Šis tikslas gali būti pasiektas dėl naujos kartos antivirusinių vaistų, kurie gali sunaikinti virusą užsikrėtusiųjų organizme – žmogų išgydyti. Jau keletą metų šis modernus gydymas yra prieinamas ir Lietuvos gyventojams, tačiau dar daug užsikrėtusių žmonių nežino apie savo ligą.
Užsikrėtė tatuiruočių salone
Renata M. Anglijoje gyvena jau dvidešimt metų. Ten persikraustė iš Ispanijos, kur dirbdama vienoje iš Madrido kavinių, praleido penkerius metus.
„Negyventi Lietuvoje buvau nusprendus dar besimokydama mokykloje. Tad į Madridą išskirdau vos išlaikiusi brandos egzaminus. Įsidarbinti kavinėje padėjo draugai ispanai. Vyliausi, kad man pavyks įsitvirtinti šioje šalyje. Buvau jauna, - draugai, vakarėliai. Smagiai tuomet gyvenau“, - prisimena Renata.
Viename iš vakarėlių jį sutiko jauną lietuvį. Deja, laimė netruko ilgai. Iš Ispanijos į Vokietiją, o vėliau Angliją Renatą išginė nelaiminga meilė. „Maniau, jei išvažiuosiu kuo toliau, mažiau skaudės širdį. Apsigavau“, - sako moteris.
Kai laikas užgydė širdies žaizdas ir gyvenimas jau seniai ėmė tekėti ramia vaga, Renatai netikėtai buvusią meilę priminė medikai. Eilinio sveikatos patikrinimo metu jai buvo atliktas kepenų fermentų tyrimas. Pamačiusi jo išvadas, šeimos gydytoja nusiuntė moterį pas hepatologą. Po dar vienų tyrimų Renata gavo medikų išvadą – hepatitas C. Moteris mano, kad vienintelė galimybė jai užsikrėsti buvo, kai, įkalbėta pirmosios meilės, viename Madrido salonų ji pasidarė tatuiruotę. Nuo to laiko praėjo bemaž dvidešimt dveji metai.
„Gydytoja man pasakė, kad mano kepenys pakenktos. Po poros mėnesių turiu dar kartą eiti pas ją apsilankyti, - tada skirs gydymą. Viliuosi pasveikti“, - sako Renata.
Ji nori, kad dėl hepatito C pasitikrintų ir jos vyras. „Nors tikimybė buityje, lytinių santykių metu užsikrėsti labai maža, bet noriu būti garantuota, kad jo neužkrėčiau“, - sako pašnekovė.
Užsikrėtusieji pilnai pasveiksta
Dar visai neseniai hepatitu C užsikrėtę žmonės buvo gydomi interferonu. Šis vaistas ligoniams sukeldavo daug šalutinių reiškinių. Kartais jie būdavo net sunkesni už ligą, tad ne visi žmonės gydymą ištverdavo, dalis jų nustodavo vartoję vaistus.
„Nuo 2011 metų, kai buvo registruota nauja medikamentų grupė – tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai, – šių ligonių gydymas pasikeitė iš esmės, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė. – Daugiau kaip 95 proc. naujaisiais vaistais gydomų hepatito C virusu užsikrėtusių žmonių per 12 arba 24 savaites visiškai pasveiksta.
Jų organizme viruso rezervuaro nelieka, tad jiems nustojus vartoti vaistus, priešingai, nei, pavyzdžiui, sergant lėtiniu hepatito B ar ŽIV sukelta liga, hepatito C virusai nebeatsigauna. Be to, ligoniai nejaučia beveik jokių vaistų sukeltų nepageidaujamų reiškinių, todėl gydymo metu gali įprastai gyventi“.
Gydytoja sako, jog kol kas gydymas naujaisiais vaistais dėl jų brangumo yra ribojamas, – t. y. pirmiausia gydomi tie ligoniai, kurių kepenys pažeistos labiausiai. Šie apribojimai menksta ir gydymas tampa prieinamas vis daugiau žmonių.
„Brangių vaistų prieinamumas priklauso nuo valstybės galimybių. Pavyzdžiui, Vokietija savo gyventojams kompensuoja visus reikiamus hepatito C viruso infekcijai gydyti skirtus vaistus, kitose valstybės yra apribojimų. Bet ir pas mus ateis diena, kuomet visiems užsikrėtusiems hepatito C virusu galėsime iš karto skirti šiuolaikinį inovatyvų gydymą “, – įsitikinusi profesorė.
Tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai taip pat padeda ir tiems žmonėms, kurie yra užsikrėtę ne tik hepatito C virusu, bet ir kitomis sunkiomis infekcijomis, pavyzdžiui, hepatito B virusu ar ŽIV. Deja, pastarosios dvi infekcijos kol kas neišgydomos, – antivirusinis gydymas turi būti tęsiamas visą gyvenimą, o specifiniai vaistai gali tik kontroliuoti virusų dauginimąsi, bet infekcijos neišgydo. Jei hepatito B virusu ar ŽIV infekcija užsikrėtęs žmogus liaujasi vartojęs vaistus, virusai vėl ima daugintis ir žaloti organizmą.
Pastaruoju metu dėl efektyvios antivirusinės terapijos išgydoma vis daugiau sunkių ciroze sergančių ligonių, užsikrėtusių hepatito C viruso, todėl dėl šios pasaulyje infekcijos ženkliai sumažėjo kepenų persodinimo poreikis.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad iki 2030-ųjų efektyvia terapija turi būti išgydyti visi ligoniai užsikrėtę hepatito C virusu. Todėl nauji vaistai nebekuriami, šiuo metu vyksta klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti galimybę sutrumpinti gydymą.
