aA
Penktadienį aktoriaus ir humoristo Vytauto Šerėno artimuosius ir gerbėjus sukrėtė netikėta žinia – eidamas 60-uosius metus žinomas vyras staiga mirė bėgiodamas. Pastaraisiais keleriais metais dėl širdies ir kraujagyslių ligų staiga mirė ne vienas žymus vyras.
Vytautas Šerėnas, Leonidas Donskis, Arūnas Storpirštis, Gintaras Ruplėnas
© DELFI montažas

Prieš penkerius metus širdžiai netikėtai sustojus mirė V. Šerėno kolega ir bičiulis Gintaras Ruplėnas, ėjęs 50-uosius metus. Keliavęs Jordanijoje blogai jis pasijuto viešbučio kambaryje. Sustojusios širdies atgaivinti nepavyko.

Prieš trejus metus mirtis netikėtai ištiko ir filosofą, visuomenininką, profesorių Leonidą Donskį. Oro uoste belaukiant skrydžio jam sustojo širdis.

Pernai lapkritį užgeso 68-erių metų sulaukusio aktoriaus Arūno Storpirščio gyvybė. Jo likimo aplinkybės kiek kitokios: mirties priežastis – plyšusi aorta.

Visus šiuos vyrus siejo netikėta ir staigi mirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Jiems medikai neturėjo kuo padėti – vyrų, kurie dar ilgus metus galėjo gyventi, gyvybės užgeso.

Pagal Higienos instituto duomenis, 2017 metais dėl kraujotakos ligų Lietuvos gyventojų mirė daugiausiai – daugiau nei 22 tūkstančiai.

Iš mirties priežasčių pagal dažnumą, antroje vietoje – navikai, dėl kurių prieš dvejus metus mirė daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių. Tai tris kartus mažiau nei dėl kraujotakos ligų. Akivaizdi tendencija, kas šienauja Lietuvos gyventojų gyvybes.

Lietuvos gydytojų jau nebestebina į gydymo įstaigas atvežami trisdešimtečiai, ištikti miokardo infarkto. Taip tiesiog šalyje jau kuris laikas vyksta.

Kodėl?

Su Kauno klinikų gydytoju kardiologu profesoriumi Raimondu Kubiliumi kalbėjomės apie staigios mirties priežastis, širdies ir kraujagyslių ligas ir būdus, kaip išvengti gyvybes pasiglemžiančių ligų.

– Profesoriau, dėl kokių priežasčių ištinka staigi mirtis?

– Staigi mirtis – netrauminis, netikėtas mirtinas įvykis, pasireiškiantis sąmonės netekimu per vieną valandą nuo staiga atsiradusių simptomų pradžios iš pažiūros buvusiam sveikam žmogui, kuris iki mirtino įvykio 24 valandas jautėsi gerai ir neišsakė jokių nusiskundimų. Dažniausiai, 8 iš 10 atvejų, staigios mirtis priežastis yra išeminė širdies liga, kurios nauja ataka (ligos paūmėjimas, ar išsivystęs miokardo infarktas) pasireiškia gyvybei pavojingais ritmo sutrikimais (širdis efektyviai nebesusitraukinėja ir neišstumia kraujo), todėl vis dažniau vartojamas terminas staigi širdinė mirtis. Staigios mirties priežastys jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientams esti skirtingos.

Jaunesniems labiau būdingos įvairios įgimtos širdies raumens, laidžiosios sistemos patologijos, kurių buvimo pacientas gali ir neįtarti. Vyresniems pacientams staigias mirtis dažniausiai lemia išeminė širdies liga, vožtuvų patologija ir širdies nepakankamumas. Deja, neretai ir pastarosios ligos gali būti nebylios ir pirmą kartą diagnozuotos jau esant toli pažengusiai ligai. Tačiau daugeliu atveju galėtume pristabdyti šių ligų raišką mūsų organizme, tinkamai kontroliuodami įprastinius mums gerai žinomus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: padidėję arterinis kraujospūdis bei cholesterolio koncentracija, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvors bei mažas fizinis aktyvumas.

Širdis
Širdis
© Shutterstock

– Ištikus miokardo infarktui, net jei ir medikai bus čia pat, ne visada įmanoma išgelbėti gyvybę, tiesa? Kodėl?

