Joje vyriškiausi iš vyrų su savo atžalomis ar tėvais tapo fotomenininkės Monikos Požerskytės modeliais. Paroda „Mano tėtis stiprus“ atidaryta Nacionaliniame vėžio institute, o rudenį keliaus per gydymo įstaigas, kuriose gydomi prostatos vėžiu sergantys vyrai, rašoma pranešime spaudai.
Niekada nepraloši
Vyrai nemėgsta kalbėti apie sveikatą, tačiau baikeris, saugos įmonės „G4S Lietuva“ vykdantysis direktorius ir dviejų suaugusių dukrų Augustės bei Solveigos tėtis Raimondas Bučys neretai pats pasiteirauja draugų, ar jie atliko prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, kuris pirmasis parodo, ar prostata yra sveika.
„Daugelis sako: „Ne, aš gerai jaučiuosi“... Ir aš gerai jaučiausi ir dabar gerai jaučiuosi... Prostatos vėžys yra klastinga liga. Pasakoju savo draugams ir bičiuliams, kad nieko nepajusite, iki liga netaps IV stadijos, o tada kelio atgal nebėra“, – teigia R. Bučys.
Vyras „pagauna“ draugus, pasiūlydamas sveiktos patikrinimą laikyti skola jam. Daugelis mano – pakalbėjo ir užmirš, tačiau Raimondas nepamiršta, po kiek laiko skambina ir klausia, ar pasitikrino, kokie rezultatai. Po antro, trečio priminimo atsiranda ir tyrimo rezultatai.
„Nuvažiavę tam tikrą skaičių kilometrų, automobilį ar motociklą vežame pas meistrus, o savimi nepasirūpiname. Nueikite pasitikrinti ne tam, kad surastumėte ligą, o tam, kad, gavę tyrimo rezultatus, pasidžiaugtumėte, jog esate sveiki. Kodėl atsisakote didžiulio malonumo sužinoti, kad tyrimų rezultatai geri?! O jei prastesni – bus pats laikas pradėti gydytis. Vėžys ne sloga – nepraeis. Pasitikrinęs niekada nepraloši – arba džiaugiesi, kad viskas gerai, arba – kad laiku aptikai ligą“, – įsitikinęs 53-ejų vyras.
Ne vienas R. Bučio paragintas bičiulis jau pasitikrino, kartu džiaugėsi, kad viskas gerai.
Pasaulyje daug gerų žmonių
Pirmą kartą R. Bučys nuėjo atlikti PSA testo vos perkopęs keturiasdešimt, nors visi vyrai pagal Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą tikrinami nuo 50-ties.
„Pasitikrinau vieną kartą, vėliau – antrą. Tyrimai rodė, kad PSA rodiklis padidėjęs – apie 3 μg/l. Nors man buvo vos per keturiasdešimt, gydytojai sakė – nieko tokio. Dabar savo draugams sakau – 3 galbūt nieko tokio, bet jeigu tau 40–50 metų ir jau 3, būtina aiškintis, kodėl. Negalima nekreipti dėmesio“, – įsitikinęs R. Bučys.
Kai po kelerių metų tyrimas parodė nebe 3, o 5,6, įsisuko sudėtingesnių tyrimų ratas, kurie parodė, kad vyras serga II stadijos vėžiu.
„Apėmė keistas jausmas – reikia sustoti ir pradėti galvoti, kas toliau, – prisimena ligos pradžią vyras. – Susirinkęs gydytojų konsiliumas paskelbęs apie aptiktą ligą, paklausė: ką darysi, kaip gydysies? O ką atsakyti, kai nežinai. Net nežinojau, iš ko turiu rinktis. Tikrai nebuvau pasiruošęs tokiam „verdiktui“, tikėjausi švelnesnės situacijos. Davė lapelį – sako – čia parašyta, kokie galimi gydymo būdai, kokios pasekmės ir šalutiniai poveikiai. Eik už durų, pasiskaityk, – kaip nepasiruošusiam studentui leido pasitaisyti. Perskaičiau lapelį, bet nesupratau, koks galėtų būti man tinkamiausias gydymo būdas. Kaip galiu pasirinkti, kai nesuprantu? Grįžau ir klausiu jų: kiek turiu laiko – dieną, savaitę, tris? Ne – sako – laiko tu turi... Ėmiau rinkti informaciją ir aiškiai supratau, kad taip, kaip anksčiau, gyventi nebegaliu, nes mano gyvenimas privedė prie tokios būklės: gyvenimo būdas, genai, karma, dar kažkas. Niekas nežino, bet taip, kaip anksčiau, nebegalima.“
Dabar, po aštuonerių metų, R. Bučys teigia, jog tai buvo lemiamas posūkis – pasikeitė ne tik jo gyvenimo būdas, bet ir požiūris į supantį pasaulį – teko išeiti iš „saugaus gyvenimo užutekyje“, kuriame viskas buvo aišku ir paprasta.