Hepatito C virusu šiais laikais dažniausiai užsikrečia žmonės dėl jų rizikingo elgesio, – kai turi kontaktą su kito žmogaus krauju ar gleivinėmis. Jei pasveikęs žmogus ir toliau rizikingai elgsis, jis gali vėl užsikrėsti hepatito C virusu. Skandinavų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kai kurie pasveikę žmonės, nesiliovę vartoti švirkščiamųjų narkotikų ar turintys nesaugių homoseksualių lytinių santykių, virusu užsikrėtė tris ar net keturis kartus.
Ne visi kreipėsi į gydytojus
Specialistai mano, kad Lietuvoje hepatito C virusu galėtų būti užsikrėtę apie 50 tūkst. žmonių. Tuo tarpu išgydytų, pasak prof. L. Jančorienės, yra tik apie 15 tūkstančių. Didžioji dalis užsikrėtusių žmonių nė nežino, kad yra infekcijos nešiotojai. Taip yra todėl, kad didžioji dauguma žmonių nejaučia jokių ligos požymių.
Didelė dalis Lietuvos gyventojų hepatito C virusu užsikrėtė iki 1993-ųjų, kai Lietuvoje dar nebuvo galimybės nustatyti šią infekciją.
„Blogai, kai žmonės, sužinoję, jog yra užsikrėtę, išsigąsta, nes yra įsitikinę, kad hepatitas C – gėdinga liga, nors jie užkrėtė visiškai ne dėl rizikingo elgesio. Kartais šie žmonės ima neigti ligą ar bijo prisipažinti, kad yra užsikrėtę ir gydytis“, – apgailestauja gydytoja.
Hepatito C virusas buvo atrastas 1989 m., o Lietuvoje pradėtas nustatyti tik po ketverių metų. Kadangi hepatito C virusas plinta per kraują ir kūno skysčius, buvo užkrėsti daug žmonių, kuriems buvo perpilami kraujo produktai, atliekamos sunkios operacijos, kai kurios kitos invazinės medicinos procedūros bei hemodializuojami ligoniai, kraujo ir kraujo plazmos donorai. Dabar donorų kraujas kruopščiai tiriamas, tad perpilant kraują ar plazmą nebekyla pavojaus užsikrėsti.
Yra tikimybė, tiesa, labai maža, užsikrėsti lytinų santykių metu, per pedikiūro ar manikiūro procedūras, tatuiruočių kabinetuose, jei ten naudojamos nesterilios priemonės, arba pasinaudojus svetimu dantų šepetuku, skutimosi peiliuku. Naujagimį gali užkrėsti ir serganti motina, ypač jei ji yra ir ŽIV viruso nešiotoja.
Užsikrėsti hepatitu C, žinoma, galima ir dėl rizikingo elgesio. Todėl gydytoja ragina pasitikrinti ir tuos, kas nors kartą gyvenime yra vartojęs švirkščiamųjų narkotikų, ar turėjęs nesaugių lytinių santykių, ypač homoseksualių, daug lytinių partnerių.
Dabar Lietuvoje už atrankinį hepatito C viruso tyrimą reikia mokėti. Jis kainuoja apie 7–11 eurų. Nemokamai tyrimas atliekamas tuomet, jei šeimos gydytojas įtaria infekciją ir nusiunčia ligonį specialistui. Taip pat nemokamai tiriami kraujo ir organų donorai, įkalinimo įstaigų gyventojai, tyrimus atlieka priklausomybės centrai ir visuomeninės organizacijos per atsitiktines patikras
„Visuotinės patikros sistemos dėl hepatito C viruso infekcijos mūsų šalyje nėra. Kažin ar būtų tikslinga tirti visus Lietuvos gyventojus, nes užsikrėtusiųjų, tikėtina, yra mažiau kaip 2 proc. Būtų prasmingiau, jei hepatito C viruso tyrimą nemokamai galėtų skirti šeimos gydytojas“, – sako prof. L. Jančorienė.
Gydytoja teigia, jog yra žmonių, kurie, sužinoję apie rizikos veiksnius, patys kreipiasi išsitirti ir specialisto konsultacijai. „Vis dar kasdien į mūsų įstaigą kreipiasi hepatito C virusu užsikrėtę naujai išaiškinti pacientai“, – teigia gydytoja.
Sukelia kepenų cirozę
Hepatito C virusas labai pavojingas, nes užsikrėtęs žmogus gali ilgą laiką nejausti ligos požymių, o tokius nespecifinius pojūčius kaip nuovargis, silpnumas, priskirti kitoms ligoms. Yra įrodyta, kad virusas gali turėti netiesioginį poveikį psichikos veiklai, – tarp užsikrėtusiųjų hepatito C viruso infekcija 70 proc. žmonių nustatomi depresijos požymiai.
Hepatito C viruso infekcija pažeidžia ne tik kepenis. Vadinamosios infekcijos ne kepenų manifestacijos gali sukelti alergiją šalčiui, inkstų uždegimą, II tipo cukrinį diabetą, skydliaukės uždegimą, kai kurias odos ligas, pavyzdžiui, žvynelinę. Tačiau blogiausia, kad virusas per 20–40 metų gali sukelti kepenų cirozę. Tada pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, todėl kepenys nebegali normaliai funkcionuoti. Kasmet keletui procentų pacientų, kuriems yra kepenų cirozė, išsivysto pirminis kepenų vėžys.
