Emilija, kaip ir daugelis jos bendraamžių, džiaugėsi baigusi mokyklą, įstojusi studijuoti į Vilniaus universitetą, džiaugėsi viskuo, kuo gali džiaugtis jaunas žmogus. Deja, jos gyvenimą supurtė lemtingoji 2014 metų rugsėjo 6-oji. Po epilepsijos priepuolio medikai merginos smegenyse aptiko didelį auglį. Emilijai diagnozuota anaplastinė astrocitoma - III stadijos piktybinis smegenų vėžys.
Emilijos ligos istorija feisbuke jau pasidalino tūkstančiai žmonių. Kaip rašo Emilijos mama Daiva, operacijos metu pašalinta tik dalis naviko, merginą ištiko dalinis paralyžius, vėliau sekė spindulinė terapija, o navikui ataugus – dar 6 chemoterapijos kursai.
„Pagrindinis navikas kol kas neataugęs, tačiau galvoje daug darinių, linkusių supiktybėti ir plėstis, Emilijai sunku valdyti dešinę kūno pusę, sutrikusi koordinacija, atmintis. Šiuo metu gydymo Lietuvoje galimybės, deja, išsemtos, gydytojai vilčių neteikia - vėžys linkęs atsinaujinti. Tačiau užsienyje taikoma imunoterapija – vienas gydymo būdų, padėjęs ne vienam pacientui būtent su tokia diagnoze. Vokietijos Kiolno imunologinio onkologinio cento specialistai gali sukurti dendritinių ląstelinių vakciną Emilijai. Šiam gydymui reikalinga suma (be kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidų) – 40 000 eurų“, - aiškino D. Sinkevičienė.
„Aš, kaip jos mama, matau dukros sveikatos pablogėjimą – yra koordinacijos sutrikimai. Anksčiau ji laisvai vaikščiodavo, vykdavo sportuoti, užsiimdavo joga, tačiau dabar Emilija iš namų negali išeiti. Prieš mėnesį atliktas magnetinio rezonanso tyrimas pablogėjimo dar nerodė, tačiau dabar kuo toliau – tuo blogiau. Žiūrėsime, ką rodys tolesni tyrimai.
Dabar yra padaryta viskas, kas įmanoma. Po operacijos dukra iškentė spindulinės terapijos kursą. Teko įveikti ir dalinį paralyžių. Kai navikas nesitraukė, pradėta chemoterapija, kuri truko pusmetį. Naujas planas paaiškės po magnetinio rezonanso tyrimo, kuris greitu laiku numatytas“, - vilties neprarado istorijos mokytoja dirbanti moteris.
Apie imunoterapiją Vokietijoje sužinojo vyresnioji Daivos dukra.
„Ji labai daug domisi, kaip galima padėti Emilijai. Sužinojome apie Airijoje gyvenančią Evutę, kuriai lygiai tokia pati diagnozė buvo. Bendravome su jos mama, pasirodo, kad gydymas lyg ir veikia. Tačiau man labiau nei pinigai yra vertinga informacija. Pinigų gali gauti, kažką sugalvoti, blogiausiu atveju – užstatai butą. Tačiau šiuo metu ypatingai vertinu informaciją apie gydymą Lietuvoje. Iki šiol tokių galimybių mūsų šalyje neradome, gal netinkamai ieškojome“, - sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie dukrą, ji pripažino – Emilija visada buvo tikinti, tačiau dabar dar labiau atsigręžė į tikėjimą.
„Ji daug meldžiasi ir psichologiškai ji nėra palūžusi. Paskaitytumėte apie ją komentarus feisbuke, specialiai tam sukurtoje grupėje – visi sako, kad Emilija visą gyvenimą buvo labai pozityvi, optimistiška. Tarp mūsų yra labai stiprus ryšys ir ji yra prasitarusi, kad stengiasi dėl manęs nepalūžti, kad ir kaip sunku. Tą patį ir aš darau dėl jos. Mes kovojame ir turime vilties. Nepuolame nei į paniką, nei į depresiją. Dukra dabar dienas leidžia namie. Skaityti jai sunku jau. Laukia manęs grįžtančios. Kiek galima, užsiima elementaria buitimi. Anksčiau, kaip minėjau, lankė jogos pamokas, o dabar į namus ateina kineziterapeutas, nes yra problemų su tirpstančia ranka“, - atviravo mama.
Trečiadienio pavakare Emilijos sesuo feisbuke informavo, kad jau surinkta 16 tūkst. eurų.
Galima prailginti gyvenimo trukmę
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga DELFI teigė, kad merginai pirmiausia reikėtų išmėginti visas gydymo galimybes Lietuvoje. Jo žiniomis, pageidaujama procedūra čia kainuotų ne 40, o 5 tūkst. eurų. Tiesa, nėra aišku, ar gydymas jai tiktų.
Onkoimunologas nesiryžo prognozuoti gydymo sėkmės, tačiau sutiko, kad yra tikimybė, jog imunoterapija galėtų pailginti gyvenimo trukmę.
„Anaplastinė astrocitoma – piktybinis smegenų navikas. Jei jis recidyvuoja, gali pasireikšti ir glioblastomos – 4 laipsnio naviko fragmentai. Lietuvoje taip pat taikoma imunoterapija, turime dendritinių ląstelių vakcinų. Tam, kad būtų aišku, ar šiai merginai būtų galimybė taikyti tokį gydymą, reikėtų apsilankyti Nacionaliniame vėžio institute. Visgi imunoterapija turėtų būti taikoma su biologiniais vaistais, chemoterapija. Tai paaiškėtų tik po išsamesnių tyrimų. Stebuklų nežadėčiau, bet efektą galima pasiekti“, - sakė jis.
Dendritinės ląstelės – tai gausi imuninės sistemos ląstelių šeima, kurios nariai pasiskirstę įvairiuose organuose, ypač jų daug yra odoje ir gleivinėje, o nedidelė dalis šių ląstelių nuolat cirkuliuoja kraujyje.
Tai vienos pirmųjų imuninės sistemos ląstelių, kurios atpažįsta į organizmą patekusius patogenus ar dėl įvairių žalingų veiksnių poveikio susidariusias pakitusias ląsteles, tarp jų ir vėžines.
M. Strioga leidinyje „Imuninės sistemos vaidmuo gydant vėžį“ rašo, kad dendritinėms ląstelėms tenka pagrindinis vaidmuo, formuojant imuninio atsako pobūdį.
Sumanioji dendritinė ląstelė atpažįsta organizmą užpuolusį žalingą veiksnį, jį „praryja“ (fagocituoja), nustato grėsmės pobūdį ir tada kryptingai subręsta ir aktyvina tą imuninės sistemos grandį, kuri labiausiai tinkama konkrečiam priešui sunaikinti.
„Taigi dendritinė ląstelė yra tarsi gudrus žvalgas, kuris surenka išsamią informaciją apie organizmą užpuolusį priešą ir į mūšio lauką išsiunčia tuos imuninės sistemos armijos padalinius, kurie skirtin būtent to tipo priešui įveikti“, - rašoma pašnekovo rengtame leidinyje.
Kaip galima padėti Emilijai, daugiau informacijos rasite čia.
