Sunku įsivaizduoti dabartinį gyvenimą be streso. O ten, kur stresas, prasideda ir šių dienų rykštė – dirgliosios žarnos sindromas. Visi pilve juntami simptomai įspėja, kad tai gali būti dirgliosios žarnos sindromas. Jis diagnozuojamas, kai virškinimo sutrikimų simptomai pasikartoja ir tęsiasi ne mažiau kaip 3–6 mėnesius.
Pasak A. Unikausko, kai kurie žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, linkę patirti vidurių užkietėjimą arba viduriavimą, tačiau kartais pasitaiko ir abiejų tipų epizodų. „Yra ir daugiau dirgliosios žarnos sindromo požymių. Tai pokyčiai išmatose, sunkumas skrandyje, dujų kaupimasis, pilvo skausmai, pykinimas arba refliuksas“, – teigia medikas.
Kaip sako gydytojas, pirmiausia reikia vengti uždegimus sukeliančio ar alergizuojančio maisto. Nors kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į įvairius maisto produktus, tam tikri dažniau sukelia dirgliosios žarnos sindromo simptomus.
„Vieni tokių produktų – angliavandeniai, kurie žarnyne pradeda rūgti. Reakcijos į maistines skaidulas taip pat būna įvairios, kartais padeda sušvelninti vidurių užkietėjimą, tačiau kartais paskatina dujų kaupimąsi ir skausmus. Todėl, siekdami geresnių virškinimo rezultatų, skaidulų kiekius didinkite iš lėto“, – pataria A. Unikauskas.
Anot gydytojo, norint išgydyti dirgliosios žarnos sindromą, iš raciono reikėtų išbraukti kai kuriuos produktus. Tai pasterizuotas pienas ir jo produktai, glitimas, pridėtinis cukrus ir baltieji miltai, kofeinas ir alkoholis, dažni alergenai (kiaušiniai, riešutai, jūrų gėrybės), aštrus maistas, obuoliai, svogūnai.
„Sveikąsias bakterijas sukaupti padeda ir virškinimo funkcijas sustiprina probiotikai. Jie gaunami su maistu, pavyzdžiui, raugintais kopūstais ar agurkais, kefyru, gira. Į racioną reikėtų įtraukti ne tik probiotikus, bet ir alijošiaus sultis, kurios padeda mažinti vidurių užkietėjimą. Patariama jų suvartoti po pusę puodelio tris kartus per parą“, – aiškina A. Unikauskas.
Virškinimo veiklą gerinti padeda ir fiziniai pratimai. „Tyrimai įrodė, kad reguliarūs fiziniai pratimai, įskaitant aerobiką, svorių kilnojimus, grupines treniruotes ar jogą, padeda kontroliuoti stresą ir gali pagerinti virškinimo veiklą. Visgi mankšta neturėtų būti naudojama kaip pagrindinis gydymo būdas – ji yra vienas elementas iš viso gydymo komplekso“, – tvirtina medikas.
Dirgliosios žarnos sindromą veikia ir stresas. Iš tyrimų išvadų aišku, kad nerimas, depresija, asmenybės sutrikimai yra sindromo rizikos veiksniai. Šiuo atveju reikėtų išbandyti meditaciją, akupunktūrą, leisti laiką gamtoje, užsiimti mėgstama veikla.
