Vien ta mintis, kad dukra paskiepyta, padėjo tą vakarą neišeiti iš proto. Aišku, mus išvežė į ligoninę, paguldė, bet net pati mačiau, kaip gydytojai lengviau atsiduso išgirdę, kad vaikas nuo meningokoko skiepytas“, – praėjus dienai po naujienos apie kompensuojamus meningokoko skiepus DELFI pasakojo dviejų vaikų mama Liuda.
Jos teigimu, antradienį paskelbus apie tai, kad tėvai galės sutaupyti šimtus eurų ir savo vaikus nuo šios ligos skiepyti nemokamai, socialinėje erdvėje prasidėjo tikros audros – motinos griaudėjo, kad „tikrai neleis savo vaikams dalyvauti tokiame medicininiame eksperimente“, burbėjo apie „farmacininkų karą su imunitetu“, įžeidinėjo, kad tik „prasčiokai viskuo tikėdami skiepija savo vaikus“ ir žadėjo „biologinį karą“.
„Pagal vakarykščius pastebėjimus, išskyriau tris mamų grupes – tos, kurios piktinasi, kad tik nuo liepos, o ne nuo vakar, tos, kurios piktinasi, kad skiepys tik vaikus iki 4 m., ir apskritai skiepų priešininkes. Dažniausias argumentas – skiepai nauji, neaišku, kaip veikia, o buvo ir tokių garsių moterų, kurios apskritai abejojo, kad skiepai išnaikino epidemijas“, – priduria Liuda.
Vakciną kūrė 40 metų
Kaip yra iš tiesų, DELFI paaiškino gydytoja Inga Ivaškevičienė. Kad jos teiginiai skambėtų įtikinamiau, pateikiame ir šiek tiek informacijos apie pašnekovę: ji 2003 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos studijas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje baigė rezidentūrą ir įgijo vaikų ligų ir vaikų pulmonologo specialybę. 2010 m. Oksfordo universitete (JK) baigė dvejų metų trukmės podiplomines vaikų infekcinių ligų studijas. 2014 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje baigė doktorantūros studijas, įgijo medicinos mokslo krypties daktaro laipsnį. Vaikų ligoninėje dirba nuo 2008 m., šiuo metu yra Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Gydytojos teigimu, vakcinos saugumas – esminis argumentas tiek tėvams, tiek medikams, ir šioje srityje nėra palikta vietos abejonėms.
„Kol vakcina pasiekia vartotoją, ji turi nueiti labai ilgą kelią. Kalbant apie šią konkrečią meningokoko B vakciną, kuria siūloma skiepyti vaikus ir kūdikius, jos sukūrimas truko 40 metų. Pagalvokite, kiek atlikta klinikinių tyrimų, studijų, kiek surinkta duomenų, kol mokslininkams pavyko pasiekti rezultatą. Kiekvienam vaistiniam preparatui keliami labai aukšti saugumo reikalavimai, o vakcinoms jie ypač aukšti ir griežti. Vakcina privalo būti patvirtinta Europos vaistų agentūros – ji užtikrina žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų mokslinį vertinimą, priežiūrą ir jų saugumo stebėjimą Europos Sąjungoje. Leidimų „į kairę ar dešinę“ nedalija“, – patikino I. Ivaškevičienė.
Lietuvoje tiekiama vakcina yra pirmoji plataus spektro B grupės meningokokų vakcina, patvirtina Europos Komisijos ir leidžiama naudoti 2 mėnesių amžiaus kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Vakcina buvo sukurta taikant apdovanojimų pelniusį mokslinį metodą, kuris susijęs su MenB genetinės sandaros (genomo sekos) iššifravimu. Beveik 8 000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dalyvavo skiepo klinikiniuose tyrimuose, kurių duomenys rodo, kad vakcina gali padėti apsaugoti nuo šios pražūtingos ligos įvairaus amžiaus žmones, įskaitant kūdikius, – pastarieji turi didžiausią riziką susirgti šia infekcija.
Sėkmingų pavyzdžių jau yra
Skiepai yra biologiškai aktyvi medžiaga, kuri kiekvieną organizmą gali viekti kiek skirtingai, sukelti tam tikrų šalutinių reakcijų. Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra panašios į kitų vakcinų: jautrumas ir paraudimas injekcijos vietoje, dirglumas ir karščiavimas.
„Vyresniems vaikams, be šių požymių, gali pasireikšti skausmas injekcijos vietoje, bendras silpnumas, galvos skausmai. Tačiau visi šie požymiai tinka kalbant apie bet kurią vakciną – meningkoko skiepas nėra niekuo pavojingesnis, neturi naujų šalutinių poveikių. Pasiremkime Jungtinės Karalystės patirtimi – prieš keletą metų britai buvo pirmieji pasaulyje, kurie tą pačią vakciną, kokią naudojame ir mes, įtraukė į savo skiepų kalendorių. Anglija – kur kas didesnė šalis, kurioje kasmet gimsta ir paskiepijama daug daugiau kūdikių nei Lietuvoje. Man asmeniškai teko bendrauti su šios šalies ekspertais, jie pripažįsta – nėra jokių ženklų, kurie keltų nerimą dėl vakcinos saugumo, kalbant ne tik apie klinikinius tyrimus, tačiau jau ir realaus gyvenimo pavyzdžius – šimtus tūkstančių vaikų“, – pasakojo Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių yra 2 tipo Haemophillus influenzae B (Hib) vakcina, apsauganti nuo šios bakterijos sukeliamų ligų, kurių sunkiausia – meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Pirmą kartą Hib vakcina buvo pradėta naudoti 1990 metais. Tuo metu JAV 2 tipo Haemophillus influenzae B mikrobas buvo pati dažniausia bakterinio meningito priežastis, ji kiekvienais metais sukeldavo vidutiniškai 15 tūkst. susirgimų ir 400–500 mirčių. Susirgimų ir mirčių skaičius dešimtmečiais buvo pastovus. Pradėjus skiepyti Hib vakcina, susirgimų, sukeltų Haemophillus influenzae B, sumažėjo iki mažiau kaip penkiasdešimties atvejų per metus. Dramatišką ligų, pvz., tymų, kiaulytės, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ir kokliušo, sumažėjimą per keletą metų sąlygojo skiepai.
Gydytoja I. Ivaškevičienė pabrėžė, kad kai kurios vakcinos yra „gyvos“, pavyzdžiui, skiepijantis nuo vėjaraupių.
„Kalbant paprastai, paimamas vėjaraupių virusas, jis laboratoriniais metodais yra susilpninimas. Pacientui yra įskiepijamas „apglušintas“ virusas. Vakcina ligos nesukelia, tačiau stimuliuoja mūsų imuninę sistemą ir tada mes gaminame antikūnus – taip apsisaugome nuo ligos. Neretai žmonės neskiria, kad ne visos vakcinos yra „gyvos“. Lietuvoje naudojamoje „Bexsero“ vakcinoje „gyvo“ sukėlėjo nėra, todėl nėra net teorinių galimybių, kad vakcina galėtų sukelti meningokokinę infekciją. Būtų labai neprofesionalu taip sakyti ir tuo tikėti“, – teigė pašnekovė.
Saugumas medikams yra svarbiausia
Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo susirgimų. Dėl to dalis tėvų kelia klausimą, ar vaikų vakcinavimas iš viso yra reikalingas ir saugus.
Svarbu nenustoti vakcinuotis, nors šiuo metu gali būti registruojami vos keli ligos atvejai.
„Medikai labai ilgai laukė šios vakcinos sukūrimo. Diskusijos, skirtingos nuomonės yra gerai, tačiau šią vakciną kūrė 40 metų. Pati dėstau universitete ir mes su giliu liūdesiu atsidusdavome, kai kalbėdavome apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, akimirksniu galinčią nusinešti vaiko gyvybę. Paskaitą pabaigdavome sakiniu – labai gaila, bet kol kas nėra jokios specifinės profilaktikos – skiepų. Skiepų nuo šios ligos taip ilgai ir nebuvo, nes juos labai sunku sukurti. Sukėlėjas – klastingas, tad viskas nebuvo taip lengva.
Dabar mums, medikams, tai yra tarsi pergalė, didelis džiaugsmas. Nė vienas tėvas, pamatęs, kaip liga vystosi realybėje, negalėtų būti ramus ir priešgyniauti gyvybes gelbstinčioms vakcinoms – jis padarytų viską, kad apsaugotų savo vaiką. O skeptikai nematę ligos iš arti, nematę sergančiojo merdėjimo ir baisių pasekmių, kurias ši liga palieka, jei pavyksta išgyventi. Apie šią vakciną mes net nekalbėtume, jei ji būtų nesaugi. Saugumas yra svarbiausia, o mūsų, kaip medikų, pozicija labai aiški – tikslas yra padėti vaikui ir jį apsaugoti. Tai yra aukščiau už viską. Reikėtų pamatyti tų tėvų, kurių vaikai gydomi reanimacijoje, veidus, ir visas skepsis baigsis“, – atvirai dėstė I. Ivaškevičienė.
Kai bus užmiršta skiepų nauda ir žmonės nebesiskiepys, vis daugiau susirgs ir platins infekcijas kitiems. To pasekmė – padidėjęs sergamumas, mirtingumas, komplikacijų skaičius. Japonijos pavyzdys: 1974 m. Japonija sėkmingai įgyvendino kokliušo vakcinacijos programą – net 80 proc. japonų vaikų buvo paskiepyta šia vakcina. Tais metais buvo užregistruota tik 393 kokliušo ligos atvejų ir neužregistruotas nė vienas mirties atvejis. Tačiau praėjus keleriems metams pasklido gandai, kad vakcinuotis nuo kokliušo daugiau nebereikia, nes vakcina galimai nesaugi, ir 1976 m. buvo paskiepyta tik 10 proc. vaikų. 1979 m. Japonija išgyveno didžiulę kokliušo epidemiją – buvo užregistruota 13 tūkst. susirgimų kokliušu ir net 41 mirties atvejis. 1981 m. vyriausybė pradėjo vakcinaciją nuo kokliušo ir šios ligos atvejų skaičius žymiai sumažėjo.
Kasmet Lietuvoje meningokoku suserga iki 100 asmenų. Didžiausia rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 5 metų. Yra ir kita meningokoko B vakcina, kuri tinka paaugliams suaugusiesiems, dėl to turėtų nuspręsti kiekvienas individualiai, tačiau statistika byloja aiškiai – didžiausias sergamumas ir mirtingumas yra tarp vaikų ir kūdikių.