– Daugelis mirčių dėl skilvelių virpėjimo įvyksta pačioje ankstyviausioje ligos pasireiškimo fazėje, todėl vienintelė šiuo atveju pagalba – tai išorinio defibriliatoriaus taikymas (nutraukiantis skilvelių virpėjimą ir atstatantis normalius, efektyvius širdies susitraukimus) ir kuo ankstyvesnė paciento gaivinimo pradžia. Kiekviena prarasta minutė, netaikant gaivinimo ir nepanaudojant defibriliatoriaus, tikimybę išgelbėti žmogų sumažina kartais, o pirmosios 4-6 minutės nuo mirties pradžios yra lemiamos išgelbstint gyvybę bei apsaugant galvos smegenis nuo deguonies trūkumo.
Į visus kvietimus, kai pacientas nekvėpuoja ar yra sutrikęs kvėpavimas, nesąmoningas ir galimai ištiktas klinikinės mirties, Lietuvos didmiesčiuose GMP automobilis atvyksta vidutiniškai per 8-10 minutes, užmiestyje – per 25 min. Todėl galimybė iš karto panaudoti turimą išorinį defibriliatorių, tik įvykus staigiai mirčiai, keliolika kartų padidina galimybes išgelbėti gyvybę. Beje, ir pastaruoju metu girdime apie atsitiktinių praeivių išgelbėtas gyvybes staigias mirtis patyrusiesiems, kai iš karto buvo pradėtas taikyti gaivinimas bei panaudotas elektrinis širdies defibriliatorius.

Deja, tais atvejais, kai staigi mirtis ištinka ne viešose vietose, kur nėra žmonių, kai nėra galimybių suteikti efektyvios pirmosios bei specializuotos pagalbos, išeitys visais atvejais būna liūdnos.

– Ar galime pastebėti, kad blogumas gali bet kada užklupti? Ar padidėja rizika sustoti širdžiai fizinio krūvio metu? Kokiais atvejais tai gali įvykti?

– Staigių mirčių atvejais pacientas iki įvykio gali jokių nusiskundimų neišsakyti, tačiau, visų mūsų tolerancija širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams privalo būti nulinė. O sergantieji įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis turi būti atidūs visiems simptomams, jų neignoruoti bei laikytis visų gydytojų suteiktų rekomendacijų, pačiam aktyviai įsitraukti į savo ligos valdymą bei nuoširdžiai vartoti paskirtus vaistus.

Kita vertus, jau prasidėjo bėgimo maratonų, ilgų distancijų ėjimo rungtys, kuriose draugų, pažįstamų esame viliojami sudalyvauti, išbandant savo jėgas ir galimybes. Deja, retas, kuris pasaulio maratonas išvengia staigių mirčių. Antai, priešpaskutiniai du Londono maratonai buvo paženklinti dviejų jaunų bėgikų mirčių trasoje, o prieš keletą metų bėgdamas simbolinę 500 m maratono atkarpą dėl širdies smūgio mirė 56 m. Tuniso sveikatos apsaugos ministras. Atmename, dar 2015 m. skaudžias jauno bėgiko mirtį Vilniaus maratone bei 56-erių metų žygeivės mirtį pėsčiųjų žygyje. Nepaisant, kad staigos mirtys yra reti įvykiai, tačiau tiems, kurie pirmą kartą planuoja išbandyti savo jėgas fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujančio trasoje, tai rekomenduojama tik po detalaus gydytojo apžiūrėjimo ir įvertinimo. Pirmiausia turime būti saugūs.

– Būna, kad net ir jauni sportininkai staiga aikštelėje patiria infarktą. Kodėl taip atsitinka?

– Staigios jaunos amžiaus sportininkų mirtys yra labai retos. Deja, bemaž daugeliu atveju jos yra nulemtos įgimtos širdies ir kraujagyslių patologijos: širdies raumens, ritmo, laidumo sutrikimų, kurių, deja, rutininio sveikatos patikrinimo metu galime ir nediagnozuoti. Neretai, ir atliekant autopsiją, nepavyksta nustatyti mirtį sąlygojusios priežasties. Ir nevisais atvejais tai nulemia sportas, staigią mirtį pacientas galėjo patirti ir kitomis kasdieninėmis aplinkybėmis.

– Visgi turbūt didesnė tikimybė mirti nuo bet ko kito, jei neužsiimi aktyvia veikla?

– Be jokios abejonės, fizinis aktyvumas yra pagrindinė, pati svarbiausia ir daugiausia naudos teikianti prevencijos priemonė širdies ir kraujagyslių bei kitoms organizmo sistemoms, nepaisant skaudžių pavienių ir itin skausmingų atvejų. Kai tai įvyksta kitomis aplinkybėmis, aplinkos nekaltiname. Žinoma, pradedantiems sportuoti vyresnio amžiaus pacientams, ar jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis daugiausia atidos reikia parenkant fizinio krūvio dydį, intensyvumą ir apimtį, o būsimą fizinio aktyvumo planą būtinai reikia aptarti su specialistu.

Raimondas Kubilius
Raimondas Kubilius
© DELFI / Karolina Pansevič

– Bet kuriuo atveju, matome baisią statistiką – lietuviai labai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, daug miršta. Dar kartą – ką gi daryti?