Daug gerų žmonių
„Daug kas slepia ligą ir apie ją praneša tik šeimos nariams. Taip elgtis negalima. Aišku, gatvėje nereikia šaukti, kad sergi klastinga liga, tačiau, esant progai, apie užklupusią ligą pasakyti bičiuliams ir draugams tikrai galima. Visada maniau, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių, bet tuo metu jų atsirado daug daugiau. Neskaitant šeimos, kuri visą gydymosi laiką mane palaikė ir padėjo, – ačiū Jai, kiti ėmė „nešti“ sėkmės istorijas – ar žinai tai..., o gal tau padės tai? Kartais pagalvodavau: po galais, kiek aplinkui gerų žmonių ir kodėl rūpiu jiems?“ – pasakoja vyras.
Pirmiausia R. Bučys sužinojo, kad būtina šarminti organizmą, vadinasi, nerekomenduojama valgyti mėsą. Tapo vegetaru ir net 8 mėnesius išbandė žaliavalgystę. Liovėsi vartojęs alkoholį, ėmė gilintis į netradicinius sveikatinimosi būdus, tarp jų ir į įvairias savęs pažinimo, meditacijos praktikas, išbandė liaudies mediciną ir kas mėnesį tikrindavosi PSA, sekė, kas vyksta.
„Tikslas buvo ne tik sustabdyti ligą, bet net „atsukti ją atgal“. Buvo laikas, kai PSA rodiklį pavyko numušti iki 4 su trupučiu“, – prisimena pašnekovas.
Taip jis gyveno dvejus metus. Tačiau ligos sunaikinti nepavyko, ir, kaip pats sako, baigėsi „parakas“.
„Kai dingo tikėjimas, kad netradiciniais gydymosi būdais įmanoma nugalėti ligą, atsirado baimė, kad gali nebekontroliuoti ligos, liko tik pasirinkti gydymo metodą, – sakė R. Bučys. – Po operacijos, kai vėl buvo atliktas tyrimas, paaiškėjo, kad ligą 100 procentų buvau sustabdęs dvejiems metams. Ar galėjau ilgiau gyventi be operacijos? Gal taip, o gal ir ne. Klaustukų yra labai labai daug, bet atsakymus privalai rasti pats savyje, savo tikėjime ir tave supančiame pasaulyje. Turiu bičiulių, kurie nelaukė, skubiai operavosi – tai buvo jų sprendimas.“
Dabar R. Bučys jaučiasi gerai, gyvena labai aktyviai – sportuoja, yra baikeris, dalyvauja „Rotary“ klubo veikloje ir tikrinasi – ne kas mėnesį, kaip anksčiau, o kas tris. Gydytojai rekomenduotų tikrintis kas pusmetį, bet jis taip nusprendė. Situacijos žinojimas suteikia daugiau ramybės. Ir dar jis pabrėžia, kad niekada „nesusigyveno su liga, „nesinešiojo“ jos, – gyveno savo gyvenimą, o ligai, buvusiai „šalia“, buvo paskelbęs „karą“.
Kaip atpažinti?
NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė teigia, kad dabar mokslininkai mano, jog 10–15 proc. visų prostatos vėžiu susirgusių vyrų ligą gali būti paveldėję.
„Rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja du kartus, jei serga brolis ar tėvas, bet jei serga abu, prostatos vėžio rizika išauga net iki 8 kartų. Prostatos vėžio rizika taip pat didėja šeimose, kurios nariai sirgo paveldimu krūties ar kiaušidžių vėžiu. Šeiminė abiejų tipų vėžio – prostatos ir krūties ar kiaušidžių – anamnezė prostatos vėžio riziką didina iki 6 kartų. Abi šias ligas sieja bendri vėžio rizikos genai, dažniausiai – BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos“, – teigia profesorė.
Tokį vėžį galima įtarti tuomet, jei šia liga susergama iki 50 metų, jei keli artimi giminaičiai serga prostatos vėžiu arba jei giminės vyrai serga prostatos vėžiu, moterys – kitomis potencialiai šeiminėmis onkologinėmis ligomis – krūties, kiaušidžių, arba ir vyrai, ir moterys serga kasos navikais, melanoma.
