aA
Liga, nuo kurios negali pasislėpti nei viename Lietuvos kampelyje gyvenantis žmogus – erkinis encefalitas, šiais metais ir toliau tyliai pakerta net ir stipriausius žmones. Jei po ligos pasireiškia tik nuolatinis galvos skausmas, išsisukote dar pakankamai lengvai, mat neretai liga baigiasi paralyžiumi, kartais net ir mirtimi.
Erkė
© Shutterstock

Kad erkinis encefalitas gali pakirsti ir pačius stipriausius, rodo LRT sporto skyriaus prodiuserio, sporto žurnalisto Ramūno Grumbino atvejis – ketvirtadienį socialiniame tinkle jis paskelbė, kad šiuo metu gydosi nuo erkinio encefalito. Jaunas ir fiziškai aktyvus vyras, vienu ypu galėjęs nubėgti ne vieną dešimtį kilometrų, šiuo metu, be aplinkinių pagalbos sunkiai pajuda. Žurnalistas viliasi pasveikti ir ragina nuo šios ligos skiepytis, nes nežinia, kada ji gali užklupti.

Užsikrėsti galima ir sėdint namuose

„Dalis žmonių nepastebi erkės įsisiurbimo, nes mūsų kūnas to nejaučia. Įsisiurbusi ji maitinasi kelias dienas ir, jei tai būna pakinklis, nugara, jei erkė pasislepia tarp plaukų, o šukuojamasi nedažnai, nepastebėti tikrai labai lengva. Po to, kai ji pasimaitina, iškrenta savaime“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Užsikrėsti galima ne tik tiesiogiai, įsisiurbus parazitui, bet ir geriant nepasterizuotą pieną. Deja, taip nutinka neretai.

Milda Žygutienė
Milda Žygutienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Tokių atvejų būna kiekvienais metais ir paprastai nuo vieno židinio užsikrėtę būna 2-4 žmonės, dažniausiai tai būna vienos šeimos nariai ar kokiais nors kitais saitais susiję žmonės. Vėliau paaiškėja, kad jie visi vartojo maistui tą patį pieną. Pastaraisiais metais dažniau taip nutinka dėl ožkų pieno, nors lygiai taip pat gali būti ir nuo karvės“, – perspėjo M. Žygutienė.

Daugelis žmonių nenori užvirinti pieno, nes tokiu atveju dingsta kai kurios jo savybės, tačiau norint apsisaugoti, to daryti ir nėra būtina. Svarbiausia – pakaitinti jį iki 70°C ir tokios temperatūros palaikyti 5 minutes, taip žus virusai ir užsikrėsti erkiniu encefalitu rizikos nebekils.

„Visiems reikia žinoti, kad specifinio gydymo nėra, nors, pavyzdžiui, Laimo liga gydoma antibiotikais, erkinio encefalito atveju vaistai paskiriami tik simptomų malšinimui, bet ne pačiai ligai“, – kalbėjo medicinos entomologė.

Erkinio encefalito pasekmės itin skaudžios ir neišgydomos. Vieni „išsisuka“ su visą gyvenimą lydinčiu galvos skausmu, kiti lieka paralyžiuoti, tačiau viskas gali baigtis ir dar tragiškiau.

„Vieniems liekamieji reiškiniai būna ilgesni, kitiems trumpesni. Trečdalis visų persirgusių žmonių turi vienokius ar kitokius liekamuosius reiškinius, jie gali būti patys įvairiausi. Pavyzdžiui, sutrikęs dėmesio koncentravimas, kalbos sutrikimai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, sunkesni – paralyžius, žmogus lieka nedarbingas arba darbingas tik dalinai“, – sakė M. Žygutienė.

Beveik visada persirgus erkiniu encefalitu žmogus patiria nemažai liekamųjų reiškinių, tačiau jie po kiek laiko gali išnykti. Vis dėlto daugumai ligonių šie reiškiniai lieka visam gyvenimui.

Vienintelė išeitis – skiepas

„Dažniausiai kiekvienais metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito miršta po 1-2 žmones, buvo nutikę ir taip, kad per vienerius metus mirė 3. Beveik visada miršta vyresnio amžiaus žmonės, jie sunkiau serga. Todėl skiepyti turime ne tik vaikus, skiepytis turime visi. Gyvename endeminėje zonoje, nors užsikrėtęs procentas erkių labai nedidelis, bet iš viso jų gausa didžiulė, dėl to raginu visus pasiskiepyti ir gyventi ramiai. Kalbant apie vaikus – jie serga lengviau, bet persirgę dažniausiai tampa kitokie nei jų bendraamžiai dėl dėmesio koncentravimo problemų, pažinimo dalykų ir pan.“, – kalbėjo M. Žygutienė.