– Deja, šiandien Lietuvoje tikėtina vidutinė vyro gyvenimo trukmė yra vos 70,7 metai ir yra mažiausia lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis. Nepaisant, jog šiandien žinome 25 širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius ir galime anksti diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligą ar nuspėti jos pasireiškimą, turėtume siekti nulinės tolerancijos bet kokiam ŠKL rizikos veiksniui. Kiekvienas, sulaukęs 25 m., jau turėtų būti išsityręs cholesterolio koncentraciją kraujyje, žinoti savo arterinį širdies kraujospūdį (AKS), būti fiziškai aktyviu, nerūkyti, o dar ypatingesnė budra būtina tiems pacientams, kurių pirmos eilės artimieji serga ŠKL. Labiausia nuo ŠKL mus gali apsaugoti tam skirtos ŠKL prevencijos programos, į kurias turėtų būti nukreipti 4­0-55 m. vyrai bei 50-65 m. sulaukusios moterys, nepaisant, kad jie gali ir neturėti jokių nusiskundimų, gerai jaustis, nes daugelis ŠKL rizikos veiksnių yra nebylūs. Siekiant geros sveikatos bei savijautos, savo asmens kodą, turėtume papildyti sveikos širdies kodo skaičiais, kuriuos, skirtingai nuo pirmojo, savo pastangomis ir aktyvia veikla galime modifikuoti, taip aplenkiant ar bent atitolinant širdies ir kraujagyslių ligas.

Sveiko asmens kodas: 035140530

0 Nerūkyti
3 3 km kasdien, ar 30 min fizinio aktyvumo
5 porcijos vaisių ir daržovių
140 sitolinis AKS <=140 mmHg (arterinis kraujo spaudimas)
5 BCh < 5 mmol/l (bendrasis cholesterolis)
3 MTL-Ch < 3mmol/l (blogasis cholesterolis)
0 NE atsvoris ir cukriniam diabetui

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
4.3714

Dermatologė pataria, kaip atsikratyti karpų: kai kurie metodai viską gali tik dar labiau pabloginti (55)

Veikiausiai bent vieną karpą ant odos per gyvenimą yra daugelis. Vieniems jos išnyko pačios, o...

Kodėl tiek daug lietuvių serga: specialistai įvardijo didžiausius sveikatos priešus (1)

Tarptautiniai ekspertai kasmet vertindami Lietuvos gyventojų sveikatos būklę pabrėžia, kad...

Vidaus ligų gydytoja: kokie tyrimai rekomenduojami pagal amžių (9)

Kintanti mityba ir mažėjantis fizinis aktyvumas žmonių gyvenimą daro sėslesnį. Tai, pasak...

Visam gyvenimui sukaustanti liga verčia nuolat laikytis arti tualeto: Silvija prašo nekartoti jos klaidos (13)

Daugiau kaip 3 milijonai žmonių Europos Sąjungoje serga uždegiminėmis žarnyno ligomis – opiniu...

Gydytoja: klystate, jei galvojate, kad jaunų žmonių kepenys visada sveikos – kas pakenkia labiausiai? (7)

Kepenų sveikata dažnai siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis dėl dažno vaistų vartojimo,...

Top naujienos

Meilutytė skelbia karjeros pabaigą: ačiū visiems, esu pasiruošusi pradėti naują gyvenimo etapą Meilutytės komentaras (376)

Viena geriausių visų laikų Lietuvos plaukikių, Londono olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos...

Policija išaiškino 22 asmenų ginkluotą susivienijimą: vertėsi kontrabanda, įtariami Bugavičiaus nužudymu papildyta (84)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Nausėda susitinka su Seimo dauguma: Karbauskis nusivylė Šimonytės požiūriu pildoma (72)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime...

Teisėjų korupcijos skandalas smogė kaip reikiant: dabar jau retas išdrįstų siūlyti kyšį (241)

Prieš tris mėnesius visą Lietuvą sudrebinęs dar neregėtas teisėjų korupcijos skandalas, kai...

Antanas Guoga: dėl Mobilumo paketo Lietuvos biudžetas prarastų milijardą eurų

Balandžio pradžioje Europos Parlamente (EP) buvo itin karšta. Parlamentarai diskutavo dėl tiek...

Vasarą pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: aiškėja, kas ir kada jas gaus (146)

Vasarą turėtų būti pradėta dalinti tūkstančiai Šeimos kortelių, kurios leis pasinaudoti tam...

„The Times“ po Zelenskio inauguracijos: paskutinis juoksis Putinas? (99)

Gegužės 20 dieną profesionalus komikas Volodymyras Zelenskis davė priesaiką ir oficialiai tapo...

Pranckietis įvardijo, koks rezultatas EP rinkimuose reikštų „valstiečių“ pralaimėjimą (70)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad džiaugiasi praėjusią savaitę Lietuvos...

Patarė, kaip sutaupyti laiko oro uoste, kad nepavėluotumėte į skrydį

Kelionės oro transportu yra neatsiejamos nuo privalomų oro uosto procedūrų: patikros, bagažo...

Kasdieniai rūbai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų

George’as Bernardas Shaw kartą pasakė: „Mada yra ne daugiau nei sukelta epidemija“. Tačiau...