Prof. S. Jarmalaitė primena, kad Lietuvoje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią PSA testą atlikti kviečiami vyrai nuo 50-ties metų, tačiau jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, nemokamai pasitikrinti galima jau nuo 45-erių. Taigi, žinant šeiminį polinkį sirgti vėžiu, galima prevenciškai stebėti pokyčius, koreguoti gyvenseną, atsisakyti žalingų įpročių.
Profesorė teigia, kad, išsityrus genetinius pokyčius, galima laiku sustabdyti agresyviausią prostatos vėžį. Sveikam vyrui nustačius prostatos vėžio riziką didinančią mutaciją, gydytojai rekomenduoja PSA testą atlikti kasmet. Jei nustatomas ankstyvos stadijos paveldimas prostatos vėžys, ligoniui laukimo strategija nerekomenduojama, nes liga gali greitai išplisti.
Naujausios pasaulinės rekomendacijos nurodo, kad paveldimo vėžio riziką reikia tirti visiems vyrams, kuriems pirmąkart nustatomas didelės rizikos ir metastazinis prostatos vėžys. Tyrimas ne tik svarbus norint sužinoti, ar kiti šeimos nariai gali sirgti, bet ir keičia ligonio gydymo taktiką. Deja, specifinis, paveldimų formų metastazinio prostatos vėžio gydymas naujos kartos vaistais – imunoterapija ar PARP inhibitoriais – Lietuvoje kol kas nekompensuojamas.
Galimybių daugėja
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas teigia, kad per pastaruosius trejus-ketverius metus išplitusio progresuojančio prostatos vėžio gydymas smarkiai pasikeitė – atsirado ne tik naujų diagnostikos priemonių, bet ir naujų vaistų, be to, tiriama ir naujų – gydytojai nekantriai laukia jų tyrimo rezultatų, – gali būti, kad greitai ligonius pasieks naujos modernios gydymo technologijos.
Viena svarbesnių naujienų – vidutinės arba didelės rizikos prostatos vėžiu sergantys vyrai pradedami tirti mutltiparametriniu magnetinio rezonanso tomografijos aparatu. Šis tyrimas padeda tiksliau diagnozuoti reikšmingą vėžį. Jis nustatyto tikslią vietą, kur prostatoje yra vėžio židiniai. Ateityje dėl to prostatos biopsijos bus pritaikomosios ir gydytojams turbūt nebereikės daug kartų kone aklai daryti biopsijos, – t. y. durti specialia adata į liauką kol atsitiktinai pataikys į vėžio židinį. Minėtu aparatu (MRT) duomenys gaunami ištyris tik dviem režimais. Todėl tyrimas tampa gerokai greitesnis, o gaunama diagnostinė informacija pakankama. Paskelbtos net kelios mokslo studijos, kurios įrodė šio būdo efektyvumą. Mūsų šalyje pastebime vis daugiau atliekamų šių tyrimų, dėl ko mūsų diagnostika gerėja.
Atsirado ir naujų vaistų, kurie vadinami naujosios kartos antiandrogenais. Šie vaistai reguliuoja prostatos ląstelių augimą (taip vadinama hormoninė reguliacija), kitaip sakant stabdo ląstelių augimą, dalinimąsi. Gydant išplitusį prostatos vėžį tai yra gydymo pagrindas. Net kelios farmacinės kompanijos paskelbė tyrimų duomenis, kurie ėmė keisti prostatos vėžio gydymo strategiją. Minėti vaistai daugiau kaip 40 mėnesiams atitolina naujų metastazių vystymąsi, be to, jie gali būti skiriami labai anksti, kai pacientas dar neturi metastazių, tačiau žinoma, kad liga progresuoja (didėja PSA rodiklis).
„Skirdami tokį gydymą galime vidutiniškai 40 mėnesiams nutolinti ligos progresavimą. Tai reikšmingas gydymo priemonių arsenalo papildymas, – teigia profesorius. – Lietuvos ligoniai, dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose, taip pat prisideda prie naujų vaistų tyrimo ir mokslo pažangos.“
Prof. M. Jievaltas teigia, kad formuojasi ir nauja strategija prostatos vėžį gydyti chemoterapija. Paprastai chemoterapija būdavo skiriama, kai vėžio ląstelės tampa atsparios gydymui hormonais, bet mokslo studijomis jau įrodyta, kad chemoterapiją galima skirti gerokai anksčiau, – kai atsparumas dar nesusiformavo.
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad pacientas kuo ilgiau jaustųsi gerai“, – tvirtina profesorius.
