dislipidemija ir šis dažnis, deja, kol kas nemažėja. Ne ką geriau atrodo ir nutukimo statistika – kas trečias 40–65 metų žmogus yra nutukęs. Tiesa, optimizmo suteikia tai, kad nutukimo dažnis mūsų šalyje po truputį mažėja. Be to, iš kasdienės praktikos pastebiu, kad vis daugiau žmonių neignoruoja pirmųjų padidėjusios rizikos ženklų ir iš tikrųjų sėkmingai pakeičia savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Daug dėmesio sulaukia ir tokios iniciatyvos kaip „Sveikas senėjimas“, sveikas gyvenimo būdas tampa mada ir vyresniame amžiuje. Taigi – po truputį tampame sąmoningesni, bet džiaugtis dėl apčiaupiamų postūmių kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis dar per anksti.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.9600

Žvyneline Lietuvoje serga tūkstančiai žmonių: dėl šios ligos gresia ne tik odos pažeidimai

Lietuvoje žvyneline serga apie 30 tūkstančių žmonių, kas trečias – vidutinio sunkumo ar...

Išgirdusi agresyvaus vėžio diagnozę vilnietė Ana jau laukėsi: buvo nusiteikusi blogiausiam (11)

Mažajai Arianai dar nėra nė metukų – neįtikėtinai ramiai ir viskuo besidominčiai mergaitei...

39 metų lietuviui COVID-19 prasidėjo neįprastai, dabar vyras tikina: niekam nelinkėčiau tokio sirgimo (579)

39 metų paramedikas Mantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pats patyrė, kad COVID-19 liga...

Tyli vyriška liga: laiku nepastebėjus pavojinga gyvybei (7)

Kasmet Lietuvoje fiksuojama apie 2,5 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Nors šiuo metu, laiku...

Ši širdies liga nusineša ypač daug gyvybių, bet atsirado viltis situaciją pakeisti (17)

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie...

Top naujienos

Naujos koalicijos darbus dėliojantys liberalai nori keisti vaiko pinigų skyrimą: ne visoms šeimoms jie reikalingi (986)

Pasiūlymus būsimos koalicijos programai pateikusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė...

Į sukčių pinkles patekęs vyras prarado 37 tūkst. eurų: skundas Lietuvos bankui nepadėjo (91)

Vienam šalies gyventojui investuotojo karjera susiklostė itin nesėkmingai. 2018 metais jis...

Nesulaikomas Grigonis ir prabilęs Lekavičius ištempė „Žalgirį“ į pergalę Prancūzijoje (251)

Karjeros rungtynes Eurolygoje žaidęs Marius Grigonis bei jam lemiamu metu sėkmingai talkinęs Lukas...

Tarp kandidatų į Konferencijos dėl ES ateities vadovo postą – Dalia Grybauskaitė (124)

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su buvusiais Italijos ir Danijos lyderiais...

Baltarusija uždarė sieną su Lietuva ir kitomis kaimynėmis: nuo 16 val. nebeįleidžiamas lengvasis transportas Linkevičius: oficialios informacijos neturime; papildyta 18:47 (439)

Baltarusija ketvirtadienio popietę uždarė sieną su Lietuva , motyvuodama saugumo reikalavimais...

Apie netikėtus pokyčius pranešęs Lukašenka: situaciją reikės išspręsti, tu pats supranti pasirengęs pasiųsti kariuomenę (66)

Ketvirtadienį Aliaksandras Lukašenka netikėtai pakeitė vidaus reikalų ministrą – vietoje...

Helovinas atkeliauja į Lietuvą: įspūdingiausi „šiurpiausios“ nakties renginiai po atviru dangumi ir paslaptimis apgaubtos vietos (23)

Gausybė moliūgų, šiurpios kaukės ir saldainių kaulijimas vaikštant nuo durų prie durų....

Nuo sekmadienio – privaloma saviizoliacija iš Lietuvos vykstantiems į Jungtinę Karalystę (27)

Lietuva ir Kipras ketvirtadienio vakarą papildė Jungtinės Karalystės paveiktų valstybių...

Jacksonas gali palikti „Ryto“ komandą (4)

Amerikietis Demetrius Jacksonas gali palikti Vilniaus „Ryto“ komandą, kurioje spėjo tapti...

Ekscentriko Johno Myttono gyvenimas – protu nesuvokiami poelgiai ir keista oficiali mirties priežastis

Johnas Myttonas gimė kilmingoje anglų šeimoje. Viskas jo gyvenime turėjo sektis puikiai, nes nuo...

|Maža didelių žinių kaina