aA
Mokslininkų ką tik atrastas naujas žmogaus imuninės sistemos aspektas, anot ekspertų, gali būti labai naudingas gydant visų rūšių vėžinius susirgimus. Kardifo universiteto komanda džiaugiasi laboratorijos testų metu radusi būdą, kaip nužudyti prostatos, krūties, plaučių ir kitų formų vėžį.
Atradimas imuninėje sistemoje gydant vėžį: yra vilties, kad bus galima padėti visiems sergantiems
© Shutterstock

Kaip rašo BBC, tyrimo rezultatai, publikuojami specializuotame leidinyje „Nature Immunology“, gauti neatlikus bandymų su pacientais, tačiau mokslininkai nusiteikę itin optimistiškai: esą, jų atradimas turi „didžiulį potencialą“.

Ekspertai sako, kad, nors jų darbas dar tik pradėtas, jo rezultatai jau daug žadantys.

Ką rado mokslininkai?

Mūsų imuninė sistema – natūrali mūsų organizmo gynybos sistema, kovojanti ne tik su infekcijomis, bet ir su vėžinių ląstelių rengiamomis atakomis.

Mokslininkai ieškojo netradicinių ir iki šiol nežinomų būdų, kaip imuninė sistema natūraliomis sąlygomis puola piktybinius auglius. Tai, ką jie atrado – T ląstelės žmogaus kraujyje. Tai imuninės sistemos ląstelės, gebančios skenuoti organizmą ir įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, kurią būtina skubiai pašalinti. Esminis skirtumas tas, kas ši ląstelė – pavojinga daugeliui vėžio rūšių.

„Yra vilties, kad galima padėti visiems be išimties pacientams. Anksčiau niekas nebūtų patikėjęs, kad tai įmanoma. Tai reiškia, kad galime nedrąsiai kalbėti apie universalų ir visiems veiksmingą gydymą, tai T ląstelės, galinčios sunaikinti visų rūšių onkologines grėsmes“, – BBC sakė profesorius Andrew Sewellis.

Kaip tai veikia?

T ląstelės savo paviršiuje turi specialių receptorių, cheminiame lygmenyje leidžiančių joms „matyti“ grėsmes. Kardifo universiteto mokslininkų komanda aptiko būtent tokią T ląstelę ir jos receptorių, leidžiantį laboratorijos sąlygomis aptikti ir sunaikinti įvairių rūšių vėžį, įskaitant plaučių, odos, kraujo, dvylikapirštės žarnos, krūties, kaulų, prostatos, gimdos kaklelio, kepenų ir kiaušidžių vėžį. Labai svarbu ir tai, kad šios organizmo imuninei sistemai priklausančios ląstelės nepažeidžia sveikų audinių. Kaip tiksliai vyksta šis procesas, mokslininkai dar neišsiaiškino.

Šis konkretus T ląstelės receptorius sąveikauja su molekule, pavadinta MR1 – ji aptinkama visų be išimties žmogaus ląstelių paviršiuje. Būtent per MR1 T ląstelė imuninę sistemą informuoja apie vėžinėje ląstelėje sutrikusį metabolizmą.

„Mes pirmieji prabilome apie T ląstelę, galinčią vėžinėse ląstelėje aptikti jų MR1 – to anksčiau dar nebuvo, tai istorinis atradimas“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Garry Doltonas.

Kodėl tai taip svarbu?

T ląstelių terapijos jau egzistuoja, o vėžio imunoterapija – vienas iš įdomiausių ir didžiausią progresą demonstruojančių gydymo laukų. Geriausiai žinomas pavyzdys – CAR-T. Tai gyvas vaistas, pagamintas iš genetiškai apdorotų paciento T ląstelių ir ieškantis bei naikinantis vėžį. Būta atvejų, kai CAR-T padėjo išgyti mirtinai sergantiems pacientams.

Nepaisant to, šis gydymo metodas gana specifinis ir pasiteisina tik kelių vėžio formų atveju, kai egzistuoja labai tikslus taikinys, į kurį reikia nukreipti T ląsteles. Be to, kyla sunkumų kovojant su piktybiniais augliais (lyginant, pavyzdžiui, su leukemija).

Mokslininkai sako, kad jų rasti T ląstelių receptoriai ateityje žada universalų vėžio gydymą.

Kaip tai veikia praktikoje?

Pirmiausia paimamas paciento kraujo mėginys. Jame aptinkamos ir išgaunamos T ląstelės, tada jos genetiškai modifikuojamos, siekiant jas perprogramuoti vėžinių ląstelių paieškai. Patobulintos ląstelės laboratorijoje dauginamos, o tada galiausiai perkeliamos į sergančiojo organizmą. Tai toks pat procesas kaip ir CAR-T gydymo metodikoje.

Nepaisant to, kol kas tyrimas bandytas tik su gyvūnais ir tik su ląstelėmis laboratorijoje. Prieš pradedant bandymus su žmonėmis, būtina pasirūpinti saugos klausimais.

Ką sako ekspertai?

Lucia Mori ir Gennaro De Libero iš Bazelio universiteto Šveicarijoje sako, kad tyrimas turi potencialo, tačiau dar per anksti teigti, kad gydymas bus efektyvus kovoje su visomis vėžio rūšimis.

„Labai džiaugiamės kolegų pasiekimais dėl atradimų, susijusių su T ląstelių imunologinėmis funkcijomis, ir galimybe jais pritaikyti gydant vėžinius darinius“, – teigia Šveicarijos mokslininkai.

Mančesterio universiteto imunologijos profesorius Danielis Davisas sako: „Šio metu tai tik bazinis tyrimas, nieko bendro su realiu pacientų gydymu. Žinoma, be abejonės tai labai džiuginantis atradimas – tiek gilinant žinias apie imuninę sistemą, tiek kuriant naujus gydymo metodus ateityje“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(82 žmonės įvertino)
4.6341

Lietuva – grandioziniame projekte: ką slepia mūsų genetiniai ypatumai (2)

Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (224)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

Apie endometriozę turi žinoti kiekviena: gerai besijaučiančios gali neįtarti problemos, tačiau pasekmės – skaudžios (14)

Dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu ji beveik...

Onkologinę ligą įveikusi britė dalijasi patarimais: rekomenduoja 4 būdus priversti vėžį badauti (83)

Kas sukasi žmogaus galvoje, išgirdus vėžio diagnozę? Kokios mintys aplanko išgirdus ją net 2...

7 iš 10 turi vieną dažniausių pėdos patologijų: negydant liga progresuoja, problemos tik rimtėja (12)

Plokščiapėdystė pasaulyje paplito išsivysčius civilizacijoms, kai vaikščiojimą basomis...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (579)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (276)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (69)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote?

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (16)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Sinoptikai papasakojo, koks laukia savaitgalis: jau netrukus – tikra šilumos banga (1)

Virš Atlanto vandenyno kasdien užgimsta nauji ciklonai, kurie su vakarų oro srautais atnešami į...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (31)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio Wilbekino tritaškis išstūmė CSKA iš geriausių ketverto (2)

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

|Maža didelių žinių kaina