Konsultuoja specialistė VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė:
Išberia ir nebūdingais atvejais
Prasidėjus šaltajam metų sezonui stebimas sergamumo virusinėmis ir bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu pakilimas. Vaikams daugiau laiko praleidžiant uždarose nevėdinamose patalpose didėja rizika užsikrėsti ir virusinėmis žarnyno infekcijomis, sukeltomis roto-, noro- ar adeno- virusų.
Kai virusai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, ypač kai ši yra išsausėjusi, pažeista besikartojančių infekcijų, ji tampa lengviau prieinama ir bakterijoms. Todėl imama sirgti bakterijų sukeltais tonzilitais, sinusitais ar pūlingais adenoidų uždegimais. Padaugėja ir sergančiųjų vėjaraupiais bei meninkogokinės infekcijos atvejų. Tėvai dažniausiai šiai ligai būdingo bėrimo ir baiminasi.
Vėjaraupiai pasižymi pūslelinio bėrimo elementu. Neretai, esant lengvai ligos formai, vėjaraupius galima „pražiopsoti“ – bėrimų gali beveik nebūti, arba jie slepiasi po vaiko plaukais, už ausų, tačiau ligonis gali užkrėsti nevakcinuotus ar nesirgusius vaikus.
Tačiau apskritai bėrimų gali atsirasti, atrodo, ir visai nebūdingais atvejais – sergant plaučių uždegimu, gripu, virusine infekcija, bronchitu, sinusitu ir kt. Ypač jeigu vaikas jautresnis, alergiškas, dėl bet kokių vartojamų pirmą kartą paskirtų vaistų gali išryškėti alergija.
Praktiškai nėra tokių vaikiškų ligų, kurios negalėtų pasireikšti bėrimais. Taigi tai – tik vienas ligos simptomų, vien kuriuo remiantis ypač patys tėveliai, paieškoję informacijos internete ar pasiklausę kaimynės, tikrai negali nustatyti diagnozės. Tinkamai įvertinti ir apibūdinti bėrimus gali tik gydytojas. Juo labiau meningokokinės infekcijos atveju atsiradus vadinamajam hemoraginiam bėrimui vaiką išgelbėti jau gali būti vėlu.
Todėl tėvai visų pirma turėtų ne tyrinėti kiekvieną atžalos odos spuogelį, o sekti ir įvertinti bendrą vaiko sveikatos būklę. Toks tėvų rūpestis geras, tačiau dėl tokios hiperdiagnostikos nereikalingai apkraunamos medicinos įstaigos.
Kada skubėti pas gydytoją?
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, liga prasidėjo ūmiai ar po truputį, iškart pakilo labai aukšta – didesnė nei 38,5 °C – temperatūra ar mažesnė – iki 38 °C. Svarbu stebėti vaiko sąmoningumą, kaip jis elgiasi karščiavimo metu ir temperatūrai nukritus.
Jei temperatūra nepakilo staiga, jai nukritus vaikas yra aktyvus, domisi aplinka, nori žaisti, bendrauti, geria skysčius, didžiausia tikimybė, kad bus užklupusi ne tokia pavojinga virusinė respiracinė infekcija.
Tačiau jei vaikas išlieka vangus, mieguistas, nenori vartoti skysčių, atsisako maisto, tai – pirmieji ženklai, kad tėvai turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Apie rimtą ligą įspėja ir pasikeitęs vaiko elgesys: jei anksčiau buvęs tylus tapo labai neramus, jei ypač mažas vaikas nesustabdomai, nesuvaldomai verkia, klykia, pasikeitė jo balsas.
Įvertinti kraujotaką ir kvėpavimą
Įtariant pavojingą bakterinę infekciją svarbus yra ne tiek bėrimas, kiek apskritai odos spalva. Ji įspėja apie sutrikusią kraujotaką, o tai – rimtos ligos, intoksikacijos požymis. Todėl tėveliams reikia įvertinti atžalos kojų ir rankų šaltumą, stebėti, ar paspaudus nagą ilgiau nei 2 sekundes išlieka pabalimas ar net pamėlynavimas, ar kūdikio oda neprimena marmuro paviršiaus.
Taip pat būtina įvertinti kvėpavimą – ar nėra jo nepakankamumo: nepadažnėjęs kvėpavimas, ar vaikas neplečia nosies sparnelių kvėpuodamas, ar nejuda taršonkauliniai tarpai, ar nesikilnoja krūtinkaulis, ar nespringsta maitinamas.
Svarbu ligos nepramiegoti
Didžiausias pavojus, kada infekcijos yra pražiūrimos: vakare temperatūra numušama, einama miegoti ir praleidžiami gyvybei grėsmingi požymiai. Susirgęs mažas vaikas turi būti stebimas dieną ir naktį. Turi nuolat būti vertinama vaiko kraujotaka, temperatūra, tikrinamas alsavimas, pulsas. Jei jis miega, nereiškia, kad viskas yra gerai. Bakterinė infekcija gali greitai progresuoti ir, tik ryte kreipiantis į medikus, jau gali būti žymiai sunkiau kovoti su liga.
Be to, reikia žinoti, kur pirmiausia ieškoti pagalbos. Jeigu vaikas tik karščiuoja, kosėja ar skysčiau pasituštino, bet nėra gyvybei grėsmingų požymių – sutrikusios sąmonės, kraujotakos ir kvėpavimo, reikia skubėti ne į ligoninę, o kreiptis į šeimos gydytoją.
Verta žinoti
Meningokokinei infekcijai būdingas taip vadinamas hemoraginis, t. y. ryškus, paspaudus neišnykstantis, nuo smeigtuko dūrio iki didelius odos plotus apimančio dydžio, ypač sėdmenų, šlaunų, blauzdų ar čiurnų srityje ūmiai atsiradęs, bėrimas.
