Širdies nepakankamumą nustatyti gali padėti NT-proBNP – kraujo tyrimas, kuriuo įvertinama, kiek apkrautas ar pavargęs širdies raumuo. Gera žinia yra ta, kad nuo šių metų sausio šį tyrimą kompensuoja ligonių kasos – dėl to tereikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Plačiau apie tai, kas yra širdies nepakankamumas, kokie požymiai apie jį byloja ir kaip jis išsivysto, portalui „Delfi“ papasakojo gydytojas kardiologas profesorius daktaras Raimondas Kubilius.
Prognozės liūdnos
Profesorius paaiškino, kad širdies nepakankamumas yra širdies raumens nusilpimas. Tai – būsena, kuomet susitraukianti širdis, siekiant užtikrinti organų funkcionavimą, nebegali išstumti reikiamo kraujo kiekio.
„Galėtume išskirti dvi pagrindines širdies nepakankamumo rūšis: kai dėl diagnozuotų širdies ligų (pvz., išeminės širdies ligos, persirgto miokardo infarkto, aritmijos, lėtinio prieširdžių virpėjimo, širdies ydos ar nusilpusio raumens po persirgtos virusinės infekcijos (pvz., gripo)) yra sutrikusios kontrakcijos (sistolinis) širdies nepakankamumas.
Arba priešingai, pvz., kai, sustorėjus širdies raumeniui, jis nebesugeba atsipalaiduoti. Tai – diastolinis širdies nepakankamumas. Toks pacientas, sergantis, pvz., nediagnozuota ir negydoma arterine hipertenzija, ilgainiui nedidelio krūvio metu, tarkime, lipdant laiptais į antrą aukštą ar skubant lygiu keliu, pajunta dusulį. Būtent dusulys, oro stygius, neretai ir būna pirmasis simptomas, priverčiantis pacientą ieškoti pagalbos“, – pasakojo profesorius R. Kubilius.
Gydytojas pabrėžė: sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis svarbu tinkamai gydytis bei vartoti vaistus. Priešingu atveju, silpstant širdies raumeniui, gresia dar viena grėsminga diagnozė – širdies nepakankamumas.
„Ligos prognozė yra ypatingai bloga, net jeigu ją lygintume su dažniausiais diagnozuojamu krūties ir prostatos vėžiu. Antai, moterų, sergančių krūties vėžiu, 5 metų išgyvenamumas siekia 77,7 proc., o sergančiųjų širdies nepakankamumu – vos 49,5 proc. Tuo metu iš vyrų, sergančių prostatos vėžiu, artimiausius 5 metus išgyvens 68,4 proc., o sergančiųjų širdies nepakankamumu – vos kas antras.
Širdies nepakankamumui būdinga simptomų triada – dusulys, nuovargis, sutinimai – pirmiausia stebimi abiejų kojų blauzdose ir kulkšnyse. Ilgainiui žmogus pastebi, kad dėl ištinusių pėdų ir blauzdų nebegali apsiauti nešiojamų batų. Sergantiesiems ŠN taip pat blogėja atmintis, inkstų funkcija, vystosi depresyvumas, ritmo sutrikimai ir daug kitų simptomų“, – vardijo profesorius R. Kubilius.
Pavojingu gali tapti net gripas
Pastaruoju atveju vis nuskamba istorijos, kaip širdies nepakankamumas išsivystė po gripo ir dėl to net teko persodinti širdį. Paklaustas, ar virusinės ligos išties gali lemti tokias rimtas komplikacijas, profesorius atsakė, kad taip.
„Šaltuoju laikotarpiu grėsmingomis tampa ir virusinės kilmės infekcijos. Jos gali komplikuotis širdies raumens uždegimu (miokarditu), pirmiausia ir pasireiškiančiu ryškėjančiu dusuliu, kuris taip išsekina organizmą, kad žmogus tampa priklausomu nuo kitų pagalbos.
Tai gali atrodyti ir visiškai netikėtai, nes iki susirgdamas gripu pacientas buvo visiškai sveikas, aktyviai sportuojantis, o po persirgimo ir diagnozuoto sunkaus miokardito įrašytas į laukiančiųjų širdies transplantacijos eilę su prijungtu dirbtinės širdies prietaisu. Todėl, susirgus gripu, COVID-19 infekcija ar kitomis peršalimo ligomis, būtina pilnai išsveikti ir į susirgimą žiūrėti atsakingai. Taip pat svarbu ir atsakingai matuotis kraujospūdį“, – patarė gydytojas.
Padaugėjo būdų diagnozuoti ligą
Pašnekovas pasakojo, kad širdies nepakankamumas pastaruoju metu bene labiausiai mokslininkų tyrinėjama sritis.
„Esame liudininkai modernių, lengvai prieinamų, įskaitant ir šeimos gydytojams, diagnostikos priemonių bei inovatyvių medikamentų pasirinkimo. Džiaugiamės, kad šeimos gydytojams nuo šių metų sausio sudarytos sąlygos pacientams, kuriuos vargina dusulys ir įtariamas širdies nepakankamumas, nemokamai klinikinėje praktikoje iš kraujo mėginio atlikti biologinį žymenį – NT-proBPN. Taigi, širdies nepakankamumo diagnozavimas reikšmingai supaprastėjo, o, nustačius padidėjusią šio tyrimo reikšmę, nebereikia ieškoti kitų dusulio priežasčių.
Labai svarbu kuo anksčiau išaiškinti ir pradėti gydyti širdies nepakankamumą. Šis organas savyje turi stiprią fiziologiškai sveikos širdies atmintį ir tam tikrų ligų atvejais (tokiais, kaip padidintas kraujospūdis, aritmijos ir kt.) pradėjus gydyti bei šalinti priežastis, širdies raumuo gali pilnai atsistatyti“, – nuramino profesorius R. Kublius.
Pašnekovo teigimu, tiems, kuriems diagnozavo širdies nepakankamumą, labai svarbu vykdyti visus gydytojo nurodymus ir vartoti paskirtus 5–6 rūšių vaistus iki gyvenimo pabaigos, nepaisant to, kad pacientas gali jaustis visiškai gerai ir neturėti nusiskundimų.
„Kiekvienas vaistas pasižymi skirtingu veikimu, blokuoja ligos mediatorius, taip apsaugodamas širdies raumenį nuo įvairių biologinių dirgiklių.
Ypač svarbus ir nemedikamentinis gydymas bei reikiama paciento elgsena. Pvz., sergantysis širdies nepakankamumu turi sekti skysčių balansą, nevartoti per daug skysčių (turint galvoje, kad suvalgytas obuolys lygus 100 ml vandens), kasdien svertis.
Sergančiajam širdies nepakankamumu per keletą dienų įmanoma priaugti 2–3 kilogramus. Tai pirmiausia rodo, kad organizme kaupiasi skysčiai. Taip pradės ryškėti širdies nepakankamumas ir dusulys. Kiekvienas toks ligos paūmėjimas, reikšmingai blogina išgyvenamumo prognozę“, – įspėjo profesorius R. Kubilius.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