Erkė
Erkė
© Shutterstock

Pasak medicinos entomologės, nors daug kam atrodo, kad skiepytis nuo šios ligos labai brangu, brangiau bus ja susirgus. Viena skiepų dozė vidutiniškai kainuoja apie 30 eurų, iš viso jų reikia 3. Vėliau vakcinas reikia pakartoti kas 3-5 metus.

„Nepritariu, jog būtų nevertinga pasiskiepyti šią vasarą. Ar žmogus ruošiasi kitą vasarą jau numirti? Žinoma, idealiausia skiepytis žiemą, nes tada iki vasaros spės susidaryti imunitetas, bet tai nėra sezoninė vakcina. Ji visam likusiam gyvenimui, jei tik bus laikomasi skiepų kalendoriaus. Po antros vakcinos, kuri daroma po 1 mėn, praėjus 2 sav., jei imunitetas yra geras, apsauga nuo ligos jau susiformuoja. Todėl dabar būtų galima pasiruošti išeiti į miškus rudenį“, – sakė medicinos entomologė.

Pasak Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytojos Vilūnės Martinkienės, erkinis encefalitas turi 2 bangas, pirmosios simptomai panašūs į peršalimo ir yra nespecifiniai, tad atpažinti ligą labai sunku. Dažniausiai tai būna karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Vėliau žmogus pajunta tarsi tariamą pasveikimą, po kurio, ULAC duomenimis, 20-30 proc. asmenų išsivysto antra encefalito banga.

„Tada atsiranda neurologiniai simptomai, centrinės nervų sistemos pažeidimai. Ar žmogui pasireikš antroji banga, ar ne, priklauso nuo daugelio veiksnių – imuniteto stiprumo, amžiaus, gretutinių ligų, imunizacijos“, – sakė gydytoja.

Erkiniam encefalitui vaistų nėra, o neatsilaiko ir stipriausi: pasekmės – nuo galvos skausmo iki paralyžiaus
© Rimas Pocius

Šiais metais Lietuvoje ULAC duomenimis, iki birželio 1 dienos erkiniu encefalitu jau susirgo 33 asmenys, 245 – Laimo liga. Liepos antroje pusėje, pasak M. Žygutienės, skaičiai smarkiai išauga, nes gaunami duomenys, kuriais skaičiuojamas sergamumas iki liepos 1 d.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą EE aprašytas 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m buvusioje Tarybų Sąjungoje.

Ligos sukėlėjas

EE sukelia EEV virusas (RNR virusas), priklausantis Flaviviridae šeimai, Flavivirus giminei. Virusas sferinės formos, apie 50 nm skersmens, sudarytas iš trijų skirtingų struktūrinių baltymų: kapsidės (C), membranos (M) ir apvalkalo (E).

Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randamas seilių laikose bei seilėse.

Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje.

Kaip užsikrečiama?

Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.

Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.

Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

EE simptomai

EE inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.

Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1 – 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.

Po pirmosios EE stadijos eina ,,tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1 – 33 dienas, dažniausiai 5-8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, EE eiga tampa tariamai „vienbangė“.

Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

EE klinika klasifikuojama į meningitinę, meningoencefalitinę, meningoencefalomielitinę / radikulioneuritinę ligos formas. Meningitas laikomas lengva EE forma, meningoencefalitas ir meningoencefalomielitas / radikulioneuritas laikomi vidutinio sunkumo ir/ar sunkia EE forma.

Meningitinė EE forma diagnozuojama tada, kai nustatomi tik smegenų dangalų pažeidimo požymiai. Smegenų dangalų pažeidimo požymiai yra galvos skausmas, pykinimas ir / arba vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas, teigiamas Kernigo ir / ar Brudzinsko simptomas. Maždaug trečdaliui meningitine EE forma sergančių ligonių (apie 15 proc. sergančiųjų skaičiaus) EE pasireiškia karščiavimu, intoksikacijos požymiais ir nedideliais galvos skausmais, be objektyvių neurologinių simptomų.

Meningoencefalitinė EE forma diagnozuojama tada, kai šalia dangalų pažeidimo simptomų nustatomi ir smegenų parenchimos pažeidimo (encefalito) požymiai. Smegenų parenchimos pažeidimo požymiai yra sąmonės, orientacijos, mąstymo sutriki¬mai, disfazija, tremoras, ataksija, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, traukuliai, galvos nervų pažeidimas, hemiparezė / hemisindromas dėl motorinės ir / ar sensorinės žievės pažeidimo.

Meningoencefalomielitinė / radikulioneuritinė EE forma diagnozuojama tada, kai kartu su dangalų ir parenchimos pažeidimo požymiais nustatomi nugaros smegenų ir/ar šaknelių bei nugaros nervų pažeidimo simptomai.

Ligos pasekmės

Mirštamumas nuo EE siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

Gydymas

Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.

Profilaktika

Vakcinacija

• Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. 1982 m. Austri¬joje, kurioje sergamumo EE rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo EE. Šiuo metu, kai 80 – 90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų EE sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo sche¬mos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.

Erkių gausą mažinančios priemonės

• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.
• Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).

Individualios apsaugos priemonės

• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
• Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Akaricidinių medžiagų panaudojimo gamtiniuose EE židiniuose efektas trumpalaikis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
3.8125

Sveikatos sutrikimas, apie kurį kalbėti Lietuvoje vis dar gėda: gydytoja pasakė, kodėl tai daryti būtina (18)

Išminčiai sako, kad reikia ne gyventi, kad valgytum, o valgyti, kad gyventum. Šiandien kaip niekada...

Kauno gyventojų tyrimas rodo grėsmingą tendenciją: šį negalavimą gali išprovokuoti ir gyvenimas daugiabutyje (19)

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nagrinėjamas santykis tarp žmonių gyvenamosios vietos ir...

Medikai skelbia proveržį pavojingos ligos gydyme: naujausias vaistas padės išgyti vos per du mėnesius (34)

Iki Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) paskelbto tikslo 2030 metus pasitikti be hepatito C liko...

Į širdies permušimus nereikėtų numoti ranka: kardiologas perspėja, kada tai gali baigtis staigia mirtimi (94)

Posakis „jaučiuosi taip, tarsi širdis tuoj iššoks“ daugumai tikriausiai ne tik girdėtas,...

Ką daryti, kad vasaros atostogų nesugadintų peršalimas: vieno dalyko turėtumėte itin vengti

Nors atrodo, kad šilti orai ir peršalimas – nesuderinami dalykai, rizika per karščius...

Top naujienos

Karbauskis – apie tai, kad nėra įtakingas, bet turi slaptą kozirį rinkimams (53)

„Valstiečiai“ ateinantiems Seimo rinkimams yra paruošę slaptą kozirį, kuris nebūtinai matyti...

Rinktinę puikiai pažįstantis Darjušas – apie nešvarius australų triukus, Kalniečio 30 minučių ir Mačiulį prieš Antetokounmpo laida „Krepšinio zona“ (2)

Po dviejų pamokų, gautų nuo serbų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atsigriebė per pratybas su...

Mažeika pateikė daugiau detalių, kas ir kiek mokės už automobilius (406)

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais...

Teismas leido „Pontem“ tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus...

Prie Smiltynės perkėlos dar neregėtos eilės: akis bado apsukrių „gudručių“ elgesys (105)

Ekspreso Nida-Klaipėda vairuotojas, sustabdęs autobusą automobilių eilės, nusidriekusios pusantro...

Vibrio bakterija pareikalavo aukų: po maudynių Baltijos jūroje mirė moteris perspėja dėl rizikos grupių (70)

Medikai jau kurį laiką kalba apie Vibrio bakterijas, kurios dauginasi esant pakankamai šiltai...

Ar Prezidentas turėtų nieko neslėpti? (41)

Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto deklaracija už 2018 metus visuomenės nepasieks, nes taip...

Atviru laišku Blattas atskleidė sergantis sunkia liga (15)

Pirėjo „Olympiakos“ klubo, kuriam ateinantį sezoną atstovaus Mindaugas Kuzminskas , strategas...

Kruviname „Ilovaisko katile“ – tik Rusijos kariuomenės turėta ginkluotė (295)

2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai...